Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2013-03-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-350-899/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-18
Bylos Nr.
1-350-899/2013
Teisminio proceso Nr.
1-40-1-00306-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis
V. R.
Nukentėjusysis
L. F.
Advokatai
Ramūnas Dobrovolskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-350-899/2013Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00306-2012-0 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3; 1.1.8.6.2;
1.2.25.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 18 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui,kaltinamajam V. R.,jo gynėjui advokatui P. R. Braziui,nukentėjusiajam L. F.,jo atstovui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „M. b.“ statybininku, gyvenantis Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R., būdamas eismo dalyvis ir privalėdamas mokėti Kelių eismo taisykles bei jų laikytis, 2012 m. rugsėjo 2 dieną, apie 19 valandą, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 105, 123 punktų ir kelio ženklų Nr. 148 „Eismo krypčių išsiskyrimas“, Nr. 302 „Eismas draudžiamas“, Nr. 407 „Apvažiuoti iš dešinės“ reikalavimus, tai yra, važiuodamas J. J. gatve ir sankryžoje su Ž. gatve sukdamas į dešinę, į Ž. gatvę, esant Lietuvos Respublikoje nustatytam eismui dešine kelio puse ir esant draudimui kelyje su skiriamąja juosta įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, nesilaikė kelio ženklo Nr. 148 reikalavimo, nurodančio važiavimo kryptis „T“ formos sankryžoje, kelių atsišakojime arba kelio remonto, statybos darbų vietoje, nesilaikė kelio ženklo Nr. 407 reikalavimo, nurodančio, kad kliūtį (skiriamąją kelio juostą) galima apvažiuoti tik iš dešinės pusės, taip pat nesilaikė kelio ženklo Nr. 302 reikalavimo, draudžiančio transporto priemonių eismą Ž. gatve, ir dėl to, įvažiavęs į Ž. gatvės kairę kelio pusę, skirtą priešingos krypties eismui, atsitrenkė į ant važiuojamosios kelio dalies patiestą elektros laidą, kuris kliudė L. F., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio L. F. buvo padaryti sužalojimai: kairio žastikaulio išnirimas, dešinio stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje, muštinės žaizdos kairės akies viršutiniame voke ir apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, viršutinio žandikaulio I danties vainiko nuskėlimas, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir nosies nugarėlėje, abiejose šlaunyse, ir dėl šių sužalojimų L. F. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis V. R. teisiamojo posėdžio metu pagal jam inkriminuotą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2012-09-02 važiavo J. gatve, apylankos ženklo nematė. Važiuodamas išvažiavo į sankryžą ir norėjo sukti į viaduką. Laikraštyje skaitė, kad bus vykdomi darbai iki 18.00 val., o jis jau važiavo 19.20 val. Išvažiavęs į sankryžą, pamatė stovintį ženklą „eismas draudžiamas“ ir nukreipiančiąją juostą į vieną ir kitą pusę. Pakalnėje dirbo kranas, sankryžoje nei vieno dirbančio su liemene žmogaus nebuvo, atitvarų nebuvo, „Stop“ ženklo nebuvo. Suprato, kad darbai baigti ir lėtai pradėjo važiuoti. Važiavo apie 30 km/h greičiu. Ant viaduko dešinėje pusėje stovėjo du tamsūs automobiliai. Vieno iš automobilių buvo atsiraitęs kapotas, sudaužytas. Prie jo stovėjo moteris, vyras ir nukentėjusysis priešais automobilį. Pasitaręs su Z. G., nusprendė taip važiuoti, bet jis nenori versti kaltės ant žmogaus. Tuo momentu savo draugui Z. G. pasakė, kad nesupranta, kas dedasi, iš kur avarija ir jam atsisukus, trosas davė per automobilį. Trosas buvo neatžymėtas. Nesupranta, kaip buvo organizuotas darbas, kad jo niekas nestabdė, nei perspėjo, kad neturėtų ten būti, ten turėjo būti uždara teritorija. Po įvykio subėgo visa darbininkų brigada, darbų vykdytojas. Jam tuomet buvo aukštas kraujospūdis 250/130, šokas, priešinsultinė būsena, nesiorientavo situacijoje ir jautėsi kaip būtų girtas. Po 5 minučių išvažiavo atbula eiga abu automobiliai. Iki įvykio L. F. nepažinojo, brigados narius pažinojo. Į teismo posėdį atvykęs iš pažįstamų yra I. Z.. Z. G. pažįsta iš medžioklės, su juo važiuodami, jie ženklą „eismas draudžiamas“, raudonoji nukreipiama juosta, suprato kaip apvažiavimą, kadangi jokių kliūčių nebuvo. Kairiąja eismo juosta važiavęs nėra. Žino, kad Lietuvoje eismas vyksta dešine kelio puse. Supranta kuo yra kaltinamas, kad įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir, pažeidęs kelio ženklų reikalavimus, pažeidė Kelių eismo taisykles, bet tuo metu suprato, kad jis taip turi važiuoti. Vairuoja 35 metus be jokios avarijos. Dešinėje pusėje buvo automobilių, kelyje žmonės buvo be liemenių, jokios užuominos, kad vyksta darbai, nebuvo. Ženklo „eismas draudžiamas“ nekirto, ta juosta buvo uždaryta. Apie vykstančius darbus perskaitė laikraštyje, sužinojo iš televizijos. Žmogus nukentėjo nuo kažkieno negerai atliktų darbų, mano, kad taip kelias nėra ruošiamas. Jis vairavo „Golf“ modelio automobilį. Automobilis buvo draustas „PZU Lietuva“. Turi visus reikalavimus, kaip turi būti ruošiama darbo vieta. Nukentėjusiojo atsiprašė ligoninėje, atėjęs siūlė jam pinigų. Psichologinę traumą patyrė ir jis, geria vaistus. Administracine tvarka nėra baustas, buvo gal tik smulkūs pažeidimai dėl automobilio pastatymo ant bortelio, dėl kalbėjimo telefonu. Į darbo inspekciją kreipėsi. Atsakymas dėl pažeidimų buvo surašytas bendromis frazėmis, kad jie netiria bylos, nes įvykis nereikšmingas. Įvykio metu suprato, kad darbai vyksta iki 18.00 val., todėl tuo keliu važiavo 19.20 val. Į kairę pasukti nulėmė ženklas, stovintis sankryžoje, pagal kurį turi sukti į kairę arba į dešinę, todėl pasirinko važiavimo kryptį į kairę. Jokių kliūčių įvažiavimui į kelią nebuvo. Aiškiai matė du stovinčius tamsius automobilius. Kabelis visiškai nebuvo pažymėtas, jokių ženklų taip pat nebuvo. Prie sudaužyto automobilio buvo trys žmonės, kurie į kelią nežiūrėjo, specialiais darbo rūbais iš jų niekas nebuvo apsirengęs ir važiuojančio jo niekas nestabdė. L. F. buvo su ruda striuke. Jokios užuominos, kad dar vyksta kelio darbai, nebuvo. Jei būtų buvęs kelio aptvėrimas, būtų nevažiavęs. Lauke jau buvo prietema. Su Z. G. vyko į medžioklę. Kada yra vykdomi kelio darbai ir stovi nukreipiamas ženklas, jis važiuodavo į kairę, esant apvažiavimui. Žmogus buvo sužalotas, nes buvo blogai organizuota darbo vieta. Ženklas „eismo krypčių išsiskyrimas“ Nr. 148 buvo, šalia jo yra statomi kiti ženklai, jis tuo momentu suprato, kad darbai yra baigti. Dabar supranta, kad mėlynas ženklas jį laiko. Turėjo būti pastatytas ženklas „plyta“. Jo automobilio vairavimo pasėkoje buvo sužalotas L. F.. Gailisi, kad dėl įvykio nukentėjo žmogus. Sutinka, kad draudimo bendrovė apmokėtų civilinį ieškinį. Atstovo išlaidas atlyginti sutinka, planuoja atlyginti per mėnesį. Nukentėjusiojo atsiprašė, dėl įvykio gailisi. Nukentėjusiojo jau buvo kartą atsiprašęs ir ligoninėje. Šiuo metu dirba, vairuoja darbo automobilį. Darbo užmokestis į rankas yra 1 200 Lt. Darbe vairuoja kasdien, kadangi darbo objektai yra visoje Lietuvoje. Automobiliu važiuoja 3-4 asmenys. Automobilis priskirtas jam ir abejoja, ar kiti darbuotojai galėtų vairuoti sunkvežimį.

