Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Aurelijaus Navicko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis Didžiojoje Britanijoje, LTD „Schallenberg International“ vairuotoju, nuo 2020 m. liepos 8 d. deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. R., veikdamas bendrininkų grupėje, kaip vykdytojas, sukėlė fizinį skausmą kitam asmeniui, t. y. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip iki 2015 m. kovo 31 d., R. Š. (kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis) savo namuose (duomenys neskelbtini), sukurstė ir susitarė su V. V. (kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis), kad šis suras patikimus, iš kito miesto ar rajono asmenis, kurie už piniginį atlygį – 100 Eur sumuš D. A.. V. V. sutikęs su R. Š. pasiūlymu ir vykdydamas susitarimą su juo, surado jį, t. y. A. R. ir A. L. (kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis), kuriuos sukurstė ir su kuriais sutarė, jog jie sumuš D. A.. Kuomet jis, t. y. A. R. ir A. L. su pasiūlymu sutiko, V. V. automobiliu „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 31 d. apie 15-16 val., A. R. ir A. L. atvežė į (duomenys neskelbtini), pas R. Š. Ten R. Š. padavė A. L. nusikalstamos veikos padarymo įrankį – hidraulinę šlangą, po to, tą pačią dieną apie 20 val. V. V. automobiliu „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivius, A. R. ir A. L. nuvežė į nusikaltimo vietą – (duomenys neskelbtini), kur gyvena nukentėjusysis. Ten V. V. liko automobilyje, A. R. ir A. L. vykdydami susitarimą sumušti nukentėjusįjį, nuėjo prie pastarojo namų, kur panaudodami apgaulę D. A. atžvilgiu, siekdami, kad nukentėjusysis išeitų iš namų, melagingai jo paprašė pagalbos, t. y. nurodė, jog jiems reikalinga pagalba automobiliui iš griovio ištraukti. D. A. suteikti pagalbą atsisakius ir iš namų neišėjus, abu bendrais veiksmais – hidrauline šlanga, rankomis ir kojomis, namo prieangyje, tyčia sudavė ne mažiau 15 smūgių nukentėjusiajam į vairias kūno vietas, tuo D. A. sukėlė fizinį skausmą ir iš įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais A. R. veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. Š., V. V. ir A. L., kaip vykdytojas, tyčia sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam D. A.

2. A. R., veikdamas bendrininkų grupėje, kaip vykdytojas, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą kitam asmeniui t. y. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip iki 2015 m. balandžio 2 d. R. Š. (kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis) savo namuose (duomenys neskelbtini), sukurstė ir susitarė su V. V. (kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis), kad šis suras patikimus, iš kito miesto ar rajono asmenis, kurie už piniginį atlygį – 100 Eur sumuš A. L.. V. V. sutikęs su pasiūlymu ir vykdydamas susitarimą su R. Š., surado A. R. bei A. L. (kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis), kuriuos sukurstė ir su kuriais sutarė, jog jie sumuš A. L.. A. L. ir A. R. su pasiūlymu sutikus, pastarieji pagalbos sumušti nukentėjusįjį paprašė F. A. (kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis) ir M. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 2 punkto pagrindu. Kuomet F. A. ir M. K. suteikti pagalbą A. L. ir A. R. sumušant nukentėjusįjį sutiko, V. V. automobiliu „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. balandžio 2 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, A. R., F. A., A. L. ir M. K. atvežė į (duomenys neskelbtini), pas R. Š.. Ten R. Š. padavė A. L. nusikalstamos veikos padarymo įrankį – hidraulinę šlangą, po ko tą pačią dieną apie 20.30 val., V. V. automobiliu „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivius, A. R., A. L., F. A. ir M. K. nuvežė į nusikaltimo vietą – (duomenys neskelbtini), kur gyvena nukentėjusysis. Ten V. V. liko automobilyje, A. R., F. A., A. L. ir M. K. vykdydami susitarimą sumušti nukentėjusįjį, nuėjo prie pastarojo namų. F. A. ir M. K. pagal tarpusavio susitarimą liko nuošaliau stebėti aplinką ir esant reikalui padėti. Tuo metu A. R. su A. L., nuėjo pas A. L. į namus, kur panaudodami apgaulę A. L. atžvilgiu, siekdami, kad nukentėjusysis išeitų iš namų, melagingai jo paprašė pagalbos, t. y. nurodė, jog jiems reikalingas raktas automobilio padangai pakeisti. A. L. suteikti pagalbą sutikus ir iš namų išėjus, namo kieme abu bendrais veiksmais – hidrauline šlanga, rankomis ir kojomis, tyčia sudavė ne mažiau 3 smūgių nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas, tuo padarydami dvi muštines žaizdas smilkiniuose, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą, lengvo laipsnio smegenų sukrėtimą t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko pribėgęs F. A., tyčia nukentėjusiajam į akis papurškė dujų ir visi iš įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais A. R., veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. Š., V. V., F. A. ir A. L., kaip vykdytojas, tyčia nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam A. L..

Fizinio skausmo sukėlimas D. A.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo A. R. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

6.3. Nukentėjusiojo A. L. 2025 m. kovo 18 d. papildomos apklausos metu duotais parodymais. Jis parodė, jog žino, kad šis ikiteisminis tyrimas yra atskirtas nuo kito tyrimo, kuriame jau priimtas teismo sprendimas. Teisme išnagrinėtoje byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos. Teismas dalį ieškinio priteisė iš kelių žmonių dalyvavusių teisme. Vienas iš jų atlygino, o kiti dar ne. Šiam asmeniui, šioje byloje dėl kurio vyksta atskirtas tyrimas, A. R. civilinio ieškinio nereiškia.

6.4. 2015 m. balandžio 2 d. įvykio vietos pažiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Prie gyvenamojo namo įėjimo durų yra įrengti dviejų pakopų betoniniai laiptai. Ant laiptų matyti raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Iš įvykio vietos nieko nepaimta. Įvykio vietos pažiūros metu fotografuota.

6.5. 2015 m. balandžio 8 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kad savo duotus parodymus apie A. L. sužalojimo aplinkybes įtariamasis A. R. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.

6.6. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus 2015 m. balandžio 27 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodoma, A. L. nustatytos dvi muštinės žaizdos smilkiniuose, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų bukų trauminių poveikių pasekoje ir jie galimai padaryti 2015 m. balandžio 2 d.

