- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- 1-755-749/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16436-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vytautas Krikščiūnas
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Kaltinamasis
- J. K.
- Advokatai
- Audrius Leonavičius
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant Irenai Miliukienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei, nukentėjusiajai R. K.,
kaltinamajam J. K., jo gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, vedęs, senatvės pensininkas, neįgalus, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. 2018 m. balandžio 9 d., apie 12 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, kambaryje, grasino nužudyti dukrą R. K., sakydamas, kad „dabar bus viskas, čia viskas mano, tu čia nebegyvensi“ ir laikydamas dešinėje rankoje žirkles, artinosi prie R. K., po to padarė judesį ranka, laikydamas žirkles, R. K. į pilvo pusę, tačiau nepataikė, nes kartu buvusi J. K. spėjo sugriebti jam už rankos, taip R. K. sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis J. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad dukters nužudyti nenorėjo, o tik pagąsdinti. Buvo neblaivus, nemažai išgėręs. Girtavo virš savaitės laiko, per tą laikotarpį vienas išgėrė 10-15 butelių degtinės. Vietomis nepamena kas buvo. Nusipirkdavo degtinės iš parduotuvės. Atsimena, kaip nuėjo pas dukrą į kambarį, bet prieš tai buvo tokie meduoliai. Jis (J. K.) ėmė tuos meduolius, o duktė pradėjo šaukti klausdama, ar jis pirko ir sudavė jam per ranką. Nuo to viskas ir prasidėjo. Buvo ant spintutės padėti jo 10 eurų ir jų pasigedo. Gėrė ne vieną dieną, galėjo būti priežastis, kad dingo pinigai. Duktė R. pradėjo klykti, šaukti ant jo (J. K.) ir tada jis (J. K.) nubėgo į savo kambarėlį, pamatė žirkles ir jas pasičiupo. Buvo nutaręs jas pagąsdinti. Jos vis barėsi ir barėsi ant jo. Žmona, kad barėsi, tai teisingai darė, o dukra tai neturėjo teisės jį barti. Nukentėjusioji ir žmona kalba tiesą. Jei būtų buvęs blaivus, tokios nesąmonės nebūtų padaręs. Jam girtumą nustatinėjo, bet negalėjo išpūsti, kraujo neėmė. Ar jam negaila dukros? O dukra jo gaili?? Dukra turi atskirą kambariuką ir visi vaikšto ant pirštų galiukų, kad panelės neprižadintų. Jis nori, kad jo neuždarytų į kalėjimą. Alkoholio nebevartoja nuo tada, kai jį išvežė pareigūnai. Problemos dėl alkoholio neturi. Yra daugiau kaip 10 metų nei „čerkutės“ alkoholio nepaėmęs. Problemos dėl alkoholio anksčiau nebuvo, vaikai augo ir tada jis negėrė nei kiek. Per pastaruosius metus iki įvykio vartojo alkoholį. Praeina pusmetis, ar mažiau, tai paragauja ir tada vėl turi potraukį. Alaus butelio išgėrimas, tai čia ne gėrimas. Šiais metais girtas nebuvo. Ir Naujus metus lovoje sutiko. Jam tokie dalykai neįdomūs. Buvo negėręs, bet dabar užsikabino. Dukra baigė mokslus. Visi kartu gyvena. Jis (J. K.) turi savo kambarį, motina savo ir dukra savo kambarį. Po įvykio, kai buvo sulaikytas, gyveno namuose, D.. Nežadėjo atskirai pagyventi sodyboje, nes neturi jokios sodybos. Brolis paėmė iš pagalių ir pastatė. Iki teismo su dukra gal kažką ir pasisakydavo, bet jai pykčio neturi. Įvykio dieną vartojo alkoholio, išgėrė pusę butelio degtinės. Jam padarė tokius dantis ir gydytoja pasakė, kad reikia pavilgyti protezus degtinėje, kad lengviau užlįstų ant dantenų. Gydymas nuo alkoholio jam (J. K.) nereikalingas. Nepamena, ar laikydamas rankoje žirkles sakė tokius žodžius - „dabar bus viskas, čia viskas mano, tu čia nebegyvensi“. Nuėjo, paėmė žirkles ir pagrasino dukrai. Nežino, kuriai grasino, nes jos abi buvo. Gal ir sakė, „kad viskas mano, tu čia nebegyvensi“, bet neatsimena, nes per girtas buvo. Kai grįžo iš policijos, tai jį pasitiko žmona, pasibučiavo ir ji jam atleido, o dukra nieko nesakė. Bandė dukters atsiprašyti, ji neatleido. Nebedirba, turi 2 gr. invalidumą, anksčiau su teisėsauga problemų nebuvo, policija nebuvo niekada kviečiama. Joms (dukrai ir žmonai) nieko nedaro ir ateityje žada joms nieko nedaryti. Po pykčio ir toliau dukra su jais gyvena, niekur nesiruošia eiti. Nori kartu gyventi su žmona. Dukra nemoka už butą, o elektrą pleškina. Ateityje žirklių nebus, jos paslėptos. Nesutinka, kad teismas skirtų gydytis nuo alkoholizmo, nes nemato tam reikalo. Nenori to alkoholio. Jei negers, tai ir nebus tos pradžios. Atsiprašo, daugiau taip nebedarys ir nori gyventi kartu su šeima.
