Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-02-26 · Byla Nr. 2KT-27/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-26
Bylos Nr.
2KT-27/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06924-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
K. Č.
Atsakovas
A. Č.
Kategorijos
  • 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-27/2014 Apylinkės teisme nagrinėjamos Civilinės bylos Nr. 2-306-883/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06924-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 98.1; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 26 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Vytautas Kursevičius, susipažinęs su Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-306-883/2014 pagal ieškovės K. Č. ieškinį atsakovui A. Č. dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo ir byloje 2014 m. vasario 24 d. atsakovo A. Č. reiškiamu pareiškimu nušalinti teisėją ir visą Šiaulių apylinkės teismą (visus teisėjus) nuo bylos nagrinėjimo.

Bylojenustatyta :Bylos aplinkybės

Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-306-883/2014 pagal ieškovės K. Č. ieškinį atsakovui A. Č. dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo. 2014-02-24 vykusio parengiamojo posėdžio metu atsakovas A. Č. pareiškė nušalinimą teisėjai ir visam Šiaulių apylinkės teismui (visiems teisėjams) nuo bylos nagrinėjimo. Kadangi nušalinimas reiškiamas visiems šio teismo teisėjams, byla dėl nušalinimo klausimo išsprendimo perduota Šiaulių apygardos teismui.

Pareiškime dėl nušalinimo nurodoma, jog atsakovas teismu bei teisingumu nepasitiki. Motyvuoja tuo, kad daugiau kaip prieš tris metus vyko procesas dėl atsakovo mamos globos, o jis nebuvo įtrauktas į procesą.

Teisiniai nušalinimo klausimo sprendimo aspektai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso įstatyme nustatyta pareiškimo dėl nušalinimo išnagrinėjimo procedūra ir teisiniai aspektai. Štai CPK 35 ir 69 straipsniuose nustatyta, kad apylinkės teismui pareikštą nušalinimo pareiškimą sprendžia apygardos teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Tokiu būdu apibrėžta teismų kompetencija, siekiant išvengti galimybės bet kokiu būdu įtakoti šio klausimo neteisingą išsprendimą, bei galimybės būti teisėju savo byloje. Pažymėtina ir tai, kad teisėjas, turėdamas tam svarius argumentus ir motyvus, siekdamas objektyvumo ir pasitikėjimo, gali pats nuspręsti dėl keliamo klausimo, tačiau to negali padaryti visi to teismo teisėjai, jeigu jiems byla nepaskirta nagrinėti. Taigi tokiu atveju savo kompetencijos ribose šiuos klausimus sprendžia aukštesnės instancijos teismas (šio teismo pirmininkas ar civilinių bylų skyriaus pirmininkas).

Grįžtant prie nušalinimo instituto reikšmės ir esmės, pažymėtina, kad teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65, 66, 71 str.). Kiekvienu konkrečiu atveju nušalinimas gali būti reiškiamas tik individualiai konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams, nurodant konkrečias aplinkybes ar faktus, rodančius teisėjo (teisėjų) šališkumą, arba aplinkybes, kurios tiesiogiai neduoda pagrindo spręsti, jog teisėjas asmeniškai, subjektyviąja prasme gali būti šališkas, tačiau egzistuoja objektyvios aplinkybės, kurios pašaliniam stebėtojui gali sukelti abejonių dėl teisėjo ar visų to teismo teisėjų nešališkumo. Pažymėtina, kad nors įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais duomenimis, arba viešai žinomomis faktinėmis aplinkybėmis. Nušalinimas negali būti grindžiamas jį pareiškusių asmenų samprotavimais, prielaidomis ar piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis, siekiant bylos vilkinimo.

Jau minėta, kad išimtinais atvejais, esant absoliutiems nusišalinimo (nušalinimo) pagrindams ir kitais konkrečiai įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 68 str. 4 d.). Tačiau visais atvejais pareiškėjas, reikšdamas tokį prašymą, privalo gerbti įstatymą, protingai ir sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti.

Vertinant pareiškėjo nušalinimo pareiškimo turinį konstatuotina, kad jokių esminių argumentų, kurie pagrįstų pareiškėjo teiginius dėl bylą nagrinėjančios teisėjos ir juo labiau dėl viso teismo teisėjų šališkumo, pareiškėjas nepateikė. O ta aplinkybė, kad pareiškėjas, kaip nurodoma jo pareiškime, nepasitiki, nenurodant jokių argumentų, visu Šiaulių apylinkės teismu, nesudaro pagrindo viso teismo teisėjų nušalinimui nuo bylos nagrinėjimo.

Pareiškėjas šiuo atveju nenurodo jokių konkrečių faktų, nepateikia jokių visų Šiaulių apylinkės teismo teisėjų šališkumą patvirtinančių įrodymų. Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Taigi, pareiškėjo keliamos abejonės dėl Šiaulių apylinkės teismo galimo šališkumo nesudaro pagrindo išvadai, kad šio teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi. Byloje reikalavimas reiškiamas subjektams, kurie nėra tiesiogiai susiję su Šiaulių apylinkės teismu ir niekaip negali įtakoti savarankiško ir nepriklausomo teismo priimamų sprendimų. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl anksčiau vykusios jo mamos globos bylos, nesudaro jokio pagrindo išvadai, kad bylą nagrinėjantis teisėjas yra ar gali būti šališkas. Todėl konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui dėl nušalinimo pareiškime nurodomų aplinkybių nekils abejonių, jog Šiaulių apylinkės teisme pareiškėjo nurodoma civilinė byla gali būti išnagrinėta nešališkai.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, A. Č. pareiškimas dėl Šiaulių apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-306-883/2014 nagrinėjimo netenkintinas.

Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad šioje byloje nėra CPK 64, 65 ir 66 straipsniuose numatytų pagrindų tenkinti nušalinimo pareiškimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Pareiškėjo A. Č. pareiškimo dėl Šiaulių apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-306-883/2014 netenkinti.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Vytautas Kursevičius