6.7. Liudytojo V. V., kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausos metu duotais parodymais. Jis parodė, kad 2015 metais, dvi dienas iki kovo 31 d., pokalbio su R. Š. metu šis jo paprašė surasti žmogų, kuris galėtų sumušti kitus du žmones. Paklaustas, kodėl tai reikia padaryti R. Š. pradėjo pasakoti, jog vyksta teismas, kuriame tie du žmones liudija prieš „M“. Suprato, jog kalba vyksta apie ūkininką R. M.. R. M. nepažinojo, jo matęs nebuvo, tačiau ne kartą buvo girdėjęs, kad R. M. „M“ vadina pats R. Š. bei R. M. darbininkai su kuriais bendravęs, bei taip pastarąjį vadina pusę Biržų miesto gyventojų. R. Š. sakė, jog sumušti žmones jo prašė pats R. M., o juos sumušti reikia, kad jie neliudytų prieš R. M.. R. Š. pasakojo, jog vienas iš tų žmonių yra paprastas žmogelis, gyventis su mama (kaip tyrimo metu nustatyta D. A.), kitą įvardijo, kaip smulkų ūkininką (kaip tyrimo metu nustatyta A. L.). R. Š. minėjo, jog pinigai būtų ne jo, o R. M., kuriuos šis žadėjo duoti po sumušimo. Pasak R. Š. R. M. už dviejų žmonių sumušimą žadėjo duoti apie 800 eurų, t. y. už kiekvieną po 400 eurų. Dalį pinigų R. Š. būtų pasilikęs sau, o tam žmogui ar žmonėms, kurie dalyvauti tų žmonių sumušime po 100 eurų. Jam pačiam (V. V.) jokio atlygio R. Š. nežadėjo. Prašė surasti patikimus žmones, kad jie būtų iš kito miesto ar rajono, kad juos Biržuose niekas nebūtų prieš tai matęs. Pastarasis minėjo, jog tuos žmones reikia sumušti kuo greičiau, nes kaip parodė V. V. apklausos metu tiksliai nepamena – dėl to, jog jau buvo teismas ir jie prisikalbėjo teisme, ar dėl to, jog turėjo būti teismas ir jie teisme nekalbėtų ko nereikia. Iš viso pokalbio suprato, kad tuos žmones sumušti buvo reikalinga ne jam, o R. M., tačiau šis tai norėjo įgyvendinti ne savo, o R. Š. rankomis. Iš draugiškumo su R. Š. pasiūlymu sutiko. Kitą dieną vakare nuėjo į kaime esantį alaus barą, kur sutiko A. ir A., (kaip tyrimo metu nustatyta A. L. ir A. R.), kuriems pasakė, jog reikia sumušti žmogų. Pastarieji tai padaryti sutiko. Kitą dieną automobiliu „Alfa Romeo“ A. L. ir A. R. nuvežė pas R. Š.. Ten R. Š. apibūdino, kaip atrodo D. A. bei pasakė, kad šis gyvena prie (duomenys neskelbtini) k., kur yra tik viena sodyba, kad namas yra geltonos spalvos, o pastarasis iš darbo turi grįžti apie penktą valandą. Mušant žmogų paprašė jam perduoti, kad šis yra mušamas už ilgą liežuvį. Būnant pas R. Š. šis jam perdavė 200 eurų, kaip atlygį už tai, kad buvo surasti žmonės, kurie sumuš D. A. Prieš išvažiuojant, R. Š. iš garažo atnešė aukšto spaudimo žarną, nes to prašė A. L., kaip įrankio mušant nukentėjusįjį. Tada visi trys išvažiavo ir apie 19 val. buvo vietoje. Jis t. y. V. V. sustojo ant pagrindinio kelio, o A. L. su A. R. nuėjo link sodybos. Pastarieji į automobilį grįžo po 5 min. ir pasakė, jog žmogų pasikvietė į lauką, tačiau šis eiti nesutiko ir jis buvo sumuštas namo priemenėje. Grįžo pas R. Š., jam pasakė, kad darbas atliktas ir šis padavė 50 eurų A. L., o pastarasis aukšto spaudimo žarną atidavė R. Š.. 2015 m. balandžio 2 d. apie 14-15 val. vėl nuvažiavo į kaime esantį alaus barą, kur sutiko A. L.. Šio vėl paprašė sumušti A. L.. Šis sutiko ir pasakė, kad jam perskambins. Po pokalbio grįžo namo. Praėjus keletui valandų į namus atvažiavo A. L. kartu su A. R. bei pasakė, jog reikia nuvažiuoti į Pasvalio m. bei paimti dar du žmones. Po pokalbio nuvažiavo į Pasvalio m. ir ten prie miesto ligoninės paėmė du žmones (kaip tyrimo metu nustatyta F. A. ir M. K. ), kuruos nuvežė į alaus barą, kur buvo A. L. ir A. R.. Po to visi jo vairuojamu automobiliu „Alfa Romeo“ nuvažiavo pas R. Š. Ten išgėrus apie 20.30 val. visi nuvažiavo prie A. L. namų. Prieš išvažiuojant R. Š. padavė aukšto spaudimo šlangą A. L.. Atvykus pats liko automobilyje ant pagrindinio kelio, o A. L., A. R., F. A. ir M. K. nuėjo į A. L. namus. Po 5 min. visi grįžo į automobilį ir išvažiavo į namus. Važiuojant jam buvo pasakyta, kad A. L. buvo sumuštas panaudojant šlangą, purškiant dujas. Kitą rytą pas jį į namus atvažiavo R. Š., kuriam pasakė, jog A. L. sumuštas.

