Kauno apygardos teismo nutartis

2016-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-778-594/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-15
Bylos Nr.
1S-778-594/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Antanaitis (pirm.), Rimas Švirinas, Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis
M. Š.
Byla Nr. 1S-778-594/2016
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.14.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Rimo Švirino, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo M. Š. (toliau – M. Š.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d., kuria atmestas nuteistojo M. Š. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. balandžio 25 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. 2009 m. lapkričio 5 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 str. 1 d., 260 str. 1 d., 22 str. 1 d. 261 str., ir, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. ir 2 p., nuteistas subendrinta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., M. Š. paskirta bausmė buvo subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu M. Š. paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskiriant jam galutinę subendrintą 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

2010 m. vasario 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2009 m. lapkričio 5 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendis pakeistas, panaikinta nuosprendžio dalis dėl M. Š. nuteisimo pagal BK 260 str. 1 d. už narkotinių medžiagų įgijimą, kitoje dalyje 2009 m. lapkričio 5 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendį paliekant nepakeistą.

Bausmės pradžia 2009 m. sausio 5 d., bausmės pabaiga – 2017 m. liepos 5 d..

Žemesnės instancijos teismas

2016 m. balandžio 25 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-121 nutarta netaikyti nuteistajam M. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai.

Nesutikdamas su priimtu sprendimu, nuteistasis M. Š. pateikė skundą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, kuris 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi, pritardamas Komisijos išvadai dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam, jo skundą atmetė.

Šalies argumentai

Skundu apygardos teismui M. Š. prašo jo skundą tenkinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

Nuteistojo teigimu, jis atitinka visus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. įtvirtintus formaliuosius reikalavimus, būtinus lygtinio paleidimo taikymui – faktiškai atliko pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nors bausmės atlikimo metu jis ir buvo baustas už įvairius drausmės pažeidimus, tačiau, paskutinioji nuobauda jam buvo paskirta 2014 m. sausio 15 d., kas, M. Š. įsitikinimu, leidžia pagrįstai teigti, jog jis stengiasi ir savo elgesiu rodo, jog pasitaisė. Tai, pasak nuteistojo, patvirtina ir jam skirti paskatinimai.

Nors Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis nevykdo jam sudaryto individualaus socialinės reabilitacijos plano, t. y. nesiekia įsidarbinti, tačiau, M. Š. teigimu, tokius jo veiksmus lėmė jo sveikatos problemos, kas analizuojamu atveju liko neįvertinta. Be to, apygardos teismui pateiktame skunde pabrėžiama, jog nuo šių metų gegužės mėnesio, atvykęs į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ąjį sektorių, M. Š. kreipėsi į įstaigos administraciją dėl įdarbinimo, tačiau dėl darbo vietų trūkumo įdarbintas nebuvo. Šiuo metu jis mokosi kompiuterių operatoriaus specialybės, lankosi psichologinės tarnybos rengiamose meno terapijos kursuose, lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas UAB „A.“ vairuotoju.

Skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentacija, jog lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra negali būti taikomas dėl jo įvykdytų nusikaltimų sunkumo. Tokie apylinkės teismo teiginiai, nuteistojo įsitikinimu, yra šiurkštus įstatymų, Konstitucijos ir žmogaus teisių pažeidimas, kadangi teismas, skirdamas jam bausmę už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą šią aplinkybę įvertino.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Š. skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad M. Š. priklauso žemos rizikos grupei – 33 balai, kas visumoje neabejotinai atitinka aukščiau aptarto BVK 157 str. 1 d. reikalavimus. Tačiau, be šių formalių reikalavimų, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komentuojamų nuostatų pagrindu, privalo pataisos namuose vykdyti jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. spalio 26 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-411 nuteistasis buvo įpareigotas laikytis vidaus tvarkos taisyklių bei savo elgesiu įrodyti, jog pasitaisė; siekti įsidarbinti pataisos namuose bei dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Šiuo laikotarpiu, vykdydamas jo atžvilgiu sudarytame individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, M. Š. nors ir nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, aktyviai dalyvavo būrio visuomeninėje veikloje, adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš pataisos įstaigos, teisinio ir socialinio švietimo programos organizuojamuose užsiėmimuose, tačiau, sutinkamai su 2016 m. balandžio 19 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atvykęs į pataisos namus, nuteistasis dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą be pateisinamos priežasties atsisakė, vėliau, įsidarbinti taip pat nesiekė, kas Komisijai leido pagrįstai konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju M. Š. neatitinka BVK 157 str. 1 d. įtvirtintų privalomų reikalavimų, dėl ko, jo lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra šiuo metu nėra galimas, kam iš esmės skundžiama nutartimi pritarė ir pirmosios instancijos teismas. Nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada, kurią patvirtina ir byloje esantys duomenys, o būtent, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos išvada apie M. Š. socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą, kurioje nurodyta, jog M. Š. nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės – siekti įsidarbinti, teisinio pagrindo nėra.

Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog, sutinkamai su BVK 111 str. nuostatomis, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 str. 1 d. inter alia įtvirtinta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad M. Š., atvykęs į pataisos namus, dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą be pateisinamos priežasties atsisakė, įsidarbinti nesiekė ir vėliau, netgi po to, kai jo atžvilgiu buvo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą, siekį įsidarbinti nustatant kaip vieną iš įpareigojimų, kas analizuojamu atveju neabejotinai verčia abejoti nuteistojo pastangomis pasitaisyti bei jo gebėjimu laisvėje užsiimti prasminga veikla, dirbti ir turėti legalų pragyvenimo šaltinį. Tuo tarpu, priešingai nei teigiama M. Š. skunde, duomenų, patvirtinančių, jog jis pataisos įstaigos administracijai jam pasiūlius darbą turėjo sveikatos problemų, dėl kurių jo darbas pataisos įstaigoje nebuvo įmanomas, nėra – pastovus nedarbingumas jam nėra nustatytas. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, 2016 m. vasario 19 d. dėl stuburo tarpslankstelinės išvaržos M. Š. buvo nustatytas tik laikinas nedarbingumas, kas, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, neleidžia aukštesniajam teismui daryti išvados, jog dėl savo sveikatos problemų M. Š. negali dirbti nuolat. Juo labiau įvertinus tai, kad nuteistojo atsisakymas dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą fiksuojamas jau 2010 m. vasario 19 d. (paskirta drausminė nuobauda). Nors nuteistojo skunde nurodoma, kad jis nuo 2016 m. gegužės mėn. jau siekia įsidarbinti, tačiau tai niekaip nepaneigia Komisijos 2016 m. balandžio 25 d. nutarime nurodytų aplinkybių, kadangi deklaruojamas siekis įsidarbinti (jei toks ir buvo) išreikštas vėliau nei buvo priimtas Komisijos nutarimas.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad be aptartų formalių reikalavimų, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja ne tik žema nusikalstamo elgesio rizika, bet ir (ar) pažanga ją mažinant, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Sutinkamai su 2016 m. balandžio 19 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli M. Š. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – nuteistojo nuostatos bei jo mąstymas ir elgesys, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Todėl tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. Š. kartoja tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo, ką patvirtina ankstesnis nuteistojo teistumas bei aplinkybė, jog veiką, už kurią nuteistasis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, įvykdė būdamas probacijos tarnybos žinioje. Be to, nors M. Š. nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau paskutiniu nusikaltimu nuteistasis vis tik grasino fiziniu smurtu, be kita ko, nepilnamečiui asmeniui, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai parodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Vertinant nuteistojo elgesį bei mąstymą, kaip vieną iš jo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, sutinkamai su 2016 m. balandžio 19 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, M. Š. vis dar apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas, kas, įvertinus tai, kad nuteistajam inkriminuotą nusikaltimą, jis įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, neabejotinai neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo, jog jis negeba atsisakyti nusikalstamo pasaulio tradicijų, kurias palaiko ir šiuo metu.

Netaikant lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra M. Š. atžvilgiu, ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose nuteistasis nuo 2009 m. lapkričio 4 d. iki 2014 m. sausio 21 d. už įvairaus pobūdžio pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus drausmine tvarka buvo baustas šešis kartus ir nors paskirtos nuobaudos jau nebegalioja, tačiau M. Š. padarytų pažeidimų pobūdis bei jų kiekis neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, jog jis nėra linkęs paisyti nustatytų reikalavimų. Juo labiau įvertinus tai, kad du kartus M. Š. buvo nubaustas už itin šiurkščius režimo reikalavimų pažeidimus – atsisakė mokamo darbo bei buvo sulaikytas neblaivus. Šios aplinkybės, vertinant jas visumoje, neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog M. Š. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir iš esmės teigiamai M. Š. apibūdinančios aplinkybės. Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, dalyvavo įvairiuose projektuose, seminaruose bei socialinės reabilitacijos programose, už pavyzdingą elgesį buvo skatintas 9 kartus, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, kas neabejotinai galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio nusikalstamumo. Neabejotina, jog sprendžiant M. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, šios aplinkybės yra svarbios, tačiau, aukštesniojo teismo įsitikinimu, jos tik įrodo, jog analizuojamu atveju nuteistasis elgiasi taip, kaip pataisos įstaigoje privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir, įvertinus jas aukščiau aptartų duomenų kontekste, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju M. Š. siekia lygtinio paleidimo taikant jam intensyvią priežiūrą, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę M. Š. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Manyti priešingai, šioje nuteistojo bausmės atlikimo stadijoje, aukštesniajam teismui neleidžia ir jo pakartotinio nusikalstamumo vertinimo rezultatas, kuris nors ir priskiriamas žemam (33 balas pagal OASys), tačiau dar tėra artimas vidutiniam (41-99 balai).

Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas M. Š. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra klausimą nepagrįstai vertino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumą, kadangi akivaizdu, jog ši aplinkybė labiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau niekaip nesudaro pagrindo išvadai, kad dėl šios aplinkybės įvertinimo nuteistasis yra baudžiamas antrą kartą, kadangi aptariamu atveju bausmės skyrimo klausimas nėra svarstomas, o įvertinti visumą nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, leidžiančių įvertinti jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, įpareigoja įstatymas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog tiek Komisijos nutarime, tiek ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jis nevykdė individualiame socialiniame reabilitacijos plane numatytų priemonių, o jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. Š. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Tokiu būdu, nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo M. Š. skundą dėl 2016 m. balandžio 25 d. Komisijos nutarimo Nr. 95-121 netaikyti M. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant jam intensyvią priežiūrą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo M. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisSvetlana JurgaitienėRimas Švirinas