- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-16
- Bylos Nr.
- 2-1873/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Alė Bukavinienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Maitinimas“
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, VSDFV Kauno skyrius
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Maitinimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2146-555/2014 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Maitinimas“dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą UAB „Maitinimas“. Nurodė, kad atsakovas nemoka mokesčių, įsiskolinimas sudaro 100 608,98 Lt, todėl spręstina, kad yra nemoki ir nepajėgia atsiskaityti su kreditoriais.
Atsiliepimas
Atsakovo vadovė pateikė atsiliepimą, nurodydama, kad bendrovė skolinga tik Valstybinei mokesčių inspekcijai ir ieškovui, jo verslo specifika lemia, kad pirmoji metų pusė visada būna nuostolinga, todėl tikisi, kad iki metų galo gaus apie 40 000 Lt grynųjų pajamų, todėl tęsia veiklą ir ketina atsiskaityti su kreditoriais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi iškėlė UAB „Maitinimas“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Turto valdymas“. Teismas nurodė, kad pagal atsakovo 2012 m. balanso duomenis, UAB „Maitinimas“ balansinė turto vertė 2012 metų pabaigoje siekė 36 481 Lt, kurį sudarė trumpalaikis turtas – 9 703 Lt atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 16 717 Lt – per vienerius metus gautinos sumos, 15 044 Lt – piniginės lėšos. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 154 683 Lt, kurie buvo trumpalaikiai. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad bendrovės 2012 m. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina faktą, kad atsakovas per 2012 metus patyrė 41 686 Lt nuostolį.2013 metų atsakovės balanso duomenimis, UAB „Maitinimas“ balansinė turto vertė 2013 metų pabaigoje išliko tokios pat vertės, tačiau mokėtinos sumos ir įsipareigojimai padidėjo iki 199 756 Lt, ir buvo trumpalaikio pobūdžio. Bendrovės 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina faktą, kad atsakovės nuostolis per 2013 metus sudarė 50 061 Lt.2014 m. pirmojo pusmečio balanso duomenys patvirtina, kad UAB „Maitinimas“ turtas padidėjo iki 42 975 Lt, tačiau šį pokytį lėmė atsargų, išankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių vertės augimas (nuo 9 703 Lt iki 17 805 Lt). Tačiau mokėtinos sumos ir įsipareigojimai padidėjo iki 237 906 Lt. Visi įsipareigojimai yra trumpalaikiai. 2014 metų Pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad vien per 2014 metų pirmąjį pusmetį bendrovė patyrė 31 656 Lt nuostolį. Teismo vertinimu įvardyti finansiniai duomenys rodo, kad UAB „Maitinimas“ finansinė būklė 2012-2014 metais palaipsniui prastėjo.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad iš pateikto kreditorių sąrašo matyti, jog pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienai pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė150 171,85 Lt. Iš bendrovės turto yra vykdomi išieškojimai, kurių vertė – 49 246,51 Lt. Bendrovė nekilnojamojo, kilnojamojo turto neturi. Todėl teismas atsižvelgdamas į nurodytus duomenis, padarė išvadą, kad UAB „Maitinimas“ yra nemoki ir negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų (ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktas). Įmonė laiku nemoka tiekėjams, nevykdo sandoriais prisiimtų įsipareigojimų (ĮBĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų (ĮBĮ 4 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pradelsti bendrovės finansiniai įsipareigojimai viršija bendrovės turtą kelis kartus, įsiskolinimai kasmet didėja, todėl teismas atmetė atsakovo argumentus, kad per antrąjį šių metų pusmetį jis pajėgs gauti tiek pelno, kad pajėgs atsiskaityti su kreditoriais.Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad bendrovė siekia atsiskaityti su ieškovu, deda pastangas dengti kreditorinį įsipareigojimą bent iš dalies. Teismas padarė išvadą, kad tokia UAB „Maitinimas“ būsena atitinka Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, nes jos skolos sudaro daugiau kaip pusę bendrovės turto vertės ir ji nebegali toliau įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų.
Žemesnės instancijos teismas
UAB „Maitinimas“ administratoriumi skyrė UAB „Turto valdymas“, kurios kandidatūrą administruoti bankrutuojančią bendrovę pasiūlė ieškovas. Ši kandidatūra suderinta su Įmonių bankroto valdymo departamentu prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, kad neturi duomenų, jog siūloma administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalies normoms.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Maitinimas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d.nutartį ir priimti naują nutartį – atsisakyti iškelti UAB „Maitinimas“ bankroto bylą. Netenkinus minėto prašymo, panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d.nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepakankamai išsiaiškino įmonės finansinę būseną bankroto bylos iškėlimo dienai ir neanalizavo, kiek ir kokiems kreditoriams atsakovas yra skolingas, kurie iš šių įsipareigojimų yra pradelsti. Teismas nesiaiškino, ar įmonė vykdo veiklą, ar laiku moka darbuotojams atlyginimus, ar ji turi debitorinių skolų ir kokio dydžio šios skolos.