6.8. Liudytojo F. A., kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Jis parodė, kad 2015 m. balandžio mėnesio pradžioje kartu su M. K. pas savo senelį kapojo malkas. Jam paskambino A. L. ir pasiūlė atvažiuoti pas jį į kaimą išgerti ir primušti žmogų. Tuo pačiu pasakė, jog jam paskambins žmogus, kuris juos atveš. Po pusvalandžio paskambino nežinomas žmogus, su kuriuo sutarė, kad juos t. y. jį ir M. K. paims Pasvalio mieste, nuo miesto ligoninės. Sutartu laiku atvažiavo asmuo (kaip tyrimo metu nustatyta V. V.) automobiliu „Alfa Romeo“ ir juos abu paėmęs nuvežė į (duomenys neskelbtini) į aludę, kur jau buvo A. R. ir A. L. Ten visi vartojo alkoholį. Po kurio laiko visi penki V. V. vairuojamu automobiliu nuvažiavo pas V. V. pažįstamą (kaip tyrimo metu nustatyta R. Š.). Ten dar vartojo alkoholį, žaidė kortomis. Sutemus V. V. pasakė, jog laikas važiuoti ir visi penki išėjo į lauką. Ten sėdo į V. V. vairuojamą automobilį ir apie 21 val. išvažiavo. Važiuojant V. V. sakė, jog žmogaus mušti stipriai nereikia, truputi pagąsdinti ir pasakyti, jog atsiimtų pareiškimą, neliudytų. Jam pačiam automobilyje buvo perduotas dujų balionėlis tam, jog reikalui esant jį panaudoti. Atvykus į vietą V. V. liko toliau nuo namo automobilyje, o jie visi keturi nuėjo prie (kaip tyrimo metu nustatyta A. L.) namų. Ten jis ir M. K. liko stovėti prie namo kampo, o A. L. ir A. R. nuėjo į namus. A. L. pabeldė į duris ir girdėjo, kad jas kažkas atidarė. Tada A. L. pasakė, jog jam nuleido padangą ir reikalinga pompa ar raktas ratui pakeisti. Žmogus padėti sutiko ir nuėjo prie garažo. Rakinant garažo duris, matė, kad A. L. kažkokiu rankose turimu daiktu, sudavė vyriškiui, tada prie vyriškio pribėgo A. R. ir sudavė smūgius kumščiais. Abiems pradėjus mušti nukentėjusįjį šis pradėjo šaukti. Tada pribėgo jis, t. y. F. A. ir papurškė dujomis, kad baigtųsi muštinės. Po ko visi išsilakstė ir grįžo į automobilį. Tada V. V. visus išvežiojo. Matė, kad važiuojant daiktas, kuriuo buvo mušamas nukentėjusysis, buvo išmestas. Taip pat parodė, kad po jo apklausos kartu su M. K. buvo nuvykę pas A. L. ir papasakojo, kas įvyko bei pastarojo atsiprašė. Dujų balionėlį, kurį panaudojo, pasiliko sau.

