Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr.1A-863-493-2014

2014 m. gruodžio 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Daivos Jankauskienės, Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo E. Ž. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. – 9 mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d., subendrinta paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu su 2012 m. rugpjūčio 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo paskirtos ir neatliktos 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie paskirtos bausmės iš dalies pridedant neatliktos 19 (devyniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmės dalį, paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai ir 10 dienų laisvės atėmimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. pagal LR BK 284 str. 1 d. yra nuteistas už tai, jog 2013 m. lapkričio 1 d., apie 6 val. 40 min., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su dviem asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, bendrais vandališkais veiksmais niokodamas ir apgadindamas svetimą, G. G. priklausantį turtą – automobilį „Citroen Saxo“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie namo laiptinės, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: vienam asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, šokinėjant ant automobilio stogo ir tokiu būdu jį sulankstant, kitam asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, ikiteisminiu tyrimu nenustatytu daiktu, panašiu į peilį, ikiteisminiu tyrimu nenustatytą skaičių duriant į automobilio dešinės pusės priekinę padangą „MICHELIN“ ir dešinės pusės galinę padangą „KUMHO“ ir tokiu būdu praduriant bei supjaustant padangas, E. Ž. ne mažiau trijų kartų spyrė į automobilio dešinę pusę, dėl ko buvo sudaužytas automobilio dešinės pusės durų stiklas ir dešinės pusės šoninis stiklas bei nulaužtas dešinės pusės šoninis veidrodėlis.

Nukentėjusysis G. G. atsikirtimuose į apeliacinį skundą prašo nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog E. Ž. inkriminuota veika yra ne vienintelė prieš jį padaryta, nes dėl ankstesnių jis bylos nekėlė. Nuteistasis jo neatsiprašė ir duodamas parodymus nebuvo nuoširdus.

Teismo posėdyje nuteistojo E. Ž. gynėja advokatė prašė nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo E. Ž. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmetamas.

Nuteistasis E. Ž. apeliaciniame skunde savo kaltės padarius LR BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, neginčija, tačiau nesutinka su teismo motyvais skiriant bei individualizuojant bausmę.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundo motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą sprendžia, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam E. Ž. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, numatytų LR BK 54 straipsnyje, nepažeidė, bausmę tinkamai individualizavo. Pagal LR BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį teismas taip pat vadovaujasi LR BK 54 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnio, 90-91 straipsnių nuostatomis.

E. Ž. nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą. Už LR BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Apylinkės teismas už minėto nusikaltimo padarymą E. Ž. skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurią, taikant BK 64¹ str. nuostatas, sumažino 1/3 dalimi, bei BK 64 str. 3 d. pagrindu, subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Aukštesnės instancijos teismo nuomone paskirta bausmė nelaikytina per griežta ir yra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai bei užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Individualizuodamas bausmę pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad E. Ž. yra jauno amžiaus, nepilnametis, mokosi vidurinėje mokykloje, teistas tris kartus, nusikaltimą padarė būdamas du kartus nuteistas už padarytas nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės atidėjimo metu, Kauno apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas šiuo matu nagrinėja po vieną baudžiamąją bylą, kuriose E. Ž. kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, bei vienoje Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje jau priimtas E. Ž. atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis, taip pat apylinkės teismas atsižvelgė į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, todėl įvertinęs tai, padarė pagrįstą išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės E. Ž. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka ir jam skirtina mažesnio, nei jos vidurkis, įstatymo sankcijoje numatyto dydžio reali laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į paminėtą, pagrįsta apylinkės teismo išvada, jog manyti, kad E. Ž. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nėra pagrindo, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės atidėjimą, pagrįstai jam netaikytos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę E. Ž. nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė, bausmę tinkamai individualizavo ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri nelaikytina aiškiai per griežta. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, tai teismas pagrįstai jo atžvilgiu taikė 64¹ str. nuostatas. Bendrindamas bausmes pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ir LR BK 64 straipsnio nuostatomis, pažeidimų bendrinant bausmes nenustatyta. Vien tai, jog E. Ž. yra nepilnametis, nori prižiūrėti močiutę, mokytis ir dirbti, nėra pagrindas skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Byloje gauti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos E. Ž., išlaidas iki 2014 m. gruodžio 9 d. sudaro 70 litų. LBPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintini.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą atmesti.