Nukentėjusioji R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad viskas prasidėjo ne taip, kaip kaltinamasis pasakoja. Balandžio 9 d. grįžo namo iš sesers ir su mama sėdėjo virtuvėje. Tada atėjo tėtis ir pradėjo jas kaltinti, kad jos paėmė pinigus. Įvyko apsižodžiavimas. Tėvui tikrai netrenkė per ranką. Jis norėjo jai (R. K.) trenkti ir mama jį išstūmė lauk. Tada abi su mama nusprendė, kad graži diena ir reikia nuplauti langus. Pradėjo nuo jos (R. K.) kambario. Kai nuėjo į vonią išsiplauti skuduriuko, tai girdėjo, kaip jis keikė ir save užvedinėjo. Jos (R. K. su mama) buvo užsidariusios duris. Jis atėjo su žirklėmis ir, laikydamas jas rankoje, pasakė: „tu čia nebegyvensi, čia viskas mano“ ir bandė smūgiuoti. Nežino, ar jis norėjo pagąsdinti, bet čia jau nebe pirmas kartas. Mama nušoko nuo stalo ir stvėrė jį už rankos. Žirklės kanceliarinės, ne tokios jau mažos. Tada ji (R. K.) čiupo jį už rankos. Jis stipriai laikė žirkles ir ji (R. K.) bandė nusukti nuo savęs ir mamos, kad nesužalotų. Jis priešinosi, bandė jas nustumti. Ar jis kažką sakė, neprisimena. Įvyko grumtynės, jai (R. K.) pavyko išsukti jam žirkles iš rankos. Tada jis nukrito ant grindų savo kambaryje ir mama paklausė, ką jis daro, o jis atsakė, kad nieko nedaro. Tada ji (R. K.) iš karto iškvietė policiją. Jis pasakė, kad nesitikėjo, kad ji (R. K.) šitaip padarys. O alkoholį jis vartoja su tarpais jau kurį laiką nuo vasario mėnesio. Būdavo dienos, kad jis išgerdavo, o kitą dieną išsiblaivydavo. O tada jis gėrė jau dvi geras savaites. Kai jis būna blaivus, kad užpultų, tokių įvykių nebuvo, bet jis agresyvus kitaip. Tada jis neima kirvių, neima žirklių, bet jis tada priekaištauja dėl kitų priežasčių. Vertina tokius priekaištus kaip psichologinį smurtą. Konfliktas įvyko dėl pradingusių pinigų. Jis įsivaizdavo, kad ji su mama juos paėmė. Jis iš pradžių kaltino abi, o kadangi ji (R. K.) atsikirto, perėjo ant jos (R. K.). Mama jam viską atleidžia. Būdavo, kad smurtaudavo ir prieš mamą. Ji yra buvusi sumušta. Kodėl ji niekur nesikreipė, nežino. Kai buvo paauglė, 15-20 metų atgal, tėtis labai stipriai gėrė keletą metų ir ją ir seserį yra sumušęs. Mama niekur nesikreipė, nors vaikai ją ragino skirtis. Paskui ilgą laiką negėrė. Gydytoja pasakė, kad sekantis užgėrimas bus paskutinis. Jis pateko į detoksikaciją ir nuo to laiko negėrė praktiškai iki vasario mėnesio. Jis prisimena tik tai, ką jam kažkas blogo padaro, o ką pats blogo padaro, niekada neprisimena. Mama buvo užsilipusi ant stalo ir valė langus. O ji (R. K.) tuo metu stovėjo kambario viduryje. Kai jis (J. K.) atėjo į kambarį su žirklėmis, ta agresija buvo