Nukentėjusysis L. F. teisme parodė, kad iki 2012-09-02 V. R. žinojo iš matymo. Nuo 14.40 val. dirbo brigadoje, keitė atramą, leido laidus. Apie 19.00 val. į laidus lengvai įvažiavo kildamas automobilis, kurį vairavo moteris. Moters automobilio kapotas buvo tik nubraižytas, jokių suraitymų nebuvo. Tada moteriai liepė važiuoti iš tos vietos. Tuo metu dideliu greičiu riaumodamas atlėkė kitas automobilis ir trenkėsi į laidus, toliau įvykių nepamena. Po įvykio laukė greitosios. Kaltinamasis lakstė tarp ženklų ir bandė jiems aiškinti tą patį kaip ir teisme. Darbai vyko 30 m nuo viaduko pylimo, A. ar Ž. gatvėje, per viaduką. Tai įvyko apie 19.00 val. iki greitosios atvykimo. Riaumodamas atlėkė automobilis „Golf“, kas sėdėjo už automobilio vairo, nematė. Automobilyje buvo du asmenys. Jis su laidu gavo per kojas, kurį pajudino automobilis „Golf“ ir jį vilko 15 metrų. Automobilį „Golf“ atsiraičiusiu kapotu matė, jis buvo už laido. Padaryti sužalojimai yra aprašyti. Prieš savaitę buvo atlikta operacija, kuri buvo planinė, kadangi trūkęs peties raištis, kairys žastikaulis išniręs, lūžęs stipinkaulis, priekinis dantis, kuris dabar užtaisytas. 5 000 Lt civilinio ieškinio dalį pervedė „PZU draudimas“, yra likusi nesumokėta 7 000 Lt civilinio ieškinio suma. Nuo 2012-09-02 iki 2012 metų gruodžio mėnesio buvo nedarbingumas. Buvo reikalingas transportas, visų turėjo prašyti pagalbos, už dyką to niekas nedaro. Po įvykio gulėjo ligoninėje 7 dienas, dabar vėl 6 dienas. Skausmas buvo ir yra išlikęs iki dabar. Reikalingas priekinio danties implantas. Kilnoti ir dirbti sunkius darbus jau nebegalės. Gydymas toks, kad šešias savaites reikia laikyti įtvare, po to reabilitacija. 2012 m. lapkričio 14 d. pateikė prašymą draudimui dėl patirtos žalos. Iki pirmo prašymo ateitis nebuvo aiški, nebuvo atlikti visi tyrimai. Po atliktų tyrimų tapo aišku, kad ateityje bus blogai dėl sveikatos. Vėliau su advokatu surašė ieškinį 5 000 Lt, po to likusiai 7 000 Lt sumai. Pradžioje gydymo nebuvo, buvo atliktos operacijos, skirtos reabilitacijos. Pergyvena dėl savo ateities, nes nebegalės dirbti sunkių darbų. Vairuoti automobilio dabar negali. Žemaitės gatvėje buvo raudonos juostos į šonus „eismo krypčių išsiskyrimas“ ir ženklas „eismas draudžiamas“. Visas miestas buvo nužymėtas apylankomis. Eismo ženklai, kurie reikalingi, buvo visi. Savaitę buvo derinamos ženklų pastatymo vietos pagal schemas. Laidas pagal schemas ten ir turėjo būti padėtas, trūko tik 2 minučių, kad laidas būtų pakeltas. Policijos ekipažai stovėjo kitoje viaduko pusėje, keliai buvo užtverti. Buvo su rūbais ir šalmais. Po laido atsitrenkimo nulakstė viskas. Tai buvo vienos dienos darbas. Buvo sekmadienis, dirbo, nes savaitgalį mažiausias eismas, taip nurodė Eismo priežiūros tarnyba. Dėl šio darbo derinimas vyko apie pusę metų. Ženklinimą derino Eismo tarnyba. Gavo 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Liko 7 000 Lt suma. Turtinę žalą atlygino draudimas. Gyvena su šeima, pagalba jam yra reikalinga. Pats ruošti maistą nelabai gali, pradžioje iš viso buvo kaip be rankų, buvo baisu. Pirmiausiai kabelis kliudė kojas virš kelių, jos dabar yra nejautrios. Darbai vyko 5-6 km atjungtoje linijoje ir keitė atramą, kuri yra už 30 m. Ant viaduko leidžiasi laidai, kurie klojasi ant borto, reikia žiūrėti, kad jie būtų nepažeisti, neslankiotų, jie yra jautrūs. Tuo metu lengvai įvažiavo moteris, jis prie jos nuėjo pasakyti, kad ji važiuotų iš tos vietos. Jokio kapoto išsiraitymo nebuvo, nuostolių nebuvo, liepė jai važiuoti iš tos vietos. Likusios buvo 2-3 minutės iki paskutinio laido pakėlimo. Tuo momentu riaumodamas atlėkė automobilis, kuris, atsitrenkęs į laidą, nunešė jį 15 m. Moteris lengvai kliudė laidą su kapotu. Kaip ji atsirado toje vietoje, jis nežino. Dar buvo 2-3 žmonės, darbų vadovai. Jis specialius darbo rūbus dėvėjo, tai darbiniai rūbai ir šalmas, kurie priklausė. Švarkas ir kelnės šviesiai rudos spalvos. Darbo vietoje ant viaduko aptvaro nebuvo, nes pagal nuostatus nepriklauso. Juosta buvo aptverta 5 km atkarpoje. Jis buvo sužalotas, apvyniotas apie laidą. Tuoj pat atvyko policija. Turtinės žalos beveik nėra, ji 200 Lt. Moralinės žalos dydį nustatė, nes jam taip atrodo. Kaltinamasis, atėjęs į ligoninę, lankė jį su įjungtu diktofonu, jis pats nematė, taip sakė jo palatos kaimynai. Jis tvirtino, kad ženklai buvo blogai sustatyti, jis ten neturėjo būti, pats geria vaistus, išeidamas tepasakė „sveik“. Apie susitaikymą kalbos nebuvo. Advokatas telefonu klausė dėl susitaikymo, jis su advokatu pasitaręs suprato, kad kažkas turi būti kaltas, kad galėtų atleisti. Tuo metu po įvykių jis buvo pasiruošęs susitaikyti. Pykčio V. R. atžvilgiu jis neturi. Nepamena, kad ligoninėje jam buvo siūloma pinigų. Yra inžinierius, dirba UAB „T.“ metus, toje darbo srityje dirba 25 metus. Yra dirbęs ir fizinį darbą, ir su kompiuteriu. Galimybė tęsti darbą bus, bet darbas ribotas. Yra numatyta reabilitacija.

Liudytojas I. Z. teisme parodė, kad su L. F. pažįstamas nuo 2003 metų, juos sieja darbo santykiai. Su V. R. medžioja viename būrelyje, yra pažįstamas. Pagal užsakymą 2012-09-02 vykdė atramos keitimo darbus prie naujojo viaduko. Ryte susirinkę aptarė darbų planą, susidėjo medžiagas ir pajudėjo link objekto. L. F. paliko bazėje rinkti detales. Apie 14.00 val. gavo leidimą darbams ir pradėjo vykdyti darbus. Į atramą įkėlinėjo laidus. Būdamas prie autokrano, pamatė laidą, nubrėžtą į autokraną, pamatė raudoną automobilį. Matė, kaip L. F. apžiūrinėjo pažeistą laidą. Paskui užlipęs ant viaduko pamatė automobilį „Golf“ ir jau gulintį kruviną L. F.. Važiuodamas į darbą matė prie kolonėlės „A.“ stovintį geltoną stendą, draudžiamąjį ženklą prie viaduko, važiuojant nuo A. gatvės. Vairuotojo pažymėjimą turi seniai. Ženklas buvo aiškus, t. y. kad yra draudžiamas eismas. Kitų ženklų nematė, išskyrus prie kolonėlės „A.“ ir draudžiamąjį ženklą. Įvykis buvo apie 19.00 val., dar buvo šviesu. Už saugumą atsakingas darbų vadovas ir darbų vykdytojas. Dirbti buvo užsakyta įmonė „Eismo sauga“, kuri suteikė paslaugas užtikrinti eismo saugumui. Darbams ruošėsi apie porą savaičių. Laidui nuleisti reikia 5-7 min. Kitų įvykių, išskyrus du automobilius, nebuvo. Raudoną automobilį matė. Nukentėjusiojo darbo vieta buvo prie atramos. Nukentėjusysis nuėjo apžiūrėti pažeistą laidą. Paties įvykio momento nematė. Nukentėjusysis sužalotas stovėjo ir svirduliavo. Nukentėjusįjį pasodino ant žalios vejos, po to paguldė ir kvietė greitąją pagalbą. Matė kitoje juostoje už laido esantį „Golf“ automobilį su sumaitotu priekiu. Pirmą, raudoną automobilį, matė iš tolo, gal šiek tiek jis buvo sulankstytu kapotu. Darbuotojai dėvėjo ne darbo rūbus. Kiekvienas turi asmeninį savo šalmą. L. F. prie atramų buvo su šalmu, po įvykio be šalmo. Darbo rūbai - tai išduoti darbo kostiumai tamsiai mėlyni su specialiomis žymėmis. Jis buvo šoko būsenoje, nežino, kur dingo kitas automobilis. Ženklo, nukreipiančio eismą į kairę, nebuvo. Tiksliai nepamena, bet L. F. galimai buvo apsirengęs šviesiai rusva striuke. Pirmasis automobilis pažeidė kabelį, antrasis taip pat. L. F. ėjo apžiūrėti pirmo automobilio pažeisto laido, jis yra brigados narys, turi teisę daryti oro linijų, pastočių apžiūras. Automobilį apžiūrėti turėjo galbūt policija, tikrai ne L. F.. Užlipęs ant viaduko, pamatė L. F. svirduliuojantį, pats jį pasodino ant žalios vejos. Kabelio atitvaro nebuvo, viadukas buvo uždarytas, pažymėtas ženkliais, iš abiejų pusių eismas buvo draudžiamas. Paties smūgio momento jis nematė, bet mano, kad L. F. kliudė kabelis. Automobilis kliudė laidą ir trenkė į L. F.. Jis pirmo automobilio kabelio kliudymą pajuto kabelio smūgiu į kraną, bet po pirmo smūgio L. F. buvo nuėjęs apžiūrėti laidą, tada dar buvo sveikas. Po pirmo automobilio iki antro praėjo apie 2 minučių laiko tarpas. Priėjęs prie raudono automobilio nebuvo, jį matė tik iš tolo.

