Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2018-01-22 · Civilinė byla Nr. 2YT-1960-328/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-22
Bylos Nr.
2YT-1960-328/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00010-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Žukauskienė
Pareiškėjas
A. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1960-328/2018(Proceso Nr. 2-06-3-00010-2018-3)Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.4.5.11.; 3.5.1. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 22 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolės S. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė S. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas 2017 m. gruodžio 15 d. skundu prašo panaikinti 2017 m. gruodžio 4 d. turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog 2017 m. gruodžio 4 d. turto arešto aktu antstolė areštavo pareiškėjui priklausantį žemės sklypą. Turto arešto akte areštuotas turtas nėra įkainotas, nėra nurodyta kuri žemės sklypo dalis areštuojama atsižvelgiant į įsiskolinimo dydį. Tokios informacijos trūkumas yra esminis turto arešto akto trūkumus, be to, arešto aktas sudarytas nedalyvaujant skolininkui ar jo atstovui. Mano, jog turto arešto aktas surašytas pažeidžiant skolininko turtinius interesus.

Suinteresuotas asmuo antstolė S. S. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Patvarkyme, kuriuo skundo netenkino, nurodė, jog visi antstolės padėjėjos veiksmai sudarant skundžiamą turto arešto aktą atitinka imperatyvias Civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) ir sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas. Pažymėjo, jog turto arešto aktas skolininkui buvo išsiųstas, pareiškėjas jį gavo. Nurodė, jog areštuoto turto įkainojimas bus atliekamas tik priėmus procesinį sprendimą pradėti areštuoto turto realizavimo procedūrą. Nurodė, jog areštuotas turtas yra vienintelis, iš kurio gali būti vykdomas skolos išieškojimas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo skundo pagrįstumo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolės S. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta vykdyti pagal 2017 m. lapkričio 29 d. VMI prie LR FM nutarimą administracinių pažeidimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08)483-109795 dėl 265 Eur baudos išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojos VMI prie LR FM naudai (v. b. l. 1-2). Atlikdama vykdymo veiksmus antstolė nustatė, jog skolininkui nuosavybės teise priklauso 6593/18761 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 8-10); skolininkas nedirba (v. b. l. 6), skolininko vardu nėra registruota kelių transporto priemonių (v. b. l. 12), kito registruotino turto, vertybinių popierių (v. b. l. 13, 14,1 6, 17). 2017 m. gruodžio 4 d. patvarkymo dėl informacijos pateikimo antstolė įpareigojo skolininką per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstolei informaciją apie skolininkui priklausantį turtą, turimas pinigines lėšas ar kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis ar priklausantį iš kitų asmenų etc. (v. b. l. 26). 2017 m. gruodžio 4 d. turto arešto aktu Nr. S1b-56353 antstolė areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą (v. b. l. 30-31). Turto arešto aktas skolininkui įteiktas 2017 m. gruodžio 7 d. (v. b. l. 35).

Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2017 m. gruodžio 4 d. turto arešto aktą, nurodo, jog jis sudarytas pažeidžiant skolininko turtinius interesus.

Civilinio proceso kodekso 675 straipsnio 1 dalis numato, jog skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto paskelbimo skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, – nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre. Tais atvejais, kai yra areštuojami produktai, kiti greitai gendantys daiktai, gyvūnai ir jie šio Kodekso nustatyta tvarka paimami ir nedelsiant perduodami realizuoti, turto areštas įsigalioja nuo turto aprašymo momento (CPK 675 straipsnio 4 dalis). Reikalavimai turto arešto akto turiniui įtvirtinti CPK 678 straipsnio 1 dalyje. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu turto arešto akto surašymo momentu nėra žinoma skolininko, kurio turtas areštuojamas, turto sudėtis, buvimo vieta, turto arešto akte gali būti nenurodyti viso ar dalies areštuojamo turto išsamūs duomenys. Šiuo atveju antstolis privalo imtis priemonių, išsiaiškinęs išsamius turto duomenis, surašyti turto arešto aktą, pakeičiantį ankstesnį turto arešto aktą. Turto arešto aktą ir turto aprašą pasirašo antstolis, turto saugotojas (administratorius), taip pat išieškotojas, skolininkas ir kiti asmenys, kurie dalyvauja aprašant turtą. Jeigu skolininkas nedalyvauja aprašant turtą arba atsisako pasirašyti turto aprašą, tai pažymima turto apraše (CPK 678 straipsnio 5 dalis).Turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu šis yra sudarytas, įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. Jeigu įteikti turto arešto aktą ar turto aprašą nėra galimybės, jis siunčiamas registruotąja pašto siunta (CPK 679 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog 2017 m. gruodžio 4 d. turto arešto aktu antstolė (antstolės padėjėja) areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypo dalį. Turto arešto aktas turinio prasme atitinka CPK 678 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, keliamus tokio pobūdžio dokumentui. Pažymėtina, jog CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, jog turto arešto akte turi būti nurodoma areštuoto turto vertė, tačiau jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Skundžiamame turto arešto akte yra nurodoma, jog viso areštuoto turto vertė bus nustatyta atskiru patvarkymu (v. b. l. 30). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, pripažinti, jog skundžiamas turto arešto aktas turi esminių trūkumų, todėl neteisėtas, nėra pagrindo.

Vykdomosios bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog skundžiamas turto arešto aktas skolininkui registruotąja pašto siunta buvo įteiktas 2017 m. gruodžio 7 d., todėl pareiškėjo argumentas, jog turto arešto aktas buvo sudarytas jam ar jo atstovui nedalyvaujant, sistemiškai aiškinant turto arešto akto sudarymą bei įteikimą skolininkui reglamentuojančias teisės aktų nuostatas (CPK 675 straipsnio 4 dalis, 678 straipsnio 5 dalis, 679 straipsnis), pats savaime nedaro tokio turto arešto akto neteisėtu ar negaliojančiu. Nors vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos numato, jog sudarant turto arešto aktą gali dalyvauti skolininkas, išieškotojas ar kiti asmenys, tačiau jų nedalyvavimas netrukdo antstoliui parengti turto arešto aktą bei teisės aktų nustatyta tvarka apie atliktus vykdymo veiksmus informuoti vykdymo proceso dalyvius (CPK 604 straipsnis, 605 straipsnis, 613 straipsnis).

Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalis numato, jog areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Nagrinėjamu atveju, vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog sudarant ginčijamą turto arešto aktą antstolei (antstolės padėjėjai) tiksli areštuoto turto vertė nebuvo žinoma, 2017 m. gruodžio 4 d. turto arešto akte nurodoma, jog areštuoto turto vertė bus nustatoma atskiru patvarkymu, o byloje atskiras patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo nėra priimtas. Be to, pareiškėjas duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, jog areštuota daugiau turto, nei būtina reikalavimui bei vykdymo išlaidoms padengti, nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jog vykdomojoje byloje nėra žinoma tiksli areštuoto turto vertė, o kito vykdymo procese realizuotino turto skolininkas neturi, taip pat į tai, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, pripažinti, jog skundžiamu turto arešto aktu yra areštuota daugiau turto nei būtina išieškotojos reikalavimui bei vykdymo išlaidoms padengti, nėra pagrindo.

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus priėmė 2017 m. gruodžio 4 d. turto arešto aktą, kuriuo areštavo skolininkui priklausantį turtą, apie atliktus vykdymo veiksmus informavo skolininką. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, nepažeidė Civilinio proceso kodekso VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolė atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė skolininko turtines teises, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. B. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei S. S..

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Dalė Žukauskienė