Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo RUAB „Molesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo RUAB „Molesta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal antstolio A. B. pareiškimą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo, suinteresuoti asmenys skolininko UAB „Molesta“ vadovas R. J., daugiabučio namo savininkų bendrija „Ateities 77“, bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4635-833/15 pagal antstolio A. B. pareiškimą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo;

2. panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4635-833/15;

3. antstolio A. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo RUAB „Molesta“ vadovui R. J. atmesti.

Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 5 d. priėmė nutartį, kuria paskyrė RUAB „Molesta“ vadovui R. J. baudą už antstolio įpareigojimų nevykdymą t. y. už teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu nustatyto įpareigojimo atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), defektų pašalinimo darbus, nevykdymą. Pareiškėjas informavo antstolį apie tai, jog įmonei Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla ir kad įmonė negali įvykdyti teismo sprendimo ir antstolio įpareigojimų, tačiau nepaisant to, antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 6 d. priėmė nutartį nutraukti restruktūrizavimo procesą, o Lietuvos Apeliacinis teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi minėtą nutartį panaikino, todėl paaiškėjo, kad RUAB „Molesta“ ir toliau negali vykdyti teismo sprendimo t. y. paaiškėjo nauja esminė aplinkybė, jog restruktūrizavimo procesas nėra nutrauktas. Ši aplinkybė nebuvo žinoma Vilniaus miesto apylinkės teismui 2015 m. sausio 5 d. t. y. nutarties priėmimo dieną, todėl tai sudaro pagrindą atnaujinti civilinį procesą byloje. Taip pat nurodė, kad antstolis nepagrįstai priimtus patvarkymus siuntė ne RUAB „Molesta“ buveinės adresu. Tokiu būdu R. J. nebuvo informuotas apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį. Be to, pareiškėjas RUAB „Molesta“ nebuvo informuotas apie teisminį procesą, todėl neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į antstolio pareiškimą. Nurodė, kad antstolis apie vykdymo procesą neinformavo RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo administratoriaus UAB „Restrus“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė ir atsisakė atnaujinti procesą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismų informacinėje sistemoje LITEKO teismams yra suteikta galimybė tikrinti duomenis apie nagrinėjamas bylas visuose Lietuvos Respublikos teismuose, todėl teismui priimant 2015 m. sausio 5 d. nutartį galimai buvo žinoma apie RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo procesą. Nurodė, kad teismui šiomis aplinkybėmis nesivadovavus savo priimtame procesiniame dokumente, pareiškėjas įrodinėdamas šios aplinkybės svarbą (restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisines pasekmes santykiuose su kreditoriais), galėjo pasinaudoti kitais pažeistų civilinių teisių gynimo būdais t. y. nesutikdamas su atitinkamu teismo procesiniu sprendimu, turėjo teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis. Teismas nurodė, kad aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie vykusį teismo procesą, kadangi teismo siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, nepaneigia skolininko pareigos pranešti antstoliui apie skolininko gyvenamosios vietos pakeitimą bei aktyviai domėtis vykdymo proceso eiga. Pažymėjo, kad pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma apie apskųstą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartį, kuria buvo nutraukta RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo byla, todėl turėjo būti žinomos ir galimos teisinės pasekmės apeliacinės instancijos teismui priėmus vienokį ar kitokį sprendimą, nes skundą teikė RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo administratorius UAB „Restrus“, kuris yra juridinis asmuo, įgijęs teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas taip pat nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis priimta jau įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarčiai, todėl pripažino, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė neatitinka naujai paaiškėjusios ir svarbios aplinkybės požymio, t. y., kad jos nebuvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas RUAB „Molesta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį, pareiškimą tenkinti ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti R. J. 200 Eur baudą, sumokėtą vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį.

Nurodo, kad 2014 m. kovo 27 d. įsiteisėjo Vilniau apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis iškelti UAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylą. Antstolis A. B. 2014 m. spalio 21 d. pateikė RUAB „Molesta“ patvarkymą dėl vykdomojo rašto priėmimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. antstolis kreipėsi, kai restruktūrizavimo byla įmonei buvo iškelta, bet dar nebuvo patvirtintas restruktūrizavimo planas. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi nutraukė RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylą, tačiau RUAB „Molesta“ šią teismo nutartį apskundė, todėl niekas negalėjo žinoti, ar restruktūrizavimo byla bus nutraukta. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą dėl baudos skyrimo, turėjo būti aktyvus ir išsiaiškinti, ar RUAB „Molesta“ privalėjo vykdyti antstolio A. B. patvarkymą dėl sprendimo įvykdymo. Tačiau teismas šių aplinkybių netyrė, todėl teismas nežinojo aplinkybės, kad RUAB „Molesta“ yra iškelta restruktūrizavimo byla bei RUAB „Molesta“ privalo laikytis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 str. 3 p. nuostatos.