Liudytojas J. Š. teisme parodė, kad su nukentėjusiuoju santykiai geri. V. R. yra nematytas. Jis pats yra inžinierius. Buvo bokštelyje, išgirdo trekštelėjimą ir smūgį. Tai buvo pirmas automobilis, kuris iš įvykio vietos pasišalino. Laidą į įvykio vietą nuėjo pasižiūrėti L. F.. Nusileidęs iš bokšto, pamatė jau gulintį L. F.. Dar pamena labai stiprų laido tempimą. L. F. sužalojo antras automobilis. Su kaltinamuoju nekalbėjo. Ant viaduko matė kaltinamąjį, prie jo priėjęs nebuvo. Užlipęs ant viaduko, matė tik vieną automobilį, nes raudonas automobilis jau buvo pasišalinęs. L. F., atsitrenkus raudonam automobiliui, buvo prie atramos, tuo metu laidas galėjo kliudyti. Ant važiuojamosios dalies L. F. buvo, nes ėjo pasižiūrėti laido, jis buvo sveikas. Po smūgio L. F. buvo prie tvoros. Pirmasis smūgis jo nesužalojo, o sužalojo tik antrasis automobilis. Raudoną automobilį matė iš toli ir iš šono. Automobilio sugadinimų nesimatė. Tai vyko apie 19.00 val., nes 20.20 val. buvo pradėti nuiminėti ženklai. Kelio ženklus matė. Ar buvo galima įvažiuoti į kelią, nežino. Už ženklus atsakinga įmonė „Eismo sauga“. Buvo nukreipiamieji ženklai, apylanka. Sužalotą L. F. matė. Nukentėjusysis buvo visas kruvinas. Jie L. F. paguldė, liepė jam nejudėti. Nukentėjusysis šaukė „skauda“, negalėjo pajudinti rankos, veidas buvo kruvinas, nebuvo pusę danties. Nukentėjusysis buvo apsirengęs darbo rūbais. Jų darbo drabužiai yra mėlyni, senesni – raudoni. Tiksliai neatkreipė dėmesio į jo rūbus. Nukentėjusysis galėjo būti sužeistas ir būdamas prie atramos, tai sako iš techninės pusės. Viskas įvyko greitai, nuo vieno iki kito įvykio praėjo 10-15 minučių. Įsitikinęs, kad L. F. sužalojo antras automobilis.