6.9. Liudytojo A. L., kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Jis parodė, kad A. L. sužalojimas buvo ne vienintelis. Jei neklysta, dieną prieš A. L. sumušimą, jis buvo Pasvalio r., kartu su savo draugu A. R. jo namuose. Jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino V. V., kuris paklausė ar gali padėti primušti vieną žmogų (kaip tyrimo metu nustatyta D. A.). Jis iš draugiškumo su V. V. pasiūlymu sutiko. Tačiau kokį žmogų konkrečiai reikia sumušti V. V. neįvardijo, tačiau sutarė su juo susitikti apie 15 val. Apie pokalbį su V. V. pasakė A. R. ir šis sutiko važiuoti kartu. Po pusvalandžio atvažiavo V. V., tačiau kokiu automobiliu – nepamena. Jam su A. R. įsėdus į automobilį V. V. pasakė, kad važiuos į Biržus, į kažkokį kaimą. Pakeliui sustojo pas V. V. draugą, kurį vadino „R“ (kaip tyrimo metu nustatyta R. Š.). Važiuojant automobiliu V. V. pasakė, kad D. A. reikia sumušti už tai, kad jis buvo parašęs pareiškimą ant V. Pas R. Š. namuose jis, A. R. ir R. Š. atsigėrė alaus. V. V. negėrė, nes vairavo automobilį. Kol gėrė alų, kalbėjo apie D. A. sumušimą, tačiau tiksliai detalių nepamena. Kuomet sutemo, vakare nusprendė, kad jau laikas važiuoti. Išėjus iš R. Š. namų, šis užėjo į garažą ir jam t. y. A. L. padavė apie pusės metro ilgio hidraulinę žarną, bei paklausė „ar bus gerai“, atsakė „taip“ ir paėmė šlangą. Tuomet vis trys sėdo į automobilį ir išvažiavo. R. Š. liko namuose. V. V. važiavo pakankamai toli nuo R. Š. namų iki D. A. namo. Atvažiavus V. V. sustojo apie 200 metrų atstumu nuo vienkiemio, sakydamas, kad šiame name gyvena tas žmogus, kurį reikia sumušti. Jis ir A. R. išlipo iš automobilio, V. V. liko jame. Einant link sodybos jis, t. y. A. L. pasakė, kad nuėjus pabels į duris ir paprašys pagalbos dėl automobilio. A. R. su tokiu planu sutiko. Atėjus prie durų, jis pabeldė į duris. Jas atvėrė vyriškis. Jis su A. R. stovėjo lauke. Pasisveikinęs D. A. paklausė ar jis negalėtų ištraukti jų automobilio. Tačiau suteikti pagalbą šis atsisakė ir tuomet jis, t. y. A. L. jam trenkė hidrauline žarna į viršutinę kūno dalį, gali būti, kad pataikė į petį. Nuo pirmo smūgio vyriškis nepargriuvo. Tuomet A. R. sudavė smūgį, tačiau kur tiksliai pateikė, nematė ir tuomet jie abu iš karto pradėjo vyriškį mušti kumščiu kartu su A. R.. Vyriškis viduje pargriuvo ant grindinio. Šiam pargriuvus, jis ne mažiau kaip 4 kartus spyrė vyriškiui į kojas ir matė, kaip A. R. bent vieną kartą sudavė į galvos sritį, o kur dar pataikė, pasakyti negali. Pats asmeniškai rankomis, kojomis bei žarna sudavė ne daugiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, o A. R. ne mažiau 5 smūgių į įvairias kūno vietas ir tikrai vieną smūgį į galvos sritį. Bemušant D. A. vis kvietėsi pagalbos, šaukė „mama mama“. Po kelių akimirkų pagyvenusi moteris, kaip suprato – motina, atidarė duris ir tada jis, t. y. A. L. su A. R. pabėgo. Nubėgo pas V. V. į automobilį ir