Teigia, kad Lietuvos Apeliacinis teismui 2015 m. vasario 19 d. nutartimi panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartį, paaiškėjo nauja aplinkybė, kad restruktūrizavimo procesas nenutrauktas, t. y., kad sustabdomas visų vykdomųjų dokumentų vykdymas iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo dienos. Pačiam antstoliui kilo pareiga perduoti neįvykdytą vykdomąją bylą restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymi, kad jau po Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarties priėmimo antstolis A. B. dar kartą kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo RUAB „Molesta“ vadovui už antstolio reikalavimų nevykdymą, tačiau pareiškimas buvo atmestas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolis, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. išduotą vykdomąjį raštą, kuriuo UAB „Molesta“ buvo įpareigotas per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti namo, esančio Ateities g. 77, Vilniuje, defektų šalinimo darbus, 2014 m. spalio 9 d. priėmė patvarkymą įvykdyti sprendimą, o UAB „Molesta“ jo nevykdant, 2014 m. gruodžio 9 d. surašė sprendimo nevykdymo aktą ir kreipėsi į teismą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 5 d. rašytinio proceso tvarka priėmė nutartį, kuria tenkino antstolio pareiškimą ir už antstolio reikalavimų nevykdymą paskyrė UAB „Molesta“ vadovui R. J. 200 Eur baudą. Vykdomasis dokumentas dėl baudos išieškojimo yra visiškai įvykdytas.

Pareiškėjas RUAB „Molesta“ savo prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe (CPK 366 str. 1 d. 2 p.), t. y., jog Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2015 m. vasario 19 d. nutartį paaiškėjo, kad restruktūrizavimo procesas yra atnaujinamas, kas lemia, jog RUAB „Molesta“ negalėjo vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3533-910/2014.

Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „ Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; kt.).

Nagrinėjamu atveju apeliantas skunde nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjui iškelta restruktūrizavimo byla, buvo nagrinėjant pareiškimą dėl baudos skyrimo ir priimant sprendimą šioje byloje; ši aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui, kadangi dar nebuvo išnagrinėtas pareiškėjo atskirasis skundas dėl restruktūrizavimo proceso nutraukimo; aplinkybė, kad restruktūrizavimo procesas nenutrauktas, tapo žinoma pareiškėjui 2015 m. vasario 19 d., kai buvo paskelbta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis; ši aplinkybė turi esminę reikšmę nagrinėjant pareiškimą dėl baudos skyrimo, kadangi pareiškėjas yra įpareigotas įstatymo sustabdyti bet kokį išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad aplinkybė, jog pareiškėjui iškelta restruktūrizavimo byla, buvo nagrinėjant pareiškimą dėl baudos skyrimo ir priimant sprendimą šioje byloje. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis, kuria teismas restruktūrizavimo administratoriaus prašymą dėl restruktūrizavimo plano pateikimo termino pratęsimo atmetė ir nutraukė RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylą, buvo apskusta, o Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi ją panaikino ir klausimą dėl termino RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo planui pateikti pratęsimo perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismui priimant 2015 m. sausio 5 d. nutartį dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo turėjo būti žinoma apie tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis nėra įsiteisėjusi, t. y., kad RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo byla nėra nutraukta. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų informacinėje sistemoje LITEKO teismams yra suteikta galimybė tikrinti duomenis apie nagrinėjamas bylas visuose Lietuvos Respublikos teismuose, todėl teismui priimant 2015 m. sausio 5 d. nutartį galimai buvo žinoma apie RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo procesą. Nors apeliantas nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjui iškelta restruktūrizavimo byla, nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kadangi dar nebuvo išnagrinėtas pareiškėjo atskirasis skundas dėl restruktūrizavimo proceso nutraukimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka, kadangi apskundus Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartį, restruktūrizavimo procesas nepasibaigė. Taip pat pažymėtina, kad aplinkybė, jog Lietuvos apeliacinis teismas tenkino apelianto prašymą ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartį, nesudaro pagrindo pripažinti ją esmine, kadangi per visą apeliacinį procesą restruktūrizavimo byla nebuvo užbaigta, o priėmus Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartį, restruktūrizavimo procesas tiesiog nebuvo nutrauktas. Taigi apelianto pateikta aplinkybė neturi jokios teisinės svarbos ir reikšmės jau išnagrinėtos bylos baigčiai.

CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 107 str. 2 d.). Taigi asmuo, kuriam buvo paskirta bauda, nesutikdamas su teismo nutartimi, nurodydamas nesutikimo priežastis (kad įmonei iškelta restruktūrizavimo byla ir jį privalo laikytis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 str. 3 p. nuostatų), galėjo prašyti teismo baudą panaikinti ar sumažinti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nebuvo informuotas apie vykusį teismo procesą, kadangi teismo siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, nepaneigia skolininko pareigos aktyviai domėtis vykdymo proceso eiga (CPK 644 str. 1 d. 4 p.). Atmetus apelianto argumentus dėl proceso atnaujinimo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarties pagrįstumo.

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto RUAB „Molesta“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.