nukreipta konkrečiai į ją (R. K.). Ji (R. K.) sustingo, labai išsigando. Jis buvo pakankamai arti jos (R. K.), per ištiestą ranką stovėjo, o gal arčiau. Jis įėjo ir pasakė, kad ji čia daugiau nebegyvens ir tada bandė smūgiuoti. Buvo tokia mintis, kad jis taip gali pasielgti. Kai žmogus artinasi su aštriu daiktu, negalvoji, kad jis šiaip gąsdina. Jo išvaizda, kaip ir girto žmogaus. Akys stačios stovi. Nori, kad tėvas pats susivoktų ir pradėtų tvarkytis. Tėvai nusipelnė ramios senatvės, vaikams irgi norisi ramiai gyventi, grįžti namo ir nebijoti, ar užgėrė, neužgėrė. Mamos irgi gaila. Po to įvykio jis gyveno namuose. Jis nelabai supranta, kas atsitiko ir ką padarė. Kaltinamojo atsiprašymo nuoširdumu netiki. Jis nesupranta, kokią bėdą turi. Kol studijavo, su tėvais negyveno. Po studijų praėjus 6-7 metams grįžo namo. Dabar kartu su tėvais gyvena apie 10 metų. Mama moka mokesčius. Tėtis iš pensijos duoda konkrečią sumą, ji (R. K.) ne. Dažniausiai ji su mama susitaria ką pirkti, tai perka iš savo atlyginimo ir maisto, ir rūbų, jeigu reikia ir namų daiktus, butą remontavo, tai baldus pirko. Dabar kažkiek nedirba. Išskirtinį pyktį tėvas jaučia jai dėl to, kad ji (R. K.) neleidžia savęs niokoti ir jam pabaksnoja pirštu jeigu kas yra ne taip. Gal šioje vietoje yra kažkiek panašūs. Bandė spręsti problemą dėl alkoholio vartojimo. Bet tėtis niekur neišvažiuoja, sėdi namuose. Jis nemato reikalo kažkur važiuoti, nes už jį viskas yra padaroma. Buityje mamai nepadeda. Daržą turi, bet jau keletą metų jis ten nieko nedaro. Jai žinoma, kad jis ėjo pas psichiatrą, kad gėrė vaistus nuo baltosios karštligės. Vaistus turėjo atimti ir pradėti dozuoti, nes nuolat perdozuodavo. Tas buvo pernai, užpernai. Dėžutę, skirtą mėnesiui, jis suvartodavo per savaitę. Raminamuosius, kiek prisimena, jis vartodavo seniai, dar jai būnant vaiku, tai tada vaistus derindavo su alkoholiu. Žino, kad mama vaikščiojo pas psichiatrę P. miesto ligoninėje. Mama nueidavo vaistų paimti, retkarčiais jis pats. Ar jie buvo išrašyti pagal receptą, nežino. Čia nebe pirmas kartas, kai tėvas jai grasina. Kiti atvejai seniai buvo, prieš 15 metų. Tuos 15 metų grasinimų nebuvo, nes negėrė. Taikymosi galimybės nemato. Iš teismo tikisi, kad žmogus supras, kad turi bėdą, jei nori visi gražiai, ramiai gyventi. Pavojus yra jai. Jei uždraustų tėčiui kartu su šeima gyventi, vasarai yra trobelė be patogumų. Ten nėra nei elektros, nei vandens. Jis anksčiau ten vasarą gyvendavo. Kai tokie dalykai atsitinka, pradeda galvoti apie nuosavą būstą. Įvykio metu jai (R. K.) buvo padaryti nubrozdinimai ant rankų. Matyt, kai bandė išsukti iš jo rankų žirkles.
Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad viskas prasidėjo nuo alkoholio. Vyras nesusivaldo. Jeigu pradeda gerti, tai geria tol, kol va taip atsitinka. Jis pradėjo dėtis dantis. Tik nežino, ar jis nesuprato, ar kaip kitaip, kad jam gydytoja pasakė, kad kai susidėsi išgerk alkoholio, geriau dantims kažkas bus. Ir nuo to prasidėjo tas gėrimas. O jis visą laiką, jeigu tik pradeda gerti, tai nesusivaldo ir kiek jam sakyk, neklauso. Ir ta problema trunka jau senai. Kokie 20 metų. Praeina, nebegeria ir vėl viskas tvarkoj. Dabar gėrė 2 savaites, o negėrė 2 metus ir daugiau būna, kad negeria. Kai jaunesnis buvo, tai ir buities darbus atlikdavo, o dabar jau tokių buitinių dalykų nebereikia tvarkyti, jam jau ir sveikata nebeleidžia. Dabar jis pasidarė tinginukas. Niekur nebereikia eiti, niekur nereikia skubėti. Kai vartoja alkoholį, jį bara, o jis neklauso. Pagrinde geria vienas namuose. Supranta, kad tai yra problema. Bandė su juo kalbėtis, siūlė gydytis. Balandžio 9 d. jis pasakė, kad nori valgyti. Atsakė, kad iškeps kotletų. Jis buvo užsidaręs savo kambaryje. Padariusi valgyti, nusprendė abi su dukra kambaryje valyti langus. Dukra aukščio bijo, todėl ji (J. K.) iš lauko pusės nuvalė langus. Toliau valant langus atlėkė vyras. Puolė su žirklėmis dukrą. Ar čia tikrai tas gali būti, nelabai gali suprasti, nes juk girtas buvo. Jis sakė, kad norėjo pagąsdinti. Žirkles jis laikė priekyje ir ėjo su žirklėmis artyn prie dukros. Žirklių smailus galas buvo nukreiptas į dukrą. Nušokusi nuo lango puolė atimti tas žirkles. Bijojo, kad nesužeistų dukros. Žirkles atimti pavyko. Jis priešinosi, bet dviese su dukra atėmė jas. Pati nesusižalojo, bet dukra truputį rankas susižalojo. Tada vyrą įstūmė į jo kambarį ir dukra iškvietė policiją. Anksčiau jai (J. K.) fiziškai teko nuo vyro nukentėti. Tie dalykai senai buvo, bet kumščiu į akį vieną kartą yra uždavęs. Tada dukros namuose nebuvo, ji mokėsi. O ar po to jei sakė, neatsimena. Barnių irgi būdavo, kiekvienoje šeimoje pasitaiko. Susipyksti ir susitaikai. Kiekvienoje šeimoje yra problemų ir nesinori nei kelti jų, nei viešinti. Vyras į pastabas reaguoja, kai būna blaivus. Jis buityje dabar mažai padeda. Pas psichiatrus yra lankęsis senai, gal prieš 3 metus. Jį pasiuntė gydytoja pas psichologą. Tuo metu pati kartu nebuvo. Jis dažnai turi eiti pas gydytojus, nes serga prostata. Buvo ir plaučių uždegimas, guldė į ligoninę. O kai jis pageria, tai jam ir „balti arklai matosi“. Mano, kad sutuoktiniui nuo alkoholio vartojimo reikia gydytis, jei jis pats to norėtų. Balandžio 9 d. jis aplinkoje orientavosi. Tuo momentu, kai jis su žirklėmis ėjo prie dukros, priėjo gan arti. Pati nuo jo buvo virš metro atstumu. Mano, kad kai vyras būna smarkiai išgėręs, jo veiksmai ryškiai neagresyvėja. Priežasties, dėl ko jis ėjo prie dukros, nežino. Jis gėrė, o jos barė jį. Jis priekaištavo, kad jos jo nemyli. Dukrai priekaištaudavo dėl pinigų, bet tą dieną nebuvo priekaištų dėl pinigų. Čia pirmas kartas, kai iš vyro pusės buvo psichologinis smurtas prieš dukrą. Fiziškai smurtavo iki to įvykio jau seniai. Prieš 6-7 metus. Grįžęs po sulaikymo namo, jis abiejų atsiprašė, pasižadėjo negerti. Sakė jam, jei daugiau negers, bus viskas tvarkoje, taip ir toliau gyvens. Jei teismas įpareigotų jį gyventi atskirai, tai jis neturi kur kitur gyventi. Jis turi ligą, lankosi pas gydytojus, paskutiniu metu pati jį lydi. Pas psichiatrus jis lankėsi prieš kokius 5-6 metus. Ir dabar šeimos gydytoja išrašo vaistus nuo nemigos. Namuose vyras žiūri televizorių, dar kartais iki parduotuvės nueina. Vasarą iki sodybos nuvažiuoja. Šiuo metu pavojaus nei jai (J. K.), nei dukrai nėra. Tėvas bandė taikytis su dukra. Susitaikyti nelabai pavyko. Dukra nenori susitaikyti. Dukra sakė atleis, kai pasitaisys tėvas. Iki to įvykio jis prieš dukrą nešokinėdavo. Taip jis pirmą kartą puolė prie jos. Anksčiau yra buvęs toks atvejis, kai jis norėjo išeiti iš kambario ir metė kirvį į duris. Tas buvo labai senai.