Liudytojas G. G. teisme parodė, kad nepažįsta nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo. Yra „Eismo sauga“ Šiaulių padalinio viršininkas. Tą dieną buvo paskirtas darbų vadovu sustatyti ženklus pagal turimą schemą. Sustatę nurodytus ženklus, palaukė, kad nevažiuotų automobiliai ir išvažiavo namo, tai buvo apie 10.00 ar 11.00 val. Eismas buvo visiškai draudžiamas viaduku, buvo sustatyti atitinkami ženklai. Ženklų korekcija negalėjo būti daroma, kadangi be jo žinios ženklų keisti negalima. Ženklas Nr. 148 gali būti stumdomas, reikalui esant, darbo technikai pravažiuoti. Ženklų buvo daug, gal apie 30, jie derinami su atitinkamomis tarnybomis. Tai buvo daroma, kad atvykę svečiai matytų, kuria gatve reikia važiuoti. Paskambinus apie 17.00 val., kad jau galima atvykti ir ruoštis paimti ženklus, gavo kitą skambutį, kad įvyko eismo įvykis ir dar nevažiuotų. Tuomet atvykę pamatė, kad yra policija, jie nelindo prie ženklų ir laukė kol viskas baigsis. Vairuotojo pažymėjimą turi, kelio ženklų užteko eismui reguliuoti. J. g. apylankos ženklo nebuvo, buvo prie „M.“. Prie išvažiavimo iš kiemų ženklai yra nestatomi. Apylankos yra daromos svečiams.

Liudytojas Z. G. teisme parodė, kad L. F. yra nematytas, santykių su juo nėra jokių. V. R. geras pažįstamas ir draugas. Su V. R. sutarė, kad 19.00 val. atvyks jo paimti ir vyks į medžioklę, taip ir įvyko. Gyvena V. gatvėje. Važiavo T. gatve, pasisuko J. gatve, važiavo A. gatve ir buvo apvalus ženklas ir nukreipiantis ženklas - į kairę, į dešinę. Viena kelio pusė buvo uždaryta, kita ne. Pavažiavus 60-70 m, pajuto, kad automobilio langai tik „čirkšt, čirkšt“. Užsidengė galvą, automobilis sustojo. Išlipęs pamatė kruviną žmogų, paskambino greitajai ir policijai. V. R. važiavo trečia pavara. Automobilį vairuoja nuo 1970 m., suprato, kad viena kelio pusė buvo uždaryta pilnai. Kur apvažiavimas, jis nesuprato, nekreipė dėmesio. Dešinė kelio pusė buvo uždaryta. Ar buvo galima važiuoti kaire, pasakyti negali. Po įvykio apžiūrėjęs ženklus, pamatė apvalų mėlyną ženklą su rodykle į dešinę, suprato, kad V. R. pažeidė eismo taisykles. Jokio ženklo kairėje pusėje nebuvo. Dabar situaciją vertina taip, kad V. R. ten važiuoti negalėjo. Dirba Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, vairuotojo pažymėjimą turi. Dešinėje pusėje stovėjo du tamsios spalvos automobiliai, ten buvo žmonių. Po to iš įvykio vietos tie automobiliai greitai dingo. A. gatve atvažiuojant, pravažiuojant J. gatvę, ženklas yra prie žalios juostos, jis yra ir dabar, tai nukreipiamasis ženklas – kliūties apvažiavimas iš dešinės. Ženklas yra žemai, tuo metu jo nematė. Nukentėjusysis garsiai šaukė, atrodė blogai. Nukentėjusysis buvo su liemene, lygtai geltona. Spalvas skiria gerai. Liemenės spalva buvo ryški, tačiau dėl spalvos yra prielaida, o liemenę apsirengęs tikrai buvo. Žmogus buvo kruvinas, suprato, kad reikalinga pagalba. Kol buvo automobilyje, nesuprato, kas įvyko: sutratėjo stiklai, pakilo kapotas, situacija buvo labai nemaloni. Kažkas šaukė, kad reikia kviesti greitąją. Jis paskambino greitajai, operatoriai atsakė, kad jau atvyksta. J. gatvėje ženklo „apylanka“ nematė. Juostoje, kuri buvo uždaryta, žmonių buvo. Kiek laiko praėjo, kada išvažiavo du tamsūs automobiliai, nežino. Suprato, kad garsas buvo stiklų, kaip koks trosas, tačiau ką kliudė, nematė. Kategoriškai tvirtinti negali, kad po jų automobilio veiksmų buvo sužalotas nukentėjusysis.

Be kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiojo L. F. ir liudytojų I. Z., J. Š., G. G., Z. G. teisme duotų parodymų, V. R. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais, t. y.:

- specialisto išvadoje Nr. 1551/12(04) nurodyta, kad L. F. padaryti sužalojimai: kairio žastikaulio išnirimas, dešinio stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje, muštinės žaizdos kairės akies viršutiniame voke ir apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, viršutinio žandikaulio I danties vainiko nuskėlimas, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir nosies nugarėlėje, abiejose šlaunyse. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, L. F. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairio žastikaulio išnirimo ir dešinio stipinkaulio lūžio. L. F. kraujyje etilo alkoholio nerasta (43-44 b. l.);

- 2012-09-02 (19.50–20.10 val.) eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota eismo įvykio vietos, esančios Šiauliuose, J. J. ir Ž. gatvių sankryžoje, apžiūra. Protokole užfiksuota automobilio VW GOLF padėtis po eismo įvykio, išmatuoti atstumai, VW GOLF stovi Ž. gatvėje, nuo J. J. ir Ž. gatvių sankryžos nutolęs 143,8 m (12,5+5+102,5+23,8), o nuo elektros laido – 23,8 m. Protokole taip pat nurodytos oro sąlygos – saulėta diena (10-22 b. l.);