2. Teismas nenustatė, koks yra turto ir pradelstų skolų santykis, kuris yra lemiamas kriterijus konstatuojant įmonės nemokumą. Kaip nenustatyta liko ir skolos suma bankroto bylos iškėlimo dieną ieškovui.
3. Teismas turėjo atsižvelgti, kad atsakovas viešai nėra paskelbęs apie nemokumą, įmonė toliau vykdo veiklą, atsakovo kreditoriai nėra kreipęsi į teismą dėl skolų priteisimo, įmonė nevėluodamas atsiskaito su darbuotojais.
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atskiruoju skundu prašo netenkinti atsakovo atskirojo skundo ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį. Nurodo, kad atsakovo įsiskolinimas ieškovui 2014 m. rugsėjo 2 d. sudarė 99 709,57 Lt, iš jų: 94 688,36 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 5 021, Lt delspinigių. Minėtas įsiskolinimas yra padelstas ir 2 kartus viršija įmonės turtą, kas patvirtina, kad įmonė yra nemoki.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
Šioje byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „Maitinimas“ iškėlė bankroto bylą.
Atsakovas UAB „Maitinimas“ atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepakankamai išsiaiškino įmonės finansinę būseną bankroto bylos iškėlimo dienai ir neanalizavo, kiek ir kokiems kreditoriams atsakovas yra skolingas, kurie iš šių įsipareigojimų yra pradelsti.
ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje reglamentuojama, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, jog yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius duomenis, turinčius reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1389/2013).
Bankroto institutas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą bei pašalinti iš apyvartos nemokius subjektus. Be to, įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus. Bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas – pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Pradedant šį procesą, t. y. iškeliant įmonei bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik tokių finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-990/2011).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo byloje pateiktus dokumentus, įvertino byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, skolomis ir galimybe skolas sumokėti. Teismas, vertindamas įmonės finansinę padėtį, vadovavosi UAB „Maitinimas“ 2012 metų ir 2014 metų pirmojo pusmečio balansais ir pelno (nuostolių) atskaitomis, todėl apeliacinės teismas šių duomenų neatkartoja ir jiems pritaria. Pirmosios instancijos teismui 2014 m. birželio 13 d. nutartimi įpareigojus atsakovą pateikti visą įmonės finansinių dokumentų paketą, atsakovas pateikė 2014 m. birželio 27 d. kreditorių sąrašą pagal kurį pradelsti įsipareigojimai sudaro 150 171,85 Lt. Tuo tarpu, pagal atsakovo pateiktą 2014 metų pirmojo pusmečio balansą, atsakovas turto iš viso turėjo 42 975 Lt, kas tik patvirtina, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai tris kartus viršija turimo turto vertę. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagal atsakovo pateiktus duomenis atsakovas turi tik trumpalaikio turto, nekilnojamojo turto atsakovas neturi visiškai, skolos akivaizdžiai didėja, o svarbiausia – nemokami mokesčiai į valstybės biudžetą, t.y. Sodrai, kurie sudaro darbuotojų darbo užmokesčio dalį. Pažymėtina, kad atsakovas neginčija, kad yra skolingas ne tik Sodrai, bet ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Teismo vertinimu, byloje apeliantas nepaneigė teismo išvadų dėl atsakovo nemokumo būsenos ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme buvimo, o byloje pateikti įrodymai patvirtina įmonės faktinį nemokumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui iškėlė bankroto bylą.
Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti, kad atsakovas viešai nėra paskelbęs apie nemokumą, įmonė toliau vykdo veiklą, atsakovo kreditoriai nėra kreipęsi į teismą dėl skolų priteisimo, įmonė nevėluodama atsiskaito su darbuotojais. Su šiais atskirojo skundo argumentais sutikti negalima. Nepriklausomai nuo to, ar atsakovas yra viešai paskelbęs apie savo nemokumą ar ne, teismas gavęs ieškinį dėl įmonės bankroto, įmonės finansinę padėtį ir jos galimą nemokumą vertina pagal konkrečius byloje pateiktus duomenis. Kaip teisingai yra nurodęs pirmosios instancijos teismas, vien iš įmonės turto yra vykdomi išieškojimai, kurių vertė viršija turimo turto vertę. Aplinkybę, kad įmonė vykdo veiklą ir vykdoma veikla yra pelninga, kas leidžia atsiskaityti su kreditoriais, turėjo įrodyti pats atsakovas. Tačiau atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė minėtų duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie gerėjančią įmonės finansinę padėtį ir pašalintų abejones dėl įmonės nemokumo. Kaip matyti iš ieškovo pateikto atsiliepimo į atskirąjį skundą, atsakovas 2014 m. rugsėjo 2 d. buvo skolingas 99 709,57 Lt, iš jų 94 688,36 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 5 021,21 Lt delspinigių. Darytina išvada, kad vien atsakovo pradelstas įsiskolinimas ieškovui du kartus viršija įmonės turimo turto vertę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui iškėlė bankroto bylą.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad byloje pateikti įrodymai ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d.nutartį palikti nepakeistą.