Iš 2018 m. balandžio 9 d. R. K. pareiškimo matyti, kad 2018 m. balandžio 9 d. apie 12 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus tėvas J. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis kartu, konflikto metu grasino ją nužudyti, t. y. sakė, kad “Dabar bus viskas” ir, laikydamas rankoje žirkles, žirklių aštriu galu smūgiavo jai į pilvą, tačiau nepataikė, nes motina J. K. spėjo sugriebti J. K. už rankos. Grasinimas buvo realus, nes J. K. jau smūgiavo žirklėmis jai į pilvą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir J. K. nubausti įstatymų nustatyta tvarka (5 b. l.).
Iš 2018 m. balandžio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad butas (duomenys neskelbtini), yra daugiabučio namo pirmame aukšte. Buto koridoriuje yra durys į tris kambarius ir virtuvę. Arčiausiai virtuvės esančiame kambaryje yra kampinė sofa - lova, ant kurios padėtas televizorius ir užuolaida, prie lango stovi stalas, prie kurio yra kėdė. Ant grindų padėtas kibiras su vandeniu. Ant stalo padėtos žirklės su juodomis rankenomis. Butas tvarkingas, kitų nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. Įvykio vietos apžiūros metu paimtos žirklės (10 – 15 b. l.).
Iš 2018 m. balandžio 11 d. žirklių apžiūros protokolo matyti, kad žirklės su juodos spalvos rankenomis. Žirklių smaigaliai ir rankenos balto metalo, žirklių smaigaliai - 10 cm, rankenos po – 3,4 cm, juodos spalvos plastikinis žiedas Nr. 1 - 6 cm, juodos spalvos plastikinis žiedas Nr. 2 - 3,5. Ant žirklių smaigalių matomos tamsios spalvos dėmelės, panašios į kraują. Ant mažesniojo žirklių žiedo užrašas - 2 p. 35 k. Žirklės mechaniškai nepažeistos (16 – 20 b. l.). Žirklės priduotos saugojimui Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklą, 2018 m. balandžio 12 d. kvitas BBB Nr. 0003438 (22 b. l.).
Iš 2018 m. balandžio 9 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo matyti, kad atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė R. K.. Įvykio vietoje nustatyta, kad J. K. puolė su žirklėmis savo dukrą R. K., sakė necenzūrinius žodžius, įdrėskė į veidą. R. K. paaiškino, kad smurtas pasireiškė vartojant necenzūrinius žodžius, grasinant žirklėmis, įdrėskimu į veidą (dešinė smakro pusė) (23, 24 b. l.).
Iš 2018 m. balandžio 10 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 464/2018 (05) matyti, kad R. K. padaryta odos nubrozdinimai abiejose plaštakose, paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais), 2 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimuose nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti konkretų žalojantį daiktą ar įrankį. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (47 b. l.).
2018 m. balandžio 9 d. 12.20 val. J. K. buvo laikinai sulaikytas ir patalpintas į Panevėžio apskr. VPK areštinę. 2018 m. balandžio 11 d. 12.00 val. J. K. paleistas iš areštinės (59- 61 b. l.).
2018 m. balandžio 11 d. J. K. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su R. K. (78 – 80 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis formalioji, dėl to nusikaltimas laikomi baigtu nuo konkrečių veiksmų atlikimo momento. BK 145 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą.
Iš esmės kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Teismo posėdyje duodamas parodymus nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies matyt tik dėl to, kad nevisiškai supranta jam inkriminuojamos veikos požymius. J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad dukters nužudyti nenorėjo, o tik pagąsdinti. Pasak kaltinamojo, konfliktas kilo dėl to, kad jis ant spintelės nerado 10 Eur, kuriuos ten buvo pasidėjęs, ir, manydamas, kad paėmė kažkas iš namiškių, pareiškė priekaištus dukrai ir žmonai. Duktė pradėjo klykti, šaukti ant jo ir tada jis nubėgo į savo kambarėlį, pamatė žirkles, jas pasičiupo ir pagrasino dukrai. Buvo nutaręs jas pagąsdinti. Kaltinamasis nepamena, ar laikydamas rankoje žirkles sakė tokius žodžius - „dabar bus viskas, čia viskas mano, tu čia nebegyvensi“, nes buvo per girtas, tačiau ir neneigia, kad tokius žodžius pasakė. J. K. tai pat pažymėjo, kad įvykio dieną vartojo alkoholio, išgėrė pusę butelio degtinės.
Tarp kaltinamojo, nukentėjusiosios R. K. ir liudytojos J. K. parodymų esminių prieštaravimų nėra. Tik nukentėjusioji ir liudytoja išsamiau papasakojo įvykio aplinkybes, kurių kaltinamasis, matyt, dėl girtumo neprisimena, bet jų ir neneigia. Nukentėjusioji R. K. teisme parodė, kad su tėvu įvyko apsižodžiavimas dėl neva dingusių jo pinigų. Jai su mama (J. K.) valant langus, J. K. atėjo su kanceliarinėmis žirklėmis ir, laikydamas jas rankoje, pasakė: „tu čia nebegyvensi, čia viskas mano“ ir bandė smūgiuoti. Nežino, ar jis norėjo pagąsdinti. Mama ir po to pati nukentėjusioji čiupo J. K. už rankų. Tėvui stipriai laikant žirkles, R. K. bandė įrankį nusukti nuo savęs ir mamos, kad nesužalotų. J. K. priešinosi, bandė jas nustumti, tačiau grumtynių metu R. K. pavyko išsukti jam žirkles iš rankos. R. K. pažymėjo, kad J. K. agresija buvo nukreipta konkrečiai į ją. Pamačiusi link jos artėjantį tėvą su žirklėmis, R. K. sustingo, labai išsigando. Remiantis nukentėjusiosios parodymais, J. K. buvo pakankamai arti jos, per ištiestą ranką, o gal arčiau. Pasak R. K., buvo tokia mintis, kad jis taip gali pasielgti. Jo išvaizda buvo kaip girto žmogaus, akys “stačios”. Įvykio metu jai (R. K.) buvo padaryti nubrozdinimai ant rankų, matyt, kai bandė išsukti iš jo rankų žirkles. Nukentėjusioji nurodo, kad ji ir dabar nesijaučia visai saugi, kad jai yra pavojus. Anot R. K., tai ne pirmas kartas, kai tėvas jai grasina, kiti atvejai seniai buvo, prieš 15-20 metų tėtis labai stipriai gėrė keletą metų ir ją bei seserį yra sumušęs, taip pat yra sumušęs mamą. Prieš nagrinėjamą įvykį tėvas gėrė jau dvi geras savaites.
Liudytoja J. K. patvirtino nukentėjusiosios papasakotas įvykio aplinkybes. Ji teisme parodė, kad joms su dukra (R. K.) valant langus atlėkė vyras ir puolė su žirklėmis dukrą, žirkles jis laikė priekyje ir ėjo su žirklėmis artyn prie dukros, žirklių smailus galas buvo nukreiptas į dukrą. Nušokusi nuo lango puolė atimti tas žirkles, bijojo, kad nesužeistų dukros. J. K. priešinosi, bet dviese su dukra žirkles atėmė, grumtynių metu dukra truputį rankas susižalojo. Tuo momentu, kai J. K. su žirklėmis ėjo prie dukros, priėjo gan arti. Pati nuo jo buvo virš metro atstumu. Vėliau jai J. K. aiškino, kad norėjo pagąsdinti. J. K. patvirtino R. K. nurodytą aplinkybę, kad anksčiau jai (J. K.) fiziškai teko nuo vyro nukentėti, kumščiu į akį vieną kartą yra uždavęs. Taip pat liudytoja patvirtino, kad anksčiau yra buvęs toks atvejis, kai J. K., norėdamas išeiti iš kambario, metė kirvį į duris. Nors J. K. pripažino, kad sutuoktinis J. K. turi priklausomybę nuo alkoholio ir būna, kad jam matosi “balti arkliai”, tačiau pažymėjo, kad įvykio metu jis, nors ir būdamas išgėręs, orientavosi aplinkoje. Liudytojos J. K. manymu, šiuo metu pavojaus nei jai pačiai, nei dukrai nėra.
Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ir rašytiniai įrodymai: 2018 m. balandžio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (kambaryje, kuriame įvyko aptariamas įvykis, buvo kibiras su vandeniu, kuris, matyt buvo naudojamas langų valymui, kaip kad nurodė nukentėjusioji bei liudytoja, ant stalo buvo rastos ir paimtos žirklės – nusikalstamos veikos įrankis), 2018 m. balandžio 11 d. žirklių apžiūros protokolas (ant žirklių smaigalių matomos tamsios spalvos dėmelės, panašios į kraują, o nukentėjusioji bei liudytoja parodė, kad grumtynių su J. K. metu R. K. buvo padaryti nubrozdinimai ant rankų), 2018 m. balandžio 10 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 464/2018 (05) (R. K. nustatyti odos nubrozdinimai abiejose plaštakose, tai atitinka nukentėjusiosios ir liudytojos parodymus dėl R. K. susižalojimo bandant atimti iš tėvo žirkles).
Atsižvelgiant į J. K. veiksmų agresyvų pobūdį (ištaręs grasinamojo pobūdžio žodžius, laikydamas rankoje smaigaliu į nukentėjusiąją nukreiptas žirkles, artėjo prie R. K. bei jomis užsimojo), į jo fizinę būklę (buvo neblaivus, iki įvykio alkoholį vartojo apie 2 savaites laiko, R. K. apibūdino, kad artėjo prie jos stačiomis akimis), į prieš tai tarp šeimos narių įvykusį konfliktą dėl neva dingusių J. K. pinigų, į anksčiau šeimoje buvusius kaltinamojo agresyvaus bei smurtinio pobūdžio atvejus (metė į duris kirvį, smurtavo prieš kitus šeimos narius), į nukentėjusiosios bei liudytojos J. K. emocinę būklę pamačius link R. K. su žirklėmis artėjantį J. K. (R. K. išsigando, sustingo, J. K. bijojo, kad vyras nesužeistų dukros), darytina išvada, kad J. K. ištarti žodžiai bei po jų sekę fizinio pobūdžio veiksmai suteikė nukentėjusiajai R. K. realų pagrindą išsigąsti dėl savo sveikatos bei gyvybės. Kaltinamasis pats pripažino norėjęs pagąsdinti dukrą, taip pat savo elgesį aiškino po įvykio ir savo sutuoktinei – J. K..
Aukščiau aptartų ir teismo įvertintų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo kaltę ir leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo J. K. veiksmai nukentėjusiosios R. K. atžvilgiu atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Teismas, remdamasis byloje ištirtais duomenimis, kuriuos pripažįsta įrodymais, daro išvadą, kad J. K. grasino nužudyti dukrą R. K., sakydamas, kad „dabar bus viskas, čia viskas mano, tu čia nebegyvensi“ ir laikydamas dešinėje rankoje žirkles, artinosi prie R. K., po to smūgiavo žirklėmis R. K. į pilvą, tačiau nepataikė, nes kartu buvusi J. K. spėjo sugriebti jam už rankos, taip R. K. sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Visi aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, jo kaltė įrodyta, veika kvalifikuota tinkamai.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Bausmės skyrimo pagrindai ir kt.
Skiriant bausmę J. K. už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį J. K., teismas atsižvelgia į tai, kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai ir gyvybei, veika tyčinė, baigta. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę. Jis neteistas (83 b. l.), nebaustas administracine tvarka (84 b. l.), jam diagnozuotas organinis nerimo sutrikimas (86-87 b. l.), pensininkas, II grupės invalidas. Remiantis visomis nurodytomis aplinkybėmis, vadovaujantis bausmės skyrimo pagrindais (BK 41, 61 straipsniai), bausmės teisingumo ir protingumo kriterijais, kaltinamajam J. K. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina bausmė – laisvės apribojimas, kurio trukmė artima įstatyme numatytam vidutiniam terminui.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, J. K. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. balandžio 9 d. 12.20 val. iki 2018 m. balandžio 11 d. 12.00 val. (2 paros).
Kaltinamajam J. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su R. K. - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laiką nevartoti alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, J. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktyje, 66 straipsnio 1, 2 dalyse numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), į bausmę įskaityti laiką, J. K. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. balandžio 9 d. 12.20 val. iki 2018 m. balandžio 11 d. 12.00 val. (2 dienos).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimu nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su R. K., panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, žirkles, perduotas saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklą pagal 2018 m. balandžio 12 d. kvitą BBB Nr. 0003438, konfiskuoti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų raštinės skyrių.