- 2012-09-07 daiktų dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad UAB „E. s.“ Šiaulių padalinio viršininkas G. G. pateikė 2 schemas, 1 nuotrauką su kelio ženklu apylanka ir raštą dėl gatvės uždarymo, kurių kopijos yra byloje, ir iš kurių matyti eismo organizavimas 2012-09-02 Žemaitės gatve nuo J. J. iki Dubijos gatvės (23-27 b. l.);

- 2012-09-02 protokole apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą nurodyti automobilio VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimo požymiai: priekinis stiklas, variklio gaubtas, radiatoriaus grotelės, priekinis bamperis, abu priekiniai sparnai, dešinės pusės galinio vaizdo veidrodis, priekiniai žibintai, priekinės dešinės pusės durys (28-29 b. l.);

- alkoholio matuoklio parodymuose ir medicininės apžiūros akte Nr. 63 nurodyta, kad V. R. automobilį vairavo blaivus (36, 38 b. l.);

- 2012-09-11 nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, kad 2012-09-02 apie 19.15 val. Ž. gatvėje įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastis yra kelio ženklų Nr. 628, 302, 148 pažeidimas (87-88 b. l.);

- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno G. G. 2012-11-07 tarnybiniame pranešime ir informacinėje pažymoje nurodyta, kad 2012-09-02 Ž. gatvės atkarpoje nuo D. iki J. J. gatvės buvo užregistruotas tik vienas eismo įvykis (90-93 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta jo paties paaiškinimais apie įvykusį eismo įvykį. Šiuos jo paaiškinimus patvirtina kiti teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei ištirti įrodymai. Įrodymai byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamojo kaltei pagrįsti. Teismas, įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja faktą, kad kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2012 m. rugsėjo 2 d. apie 19 valandą Žemaitės gatvėje įvyko autoįvykis, kurio metu nesunkiai buvo sužalotas įvykio vietoje dirbęs L. F.. Nustatyta, kad avarija įvyko dėl kaltinamojo V. R. veiksmų, kadangi kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 105, 123 punktų reikalavimus, t. y. vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 105, 123 punktų ir kelio ženklų Nr. 148 „Eismo krypčių išsiskyrimas“, Nr. 302 „Eismas draudžiamas“, Nr. 407 „Apvažiuoti iš dešinės“ reikalavimus. Liudytojas G. G. teisme parodė, kad įvykio metu kelio ženklų buvo daug, gal apie 30; ženklai buvo derinami su atitinkamomis tarnybomis ir sustatyti pagal turimą schemą; įvykio metu eismas buvo visiškai draudžiamas viaduku, buvo sustatyti atitinkami ženklai.

Kaltinamasis V. R., važiuodamas J. J. gatve ir sankryžoje su Ž.gatve sukdamas į dešinę, į Žemaitės gatvę, esant Lietuvos Respublikoje nustatytam eismui dešine kelio puse ir esant draudimui kelyje su skiriamąja juosta įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, nesilaikė kelio ženklo Nr. 148 reikalavimo, nurodančio važiavimo kryptis „T“ formos sankryžoje, kelių atsišakojime arba kelio remonto, statybos darbų vietoje, nesilaikė kelio ženklo Nr. 407 reikalavimo, nurodančio, kad kliūtį (skiriamąją kelio juostą) galima apvažiuoti tik iš dešinės pusės, taip pat nesilaikė kelio ženklo Nr. 302 reikalavimo, draudžiančio transporto priemonių eismą Ž. gatve. Kad kelio ženklas Nr. 302 buvo aiškus ir suprantamas, patvirtino ir teisme apklaustas I. Z., kuris parodė, kad važiuodamas nuo A. gatvės į darbą, prie kolonėlės „A.“ matė stovintį geltoną stendą, draudžiamąjį ženklą prie viaduko; ženklas buvo aiškus, t. y. kad eismas yra draudžiamas; ženklo, nukreipiančio eismą į kairę važiuojamąją pusę, nebuvo. Panašiai įvykio metu buvusių kelio ženklų reikšmę apibudino ir teisme apklaustas liudytojas Z. G., kuris teigė, kad kaltinamojo vairuojamu automobiliu važiavo A. gatve, buvo apvalus ženklas ir nukreipiantis ženklas - į kairę, į dešinę; viena kelio pusė buvo uždaryta, kita ne; suprato, kad viena kelio pusė buvo uždaryta pilnai; kur apvažiavimas, nesuprato, nekreipė dėmesio; Dešinė kelio pusė buvo uždaryta; suprato, kad V. R. pažeidė eismo taisykles. Be to, nukentėjusysis L. F. teisme pažymėjo, kad darbų atlikimo metu miestas buvo nužymėtas apylankomis, kurios vairuotojams nurodo, kad eismas įvykio vietoje buvo draudžiamas. Taigi, kelio ženklai buvo aiškūs ir kaltinamasis turėjo laikytis jų reikalavimų. Nesilaikydamas kelio ženklų, draudžiančių judėti dešiniąja kelio puse, V. R., įvažiavęs į Ž. gatvės kairę kelio pusę, skirtą priešingos krypties eismui, atsitrenkė į ant važiuojamosios kelio dalies patiestą elektros laidą, kuris kliudė L. F.. Tokiu būdu įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus.

Dėl minėtų Kelių eismo taisyklių pažeidimų buvo sužalotas nukentėjusysis L. F., kuriam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. L. F. nesunkus sveikatos sutrikdymas atsirado dėl V. R. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tai yra tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. V. R. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, kadangi kaltinamasis nenumatė, kad važiuodamas neleistina važiuojamąja kelio dalimi, kliudys patiestą elektros laidą, o pastarasis kliudys dirbantį darbininką, nors pagal veikos aplinkybes galėjo ir turėjo tai numatyti, t. y. jis veikė nusikalstamo nerūpestingumo forma. V. R. veika kvalifikuota teisingai pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį.