iš karto išvažiavo. Automobilyje V. V. paklausė ar stipriai sumušė, į ką atsakė „normaliai, ne per daug“. Po to grįžo pas R. Š., kur dar buvo apie dvi valandas bei gėrė alų. Po sumušimo nei jam, nei A. R. atsiskaityta nebuvo, tik gavo alaus, kuriuo vaišino R. Š.. Po to, V. V. jį ir A. R. parvežė į namus. Pakeliui namo buvo sustoję degalinėje, kur V. V. nupirko alaus, kurį išgėrė namuose. Jam atrodo, kad V. V. vaišino alumi todėl, kad sutiko už jį sumušti tą žmogų. Taip pat parodė, kad 2015 m. balandžio 2 d. jis su A. R. buvo (duomenys neskelbtini) kaimo bare, gėrė alų. Į barą apie 15 val. automobiliu, markės nežino, vienas atvažiavo V. V.. Šis jo ir A. R. paprašė ar negalėtų su juo nuvažiuoti į kažkokį kaimą, kur reikia sumušti žmogų vardu A. (kaip tyrimo metu nustatyta A. L.), nes šis ant V. V. draugo yra parašęs pareiškimą policijoje. To paprašęs V. V. išvažiavo ir grįžo po 2 val. Grįžo kartu su pasvaliečiais: M. (kaip tyrimo metu nustatyta M. K.) kurio pavardės nežino, ir pasvaliečiu F. (kaip tyrimo metu nustatyta F. A.). Tuomet apie 18 val. visi penki išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Važiuodami pakeliui buvo sustoję pas buvusį V. V. bendradarbį, su kuriuo jis dirbo miške (kaip tyrimo metu nustatyta R. Š.). Ten žaidė kortomis, gėrė savo atsivežtą alkoholį. Vėliau nusprendė, kad jau pakankamai vėlu, reikia važiuoti. V. V. nuvežė į kaimą, kur gyvena A. L.. Iš automobilio išlipo jis, A. R., M.K. ir F.A. A. L. nuėjo ir pasibeldė į namo duris, kurias atidarė A. L.. Šiam atidarius duris pasisveikino ir paprašė automobilio ratų rakto, nes norėjo, kad A. L. išeitų į lauką. Tuomet A. L. nuėjo į vidų pasiimti garažo rakto ir išėjo lauką. A. L. einant prie garažo jis pirmas kumščiu trenkė jam į galvos sritį ir nuo smūgio A. L. atsitrenkė į garažo duris, pargriuvo ir jis, bei A. R. kumščiais sudavė smūgius į galvos sritį ir kitas kūno vietas, taip pat jie abu A. L. spardė. Viso kiekvienas sudavė po penkis smūgius. Kol jiedu mušė A. L., F.A. ir M.K. buvo už gyvenamojo namo ir mušime nedalyvavo, tačiau jie buvo pasiruošę padėti jei reikėtų pagalbos. Taip buvo sugalvoję vykstant pakeliui pas A. L. Kuomet nusprendė, kad užteks mušti, jie pabėgo ir visi keturi susėdo pas V. V. į automobilį. V. V. tik paklausė ar ne per daug žmogų sumušė, daugiau nieko neklausinėjo. Visi grįžo atgal pas R. Š. į namus. Grįžus gėrė degtinę. Prieš baigiant gerti butelį, R. Š. A. R. davė 50 eurų. Ką duodamas šiam pinigus R. Š. sakė nepamena, bet suprato, kad tai pinigai už A. L. sumušimą. Tuos pinigus jis su A. R. pasidalino per pusę. Kieno prašymu buvo sumuštas A. L., nežino. Be to parodė, kad prieš važiuojant sumušti A. L., jis vėl iš R. Š. buvo pasiėmęs tą pačią hidraulinę žarną, kurią po D. A. sumušimo buvo pasidėjęs R. Š. namuose prie garažo. Ta pačia žarna A. L. sudavė smūgį į galvos sritį, o po A. L. sumušimo žarna buvo išmesta važiuojant pas R. Š.

6.10. 2015 m. balandžio 7 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu įtariamasis F. A. pateikė dujų balionėlį „Preffer“, kuris apžiūrėtas 2015 m. rugpjūčio 25 d. apžiūros protokolu. Nustatyta, kad ant dujų balionėlio yra užrašas „Pferrer Ko Fog“ su natūraliu labai agresyviu pipirų koncentratu. Apžiūros metu fotografuota.

6.11. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, R. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (dėl smurto prieš D. A.) ir BK 24 straipsnio 5 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (dėl smurto prieš A. L.), V. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 ir 6 dalis, 140 straipsnio 1 dalį (dėl smurto prieš D. A.) ir BK 24 straipsnio 5 ir 6 dalis, 140 straipsnio 1 dalį (dėl smurto prieš A. L.), A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (dėl smurto prieš D. A.) ir BK 24 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (dėl smurto prieš A. L.), F. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (dėl smurto prieš D. A.) ir BK 24 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (dėl smurto prieš A. L.).

6.12. Panevėžio teritorinė ligonių kasos 2025 m. kovo 19 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 159,80 Eur dydžio žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl A. L. sužalojimo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. sausio 31 d. pateiktas civilinis ieškinys Nr. (duomenys neskelbtini) yra atlyginta, civilinio ieškinio nereiškia.

4. Pirmiau išdėstyti ir teismo įvertinti byloje esantys įrodymai – kaltinamojo A. R. parodymai, nukentėjusiojo D. A. parodymai, nukentėjusiojo A. L. protokolas-pareiškimas ir parodymai, liudytojų V. V., F. A., A. L. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokole, parodymo atpažinti protokole, specialisto išvadoje, įvykio vietos apžiūros protokole ir kituose tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. R., veikdamas bendrininkų grupėje kaip vykdytojas, tyčia sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam D. A. bei tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. L. sveikatą. Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, neprieštaringos, teismui abejonių nekelia. Teismas daro išvada, kad A. R. veiksmai atitinka nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje sudėtį, jo kaltė įrodyta.

5. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnyje.

7. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes ir kt. Kaltinamasis bendrininkų grupėje, kaip vykdytojas, smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam D. A. ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. L. sveikatą, veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamojo ankstesnis teistumas išnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Dirba Jungtinėje Karalystėje. Duomenų, kad kaltinamasis būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centro įskaitą, nėra. Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė veikdamas bendrininkų grupėje kaip vykdytojas, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurios dydis nustatytinas artimas bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, kaltinamajam A. R. paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

8. Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

9. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas <...> gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (75 straipsnio 5 dalis). A. R. administracine tvarka nebaustas, duomenų, kad po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo būtų padaręs naujų teisės pažeidimų, byloje nėra. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta be realaus arešto bausmės atlikimo, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau paskirtinos kelios tarpusavyje suderintos pareigos – per arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atsiprašyti nukentėjusiųjų D. A. ir A. L., tęsti dirbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktai, 7 dalis). Teismo nuomone, būtent šios skiriamos pareigos bus prevencinė priemonė ir ribos A. R., darys teigiamą įtaką jo elgesiui, skatins laikytis įstatymų ateityje ir sudarys prielaidas siekti kitų Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme nustatytų tikslų (BK 41 straipsnio 2 dalis).

10. BK 71 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri pilnamečiam asmeniui gali būti skiriama nuo 10 iki 250 MGL dydžio. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ši baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam A. R. skirtina kaip galinti paveikti kaltinamąjį, kad jis daugiau nenusikalstų. A. R. nustatytinas minimalus įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis – 10 MGL (500 Eur), nurodant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos

11. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

12. Pažymėtina, kad nors prokuroras prašo A. R. pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos), tačiau vykdytojo (bendravykdytojo) veikų kvalifikavimas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį yra perteklinis, todėl asmenį pripažįstant kaltu šis baudžiamojo kodekso bendrosios dalies straipsnis papildomai nenurodomas (BK 26 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje bei 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas D. A.) – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (nežymus A. L. sveikatos sutrikdymas) – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir A. R. paskirti areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. R. paskirti galutinę bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 1 ir 5 punktais, 7 dalimi, A. R. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros bei paskirti įpareigojimus – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atsiprašyti nukentėjusiųjų D. A. ir A. L., tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, A. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Išaiškinti A. R., kad įmoka turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitą (duomenys neskelbtini) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. R., jog nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jis per 14 (keturiolika) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.