Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-03-20 · Civilinė byla Nr. 2S-183-252/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-20
Bylos Nr.
2S-183-252/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05345-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Pareiškėjas
kreditoriaus AB, „Ūkio bankas“
Kreditorius
AB „Ūkio bankas“
Civilinė byla Nr. 2S - 183 - 252 - 2012Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05345-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 121.14; 122.4; 128.17
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal įkeisto daikto savininkų A. L. ir I. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-132-488/2012 pagal pareiškėjo – kreditoriaus AB „Ūkio bankas“ prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš A. L. ir I. L. priklausančio nekilnojamojo turto, įkeisto UAB „Lutonė“ įsipareigojimams užtikrinti. Nurodė, kad pagal 2008-03-13 kredito sutartį Nr. 08/03-146 suteikė 990 000 Lt kreditą UAB „Lutonė“. Prievolių įvykdymo užtikrinimui 2008-06-25 hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įkeistas A. L. ir I. L. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, gyvenamasis namas, garažas, viralinė, šiltnamis, esantys (duomenys neskelbtini), o hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) – įkeistos UAB „Lutonė“ pinigines lėšos, esančios AB „Ūkio bankas“ sąskaitoje bei atsargos. Nurodė, kad UAB „Lutonė“ iškelta bankroto byla.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi areštavo A. L. ir I. L. nuosavybės teise priklausančius įkeistus nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniu – kiemo įrengimais, garažą, viralinę, šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti. Skolininkas BUAB „Lutonė“, įkeisto turto savininkai A. L. ir I. L. buvo įspėti, kad per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.

Šalies argumentai

Pakartotiniu pareiškimu kreditorius AB “Ūkio bankas” prašė išieškoti iš skolininko BUAB „Lutonė“ 722 811,34 Lt paskolos, 58 859,27 Lt palūkanų, 10 306,47 Lt delspinigių (bendra skola sudaro 792 116,08 Lt) bei 139,00 Lt žyminio mokesčio, 6 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš varžytinių parduoti hipotekos lakštu įkeistus nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad skolininkas ir įkeisto turto savininkai skolos per įspėjimo laikotarpį negrąžino.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-01-25 nutartimi pareiškėjo AB „Ūkio bankas“ prašymą tenkino ir nutarė priverstinai išieškoti iš BUAB „Lutonė“ 792 116,08 Lt, 139,00 Lt žyminio mokesčio bei 6 proc. palūkanas nuo priteistos sumos (792 116,08) nuo pakartotinio prašymo gavimo (2012-01-23) iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo; priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus: žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), su priklausiniu – kiemo įrengimais (šulinys, pavėsinė) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), viralinę (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), šiltnamį (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), priklausančius A. L. ir I. L.. Teismas konstatavo, kad skolininkui nevykdant prievolių pagal 2008-03-13 kredito sutartį Nr. 08/03-146 (su vėlesniais pakeitimais) skolininkas/įkeisto turto savininkai buvo įspėti, kad per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžinus kreditoriui skolos bus pradėtas priverstinis išieškojimas. Skolininkas/įkeisto turto savininkai per nustatytą terminą neįvykdė įkeitimu užtikrintos prievolės (CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str. 2 d.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu įkeisto turto savininkai A. L. ir I. L. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-25 nutartį ir atmesti kreditoriaus AB „Ūkio bankas“ pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodo, kad nereikalinga parduoti iš varžytinių vykdant priverstinį skolos išieškojimą A. L. ir I. L. priklausantį turtą, nes yra pakankamai pačios atsakovės BUAB „Lutonė“ turimo turto. Šiuo atveju nutarus iš varžytinių parduoti ne skolininko, o įkeisto turto savininkų turtą, pažeidžiami proporcingumo, teisingumo ir kitų civilinio proceso principų reikalavimai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į įkeisto turto savininkų atskirąjį skundą kreditorius prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad teismas, priimdamas nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeistų daiktų savininkų turto šį parduodant iš varžytynių, neprivalėjo analizuoti, ar skolininkė BUAB „Lutonė“ turi pakankamai kito turto. Šiuo atveju BUAB „Lutonė“ turimo turto realizacija vykdoma pagal bankroto procedūras, o pats BUAB „Lutonė“ priklausantis turtas yra įkeistas kitiems kreditoriams, todėl AB „Ūkio bankas“ neturi teisės gauti lėšų iš šio turto realizacijos. Kreditoriui įkeisto turto, priklausančio A. L. ir I. L., hipotekos teisė nėra pasibaigusi ir yra galiojanti. Įkeistų daiktų savininkai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių prievolės, užtikrintos hipoteka, apmokėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad hipotekos skyriaus teisėjos nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, reglamentuojančių prašymų dėl skolos iš įkeisto turto išieškojimo pateikimo ir tenkinimo, nepažeidžiant kitų procesinės teisės normų, civilinio proceso principų, todėl tokios teismo nutarties nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Pažymėtina, kad pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos Civiliniame kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinis teismas, aiškindamas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jam vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Nutartimi dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su apeliantų nurodomomis, t. y. ar skolininkė BUAB „Lutonė“ turi pakankamai turto, ar skola bankui gali būti grąžinta realizavus įmonei priklausantį turtą, o tik konstatuoja, ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių CPK 558 str. pagrindu ir kad hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, bei vadovaudamasis CPK 558 str. 1 d. nutaria areštuoti įkeistą turtą, o 2 d. – parduoti iš varžytynių įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, jeigu paskolos sutartyje nustatytu terminu skolininkai nevykdo prievolės grąžinti skolą, o ši prievolė užtikrinta hipoteka (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.), sprendžia, kad hipotekos teisėja neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pareikšto pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš A. L. ir I. L. hipoteka įkeisto turto.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008). Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009, bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Taigi hipotekos teisėjas nenagrinėja ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad skolininkas turi teisę ginčyti kreditoriaus reikalavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta ieškinio teisenos tvarka. Pažymėtina, kad įkeisto turto, priklausančio A. L. ir I. L., hipoteka nėra pasibaigusi, yra galiojanti. Įkeistų daiktų savininkai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių prievolės, užtikrintos hipoteka, įvykdymą.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiamos hipotekos skyriaus teisėjos nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, ji priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių prašymų dėl skolos iš įkeisto turto išieškojimo pateikimo ir tenkinimo, kitų procesinės teisės normų, civilinio proceso principų, todėl yra paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė