Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2019-08-22 · Byla Nr. BIK-576/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-22
Bylos Nr.
BIK-576/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-67711-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalia Bajerčiūtė (pirm.), Rima Ažubalytė, Arvydas Daugėla
Nuteistasis
V. K.
Advokatai
Birutė Jackienė
Kasacinio skundo Nr. 2P-722/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67711-2017-5
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Arvydo Daugėlos, susipažinusi su nuteistojo V. K. gynėjos advokatės Birutės Jackienės kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 9 d. nutarties bei baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistojo V. K. gynėja advokatė B. Jackienė prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir V. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) išteisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Kasaciniame skunde pripažįstama, kad nuteistojo V. K. veiksmai (bandymas suduoti smūgius N. A. ir vienas spyris V. R. į dešinę koją) yra nepateisinami, tačiau tai savaime nereiškia, kad nuteistasis juos atliko, turėdamas tikslą pasipriešinti policijos pareigūnams ir būtent taip norėjo elgtis; nuteistojo gynėjos nuomone, daryti kategorišką ir abejonių nekeliančią išvadą šiuo klausimu nėra pagrindo. Be to, nuteistojo gynėja neatmeta galimybės, kad vyriausiasis patrulis V. R. nuteistojo sulaikymo metu galėjo susižaloti pats, tai, jos manymu, patvirtina specialisto išvada. Tai, kad įvykio metu policijos pareigūnai smurtą naudojo prieš V. K. ne grumtynių su juo metu, o kai šis buvo paguldytas ant pilvo ir nesipriešino, patvirtina V. K. bei per langą viską mačiusi jo sugyventinė H. K. Kasaciniame skunde nesutinkama su teismų išvadomis, kad gynėjos keliama versija apie policijos pareigūnų V. K. padarytus sužalojimus peržengia V. K. pareikšto kaltinimo ribas; šiuo atveju teismas privalėjo apie galimai pareigūnų padarytus veiksmus pranešti prokurorui arba bent išsiaiškinti, ar nėra priežastinio ryšio tarp pareigūnų veiksmų ir nuteistajam padarytų sužalojimų.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes neteisingai įvertintos bylos faktinės aplinkybės ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Be to, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1–4 dalių, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatos ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Abiejų instancijų teismai įrodymus ištyrė nevisapusiškai ir šališkai, nesiaiškino dalies aplinkybių, nepatikrino duomenų bei netyrė surinktų įrodymų apie policijos pareigūnų V. K. padarytus sužalojimus, jų panaudotą jėgą (ar šie neperžengė įgaliojimų, nepiktnaudžiavo), o tai svarbu sprendžiant V. K. kaltės ir atsakomybės klausimus. Teismai pažeidė lygiateisiškumo, teisės į teisingą teismą, nekaltumo prezumpcijos principus, nes privalėjo detaliai tirti ir išsiaiškinti abiejų šalių nurodytas aplinkybes, o to nepadarė. Abiejų instancijų teismai neanalizavo perteklinių Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų skyriaus viršininko veiksmų, kuris, žinodamas, kad byla bus perduota į teismą, nelaukdamas teismo nuosprendžio, atliko tarnybinį patikrinimą dėl policijos patrulių, dalyvavusių sulaikant V. K., veiksmų teisėtumo ir tarnybinio nusižengimo požymių juose nenustatė. Taigi nuteistasis atsidūrė nelygioje kovoje su teisėsaugos institucijomis, kada patyrė fizines ir psichologines kančias. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadas grindė tais pačiais policijos pareigūnų parodymais, pokalbių fragmentais, nepateikdamas motyvuotų ir pagrįstų paaiškinimų, kodėl neanalizavo rašytinių įrodymų dėl V. K. sužalojimo, o kitus įrodymus arba aplinkybes iš viso nutylėjo (pavyzdžiui, nepagrįstą piniginės kompensacijos išmokėjimą Vilniaus VPK Vidaus tyrimų skyriaus viršininko).

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taigi nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes, o įrodymų vertinimo klausimus nagrinėja tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK pažeidimais.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad iš esmės tik deklaratyviai nurodytas kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas – netinkamas baudžiamojo įstatymo – BK 286 straipsnio – taikymas, šis teiginys grindžiamas ne teisiniais argumentais ir teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o nuteistojo ir jo gynėjos nuomone. Kasacinis skundas argumentuojamas tuo, kad įrodymai nustatant faktines aplinkybes įvertinti netinkamai, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse, 301 straipsnio 1 dalyje , 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintus reikalavimus. Tačiau tokie pažeidimai grindžiami ne teisiniais argumentais, o nesutikimu su teismų padarytomis išvadomis dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų veikos kvalifikavimui, buvimo ir atlikto įrodymų vertinimo kritika. Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, dėl policijos pareigūnų veiksmų sulaikant V. K. teisėtumo buvo keliami ir apeliaciniame skunde, tačiau pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje šie klausimai išnagrinėti, į juos motyvuotai atsakyta, Kasacinio skundo teiginiai apie lygiateisiškumo, teisės į teisingą teismą ir nekaltumo prezumpcijos principų pažeidimus nagrinėjant bylą yra bendro pobūdžio arba išplaukiantys iš minėįto kasacinio skundo argumentacijos. Nesutikimas su teismų nustatytomis aplinkybėmis ir išreikšta nuomonė, kaip turėjo būti vertinami bylos įrodymai, savaime nesuponuoja išvados, kad nagrinėjant bylą buvo pažeisti lygiateisiškumo, teisės į teisingą teismą ir nekaltumo prezumpcijos pricipai. Be to, pažymėtina, kad kasaciniame skunde suformuluotas prašymas išteisinti V. K. pagal BK 286 straipsnį ne tik neatitinka skunde išdėstytų argumentų (susijusių su bylos duomenų vertinimo išsamumu, išvadomis apie policijos pareigūnų veiksmų (ne)teisėtumą), bet ir prieštarauja BPK normoms, nustatančioms kasacinės instancijos teismo kompetenciją priimti tam tikros rūšies sprendimus, t. y. nutartis. Pagal BPK 382 straipsnį teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, priima vieną iš šių nutarčių: 1) atmesti kasacinį skundą; 2) panaikinti nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir bylą nutraukti; 3) panaikinti nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant šio Kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles; 4) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar nutartį su pakeitimais ar be pakeitimų; 5) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; 6) pakeisti teismo nuosprendį ar nutartį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo V. K. gynėjos advokatės Birutės Jackienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Dalia BajerčiūtėRima AžubalytėArvydas Daugėla