Teisiamajame posėdyje V. R. prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 straipsnio pagrindu kaip susitaikiusį su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal LR BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos LR BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.

Kaltinamasis V. R. padarė vieną nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą (LR BK 11 str. 2 d.), nusikaltimas baigtas. Prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė. Kaltinamasis V. R. sutinka, kad UAB DK „PZU Lietuva“ pilnai atlygintų nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, nukentėjusysis L. F. kaltinamajam atleido, jokių pretenzijų neturi. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateiktas kaltinamojo V. R. ir nukentėjusiojo L. F. susitaikymo protokolas. UAB DK „PZU Lietuva“ paaiškinime (172-173, 190-191 b. l.) užfiksuota, kad turtinei žalai padengti nukentėjusiajam 2012-12-18 buvo pervesta 205 Lt dydžio suma. Nukentėjusiajam taip pat buvo padaryta neturtinė žala. Kelių eismo taisyklių pažeidimus V. R. padarė vairuodamas automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo draustas valdytojo civiline atsakomybe draudimo bendrovėje UAB DK „PZU Lietuva“. Taigi, nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam pareiga atlyginti arba pašalinti žalą ar susitarti dėl jos atlyginimo ar pašalinimo atsiranda draudimo bendrovei. 2013-02-14 teismui pateiktame rašte (172-173, 190-191 b. l.) nurodyta, kad UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiajam atlygino 5 000 Lt turtinę žalą. V. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. V. R. neteistas (115 b. l.), duomenų apie tai, jog anksčiau būtų buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu, byloje nėra, praeityje administracine tvarka buvo baustas, galiojančių administracinių nuobaudų nėra (116-118 b. l.), dirbantis UAB „M. b.“ statybininku, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (177 b. l.), Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados pareigūnų charakteristikoje nurodyta, kad V. R. atžvilgiu pareiškimų, skundų nėra gauta; į policijos profilaktines apskaitas nėra įrašytas; galiojančių administracinių nuobaudų neturi (120 b. l.). Visa tai įvertinęs, teismas turi pagrindo manyti, kad V. R. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas LR BK 38 straipsnis ir V. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju L. F..

Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga V. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinamasis V. R. padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis anksčiau administracine tvarka baustas tik už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jis nėra sistemingas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, V. R. yra dirbantis, teisė vairuoti transporto priemones kasdien reikalinga darbo metu. Todėl teismas sprendžia, jog nėra tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise V. R.. Atsižvelgiant, kad V. R., kaip dirbantis asmuo, turi nuolatinių pajamų, tikslinga kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

V. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (68-69 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Nukentėjusysis L. F. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs 12 000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, reikalaudamas minėtą sumą subsidiariai priteisti iš civilinių atsakovų V. R. ir UAB DK „PZU Lietuva“ (135-137 b. l.). 2012-12-20 nutarimu L. F. buvo pripažintas civiliniu ieškovu minėtai sumai (134 b. l.).

Iš teismui pateikto pareiškimo dėl susitaikymo matyti, kad kaltinamasis V. R. susitaikė su nukentėjusiuoju L. F. bei sutiko, kad UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. F. pilnai atlygintų padarytą neturtinę žalą.

Bylos duomenimis nustatyta, jog transporto priemonė „VW GOLF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo drausta draudimo bendrovėje „PZU Lietuva“ (33-34 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. nuostatomis, draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. F., atsižvelgdamas į tai, kad UAB DK „PZU Lietuva“ jau yra sumokėjusi 5 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti, patikslino savo civilinį ieškinį, prašydamas teismo priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ likusią reikalaujamą sumą, t. y. 7 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti.

Atsižvelgiant į tai, nukentėjusysis L. F. pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo iš minėtos draudimo bendrovės, o ne iš V. R., nes jo reikalaujama atlyginti suma iš draudimo bendrovės neviršija 5 000 eurų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatas, pažymėjo, kad „Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia neturtinei žalai, visiškai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą atlygina žalą padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo. Iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų matyti, kad <...>, asmuo, nukentėjęs eismo įvykyje, dėl padarytos žalos atlyginimo gali kreiptis keliais būdais arba pateikdamas pretenziją draudikui arba pareikšdamas ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo (13 straipsnis). Draudikas, būdamas apribotas draudimo sumų pagal įstatymą, veikdamas sutartinių įsipareigojimų pagrindu esant eismo įvykiui, išmoką išmoka arba pretenzijos pagrindu arba teismo sprendimo pagrindu. Tačiau įstatymas jo neįpareigoja laukti kol baudžiamojoje byloje bus priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo, draudikas neturtinės žalos atlyginimą gali išmokėti ir anksčiau, o tuo atveju, kai pagal teismo sprendimą priteista suma yra didesnė negu išmokėta, draudikas, vykdydamas teismo sprendimą, privalo išmokėti sumos skirtumą pagal draudimo sutarties ribas“ (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nutartis byloje Nr. 2K-548/2012). Nagrinėjamos bylos kontekste UAB DK „PZU Lietuva“, dar nepriėmus teismo sprendimo dėl patirtos žalos dydžio atlyginimo, nukentėjusiajam pagal jo prašymą išmokėjo 5 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti, tačiau ši suma neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytos draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuo 2012 m. birželio 11 d esančios 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos).

Nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 115 straipsnyje nenumatyta, kaip turėtų būti sprendžiamas civilinio ieškinio klausimas, priimant nuosprendį atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau teismų praktika plėtojama ta linkme, kad ieškiniai dėl žalos atlyginimo šios kategorijos bylose išsprendžiami iš esmės, t. y. priimamas vienas iš LR BPK 115 str. 1 d. nurodytų sprendimų – ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kylą klausimų, kurių sprendimo LR BPK nereglamentuoja, gali būti taikomos atitinkamos civilinio proceso kodekso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (LR BPK 113 straipsnio 2 dalis).

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas.

Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo L. F. sveikata, dėl ko jis daugiau nei 10 dienų buvo nedarbingas, dėl įvykio jam buvo kairio žastikaulio išnirimas, dešinio stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje, muštinės žaizdos kairės akies viršutiniame voke ir apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, viršutinio žandikaulio I danties vainiko nuskėlimas, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir nosies nugarėlėje, abiejose šlaunyse; dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Nukentėjusysis L. F. civiliniame ieškinyje paaiškino, kad dėl patirtų nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė fiziniu skausmu, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu. Fizinį skausmą sukėlė patirti sužalojimai, tęsiamas gydymas, likutiniai reiškiniai, šiuo metu fizinis skausmas neatslūgo. Nepatogumai pasireiškė negalėjimu savęs apsitarnauti, buvo reikalinga pastovi artimųjų pagalba ir priežiūra, tiek dėl sumažėjusio judesio, tiek dėl maisto ruošos bei kitų būtinų įprastam gyvenimui sąlygų įgyvendinimo. Bendravimo galimybių sumažėjimas pasireiškė tuo, kad dėl kojų kaulo lūžio sumažėjo judėjimas, negalėjo elgtis kaip įprastai, bendrauti su artimais žmonėmis ir pažįstamais ir kt. Teisme L. F. paaiškino, kad po įvykio gulėjo ligoninėje 7 dienas, dabar vėl 6 dienas; skausmas buvo ir yra išlikęs iki dabar; reikalingas priekinio danties implantas; kilnoti ir dirbti sunkius darbus jau nebegalės; gydymas toks, kad šešias savaites reikia laikyti įtvare, po to reabilitacija; 2012 m. lapkričio 14 d. pateikė prašymą draudimui dėl patirtos žalos; iki pirmo prašymo ateitis nebuvo aiški, nebuvo atlikti visi tyrimai. Po atliktų tyrimų tapo aišku, kad ateityje bus blogai dėl sveikatos; pradžioje gydymo nebuvo, buvo atliktos operacijos, skirtos reabilitacijos; pergyvena dėl savo ateities, nes nebegalės dirbti sunkių darbų; vairuoti automobilio dabar negali ir kt.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2 000 iki 10 0000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-548/2012, 2K-350/2012, 2K-280/2010, 2K-215/2010).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, padarytos žalos dydį (patirtas kaulo lūžis, kaulo išnirimas, kiti sužalojimai įvairiose kūno vietose ir t. t.); žalos padarymo aplinkybes (sužalojimai patirti dėl netyčinių kaltininko veiksmų, darbo metu, netikėtai); į tai, kad nukentėjusysis patyrė nepatogumus (gydėsi VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, buvo guldytas į traumatologijos skyrių (1-2, 9, 81-82 b. l.), jautė ir dabar tejaučia skausmą ir pan.; į sužalojimų pasekmes, kurias L. F. jaučia iki šiol (galimybė tęsti darbą bus, bet darbas gali būti ribotas), į pragyvenimo lygį valstybėje 2013 metais, į kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad protinga skirtinga proceso dalyvių interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą, fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus bus pasiekta bendrą neturtinės žalos dydį sumažinus iki 10 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad UAB DK „PZU Lietuva“ savanoriškai atlygino nukentėjusiajam dalį patirtos neturtinės žalos, t. y. 5 000 Lt, iš UAB DK „PZU Lietuva“ priteistina nukentėjusiajam L. F. likusi 5 000 Lt neturtinė žala.

Nukentėjusiajam L. F. buvo suteikta advokato teisinė pagalba už 1 000 Lt, pinigų priėmimo kvitas Nr. 708506. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 str. 2 d., 106 str. 2 d., šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo V. R. nukentėjusiajam L. F..

Daiktinis įrodymas – automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tyrimo metu grąžintas saugoti V. R. (30 b. l.), paliktinas neribotam V. R. disponavimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

V. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą V. R. atžvilgiu nutraukti.

Patvirtinti V. R. ir nukentėjusiojo L. F. 2013 m. vasario 26 d. sudarytą susitaikymo protokolą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu bei 71 straipsniu, paskirti V. R. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio (650 Lt) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią V. R. privalo sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įspėti V. R., kad jei per vienerius metus V. R. padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Nukentėjusiojo L. F. pareikštą civilinį ieškinį UAB DK „PZU Lietuva“ dėl 12 000 Lt padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 10 000 Lt (dešimties tūkstančių litų) sumai ir iš UAB DK „PZU Lietuva“ priteisti likusią nesumokėtą 5 000 Lt (penkių tūkstančių litų) sumą neturtinei žalai L. F. naudai atlyginti.

Priteisti iš V. R. nukentėjusiajam L. F. 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) už advokato teisinę pagalbą.

Daiktinį įrodymą – automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tyrimo metu grąžintą saugoti V. R., palikti neribotam V. R. disponavimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas