Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos kalėjimų tarnybos prašymą dėl Apygardos teismo Lodzėje 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžio, priimto I. V., pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos raštas dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo bei siunčiami dokumentai – Lenkijos Respublikos kompetentingos institucijos – Apygardos teismo Lodzėje – išduotas liudijimas bei kiti dokumentai dėl Apygardos teismo Lodzėje 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžio, priimto I. V., pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Apygardos teismo Lodzėje 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžiu I. V. pripažintas kaltu pagal Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 13 straipsnio 1 dalį, susietą su 2005 m. liepos 29 d. Kovos su narkomanija įstatymo 55 straipsnio 3 dalimi, susieta su Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 4 straipsnio 1 dalimi, ir jam paskirta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į kurią įskaitytas laikino suėmimo laikas nuo 2023 m. liepos 29 d. 21.45 val., taip pat jam paskirta bauda, kurią sudaro 200 parų tarifas, kai vienos paros tarifas nustatomas 10 zlotų, ir jis įpareigotas sumokėti 1 000 zlotų į Paramos nukentėjusiems asmenims ir paramos atlikus bausmę fondą. I. V. nuteistas už tai, kad 2023 m. liepos 29 d. miesto (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), veikdamas kartu ir susitaręs su kitais nenustatytais asmenimis, bandė, pažeidžiant įstatymo nuostatas, gabenti iš Ispanijos į Lietuvą nemažą kiekį narkotinių medžiagų – 26 687,50 g netto nepluoštinių kanapių žolės (marihuanos), kuri buvo paslėpta specialiai tam sukonstruotoje slėptuvėje sunkvežimyje Volkswagen Caddy, tačiau numatyto tikslo nepasiekė ryšium su tuo, kad šias narkotines medžiagas atskleidė Pasienio Tarnybos pareigūnai. Apygardos teismo Lodzėje 2024 m. birželio 12 d. nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. birželio 19 d. ir yra vykdomas – I. V. atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje (duomenys neskelbtini). Pagal Lenkijos Respublikos teisę bausmė būtų visiškai atlikta 2026 m. spalio 26 d.

Nuteistasis I. V. 2025 m. sausio 17 d. buvo informuotas apie teismo posėdžio, kuriame bus nagrinėjamas prašymas dėl Apygardos teismo Lodzėje 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje, vietą ir laiką bei teisę pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus. Jokie dokumentai iš nuteistojo gauti nebuvo. Atsiliepimo nepateikė ir prokuroras.

2025 m. sausio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo I. V. gynėjo advokato Mykolo Girdiušo atsiliepimas, kuriuo jis prašo pripažinti Lenkijos Respublikos Lodzės apygardos teismo 2024 m. birželio 12 d. nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; suderinti I. V. paskirtą 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir baudą, kurią sudaro 200 parų tarifas, kai vienos paros tarifas nustatomas 10 zlotų, taip pat baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti 1 000 zlotų į Paramos nukentėjusiems asmenims ir paramos atlikus bausmę fondą su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsniu, 260¹ straipsnio 5 dalimi (2023 m. balandžio 27 d. redakcija), 42 straipsnio 6 dalimi ir palikti paskirtą bausmę – 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei 1 000 zlotų įmoką į Paramos nukentėjusiems asmenims ir paramos atlikus bausmę fondą; į bausmės laiką įskaityti jau atliktą bausmės dalį.

2025 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo I. V. gynėjos advokatės Kristinos Vezbergaitės prašymas pripažinti Apygardos teismo Lodzėje 2024 m. birželio 12 d. nuosprendį ir vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje; pakeisti likusią dalį bausmės į lygtinį paleidimą ar į kitą bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu; paleisti I. V. už 10 000 Eur užstatą.

Prašyme nurodoma, kad I. V. yra Lietuvos Respublikos pilietis, turintis šeimą Lietuvoje. Taip pat be savo sugyventinės R. V. turi išlaikyti (duomenys neskelbtini) sūnų bei padėti kitiems savo šeimos nariams. Nuo sulaikymo pradžios I. V. neturėjo galimybės dirbti įkalinimo įstaigoje ir tokiu būdu prisidėti prie savo šeimos išlaikymo. Nėra jokių duomenų apie netinkamą jo elgesį įkalinimo įstaigoje. Jis niekada nebuvo teistas. Šiuo metu jis yra atlikęs beveik pusę jam paskirtos bausmės.

Nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublika, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma įstatyme nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad yra visos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 3 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, būtinos sprendimui dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Pirma, I. V. yra Lietuvos Respublikos pilietis. Antra, jis nuo 2019 m. sausio 22 d. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini). Trečią sąlygą atitinka tai, kad nagrinėjamu atveju teismas nenustatė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad, bylos duomenimis, Lietuvoje gyvena nuteistojo šeima, sugyventinė R. V. ir (duomenys neskelbtini) vaikas, todėl šioje šalyje būtų palankesnės sąlygos nuteistojo socialinei reabilitacijai. Be to, nuteistasis sutinka, kad Lietuvos Respublika perimtų vykdyti sprendimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Nenustačius pagrindų, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, bei, vadovaujantis BPK 365⁵ straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Apygardos teismo Lodzėje 2024 m. birželio 12 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai yra nuteistajam nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius, o nuteistasis I. V. perkeltinas likusios bausmės dalies atlikimui į Lietuvos Respubliką.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su BK numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal BK už atitinkamą veiką. Tuo tarpu straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė.

Kaip matyti iš Apygardos teismo Lodzėje 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžio turinio, I. V. nuteistas už tai, kad bandė gabenti iš Ispanijos į Lietuvą nemažą kiekį narkotinių medžiagų – 26 687, 50 g netto nepluoštinių kanapių žolės (marihuanos), tačiau numatyto tikslo nepasiekė, nes šias narkotines medžiagas rado Pasienio Tarnybos pareigūnai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 25 punktu, kanapių (antžeminių dalių) labai dideliu kiekiu laikytinas didesnis nei 2 500 g šios narkotinės medžiagos kiekis. Taigi, kanapių kiekis, kurį ketino gabenti I. V., Lietuvos Respublikoje yra laikomas labai dideliu kiekiu. Pažymėtina ir tai, kad Lenkijos Respublikoje jis taip pat yra pripažintas kaltu už didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandą.

BK 260¹ straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Taigi, I. V. padaryta nusikalstama veika, numatyta Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 13 straipsnio 1 dalyje, susietoje su 2005 m. liepos 29 d. Kovos su narkomanija įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje, susietoje su Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 4 straipsnio 1 dalyje, atitinka BK 22 straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Už BK 260¹ straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama laisvės atėmimo nuo 10 iki 18 metų bausmė. Apygardos teismo Lodzėje 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžiu I. V. paskirta 3 metų 3 mėnesių (arba 1 185 dienų) laisvės atėmimo bausmė, kas reiškia, kad nėra jokio teisinio pagrindo ją švelninti. Pažymėtina, kad I. V. Apygardos teismo Lodzėje 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžiu yra paskirta ir bauda, kurią sudaro 200 parų tarifas, kai vienos paros tarifas nustatomas 10 zlotų, be to, jis įpareigotas sumokėti 1 000 zlotų į Paramos nukentėjusiems asmenims ir paramos atlikus bausmę fondą, vis tik Lenkijos Respublikos kompetentingos institucijos – Apygardos teismo Lodzėje – išduotame liudijime yra nurodoma tik laisvės atėmimo bausmė. Byloje nėra duomenų, ar įpareigojimas sumokėti 1 000 zlotų į Paramos nukentėjusiems asmenims ir paramos atlikus bausmę fondą yra įvykdytas. Be kita ko, BK 42 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, padariusiam vieną nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, gali būti skiriama tik viena bausmė, todėl šiuo atveju I. V. paskirta bauda Lietuvos Respublikos teritorijoje negalėtų būti vykdoma. Taigi, nagrinėjamu atveju I. V. Lietuvos Respublikoje turi būti vykdoma Apygardos teismo Lodzėje 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuteistojo perėmimo dienos, o į bausmės laiką įskaičiuotinas visas Lenkijos Respublikoje atliktos laisvės atėmimo bausmės bei kardomojo kalinimo laikas.

Be aptartų nuteistajam paskirtos bausmės pripažinimui svarbių aplinkybių, svarbu pažymėti, jog nuteistojo gynėja teismui pateikė prašymą pakeisti jos ginamajam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalį kita bausme, nesusijusia su laisvės atėmimu, arba taikyti jam lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos, paskiriant užstatą, tačiau teismas, vadovaudamasis BPK 365⁵ straipsnyje numatytu teisiniu reguliavimu, neturi jokio teisinio pagrindo I. V. paskirti kitos rūšies bausmę nei tai numatyta Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendime. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad bausmės konversija (pakeitimas) nėra naujos bausmės skyrimas pagal valstybės, kuriai perduotas nuteistasis tolimesniam bausmės atlikimui, baudžiamuosius įstatymus ar Europos Sąjungos valstybės narės nuosprendžio peržiūrėjimas. Asmuo yra nuteistas kitoje valstybėje ir tik asmenį nuteisusi valstybė turi teisę nuspręsti, ar reikia peržiūrėti nuosprendį. Nuteistojo I. V. gynėja savo prašyme nenurodo, kokiais teisės aktais vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismas turi kompetenciją spręsti dėl nuteistajam paskirtos bausmės pakeitimo. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 14 straipsnio 6 dalyje aiškiai nustatyta, kad sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti ginčijamas tik jį priėmusioje Europos Sąjungos valstybėje narėje pagal jos nacionalinę teisę. Dar kartą pažymėtina, kad bausmės konversijos paskirtis yra Europos Sąjungos valstybės narės teismo paskirtos bausmės suderinimas su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reikalavimais, bet ne priimto ir įsiteisėjusio Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendžio peržiūrėjimas.

Tiek pagal Lenkijos Respublikos teisę, tiek pagal Lietuvos Respublikos teisę yra numatyta galimybė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 14 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai numatyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, o 85 straipsnis reglamentuoja lygtinio paleidimo taikymo tvarką. Taigi, teismas, spręsdamas dėl Europos Sąjungos valstybių narių paskirtų tam tikrų rūšių bausmių ar kitų priemonių pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, lygtinio paleidimo klausimų nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364, 365, 365⁵ straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“,

nutaria:

pripažinti Lenkijos Respublikos Apygardos teismo Lodzėje 2024 m. birželio 12 d. nuosprendį, priimtą I. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Nuteistajam I. V. Lenkijos Respublikos Apygardos teismo Lodzėje 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę už 2023 m. liepos 29 d. padarytą nusikalstamą veiką pagal Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 13 straipsnio 1 dalį, susietą su 2005 m. liepos 29 d. Kovos su narkomanija įstatymo 55 straipsnio 3 dalimi, susieta su Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 4 straipsnio 1 dalimi, suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalimi, 260¹ straipsnio 5 dalimi ir nustatyti 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo I. V. perėmimo iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką dienos, į bausmės laiką įskaityti visą Lenkijos Respublikoje atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką ir kardomojo kalinimo laiką (nuo 2023 m. liepos 29 d. 21.45 val.).

Nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, nuteistajam, jo gynėjai ir prokurorui išsiųsti priimtos nutarties nuorašą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.