- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-07
- Bylos Nr.
- e2-694-407/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02427-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis (pirm.), Kazys Kailiūnas, Aldona Tilindienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, VĮ Turto bankas
- Atsakovas
- BUAB "Abrisas"
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Aldonos Tilindienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo uždarosios akcinės bendrovės „Abrisas“ bankroto byloje tvirtinant antros eilės kreditorių reikalavimus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja R. K. prašė atnaujinti procesą BUAB „Abrisas“ (toliau – Bendrovė) bankroto byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarties dalies, kuria į Bendrovės antros eilės kreditorių sąrašą įtraukta Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) su 19 010,59 Lt (5 505,85 Eur) dydžio finansiniu reikalavimu, ir 2013 m. lapkričio 14 d. nutarties dalies, kuria į minėtą sąrašą įtraukta VĮ Turto bankas su 19 010,59 Lt (5 505,85 Eur) dydžio finansiniu reikalavimu; atnaujinus procesą, šiuos kreditorius su nurodytais reikalavimais atsisakyti įtraukti į BUAB „Abrisas“ kreditorių sąrašą.
2. Nurodė, kad pareiškėjai tapus Bendrovės kreditore, turinčia didžiausią teismo patvirtintą reikalavimą, ir per teismą išsireikalavus iš bankroto administratorės UAB „Administravimas ir auditas“ Bendrovės dokumentus, tapo žinoma, jog sprendžiant klausimą dėl VMI ir VĮ Turto bankas finansinių reikalavimų patvirtinimo buvo padaryti Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normų pažeidimai.
3. Pareiškėjos teigimu, Bendrovė bankroto bylos iškėlimo dieną įsiskolinimo VMI neturėjo, per teismo nustatytą terminą finansinis reikalavimas nebuvo pareikštas. Ankstesnis Bendrovės bankroto administratorius Vytautas Bitinaitis 2010 m. pasirašė atliktų darbų aktus už Bendrovės atliktus darbus VĮ Šalčininkų miškų urėdijai pagal 2008 m. birželio 10 d. sudarytas valstybinės reikšmės miškų žemės sklypų planų parengimo paslaugų pirkimo sutartis. Šių aktų pagrindu Bendrovės vardu administratorius išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurias VĮ Šalčininkų miškų urėdija apmokėjo 2010 m. gruodžio 9 d. Kadangi piniginės lėšos buvo gautos iš įmonės veiklos, pradėtos ir vykdytos dar iki bankroto bylos iškėlimo, bet baigtos – jau po bankroto bylos iškėlimo, todėl pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, bankroto administratorius pagrįstai nedeklaravo PVM dėl įmonės atlikto pardavimo. Nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. Bendrovės bankroto administravimo procedūras perėmusi UAB „Administravimas ir auditas“ 2012 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į VMI su prašymu pateikti savo finansinį reikalavimą dėl neapmokėto PVM patvirtinimo, kadangi ankstesnis bankroto administratorius nebuvo deklaravęs Bendrovės pardavimo PVM, atsiradusio iš Bendrovės veiklos pagal 2008 m. birželio 10 d. sutartis su VĮ Šalčininkų miškų urėdija. Pareiškėjos teigimu, PVM mokėjimo prievolė teko ne Bendrovei, o VĮ Šalčininkų miškų urėdijai, taip pat PVM mokestinės nepriemokos atsiradimą Bendrovei VMI nepagrindė jokia Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) norma. Kadangi VMI neturėjo reikalavimo teisės dėl PVM mokestinės nepriemokos išieškojimo iš Bendrovės, nebuvo įstatyminių sąlygų VMI tapti Bendrovės antros eilės kreditore su 19 010,59 Lt dydžio reikalavimu. Atitinkamai VMI negalėjo savo neegzistuojančios reikalavimo teisės perleisti ir VĮ Turto banko naudai.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą dėl praleisto naikinamojo termino tokiam prašymui pateikti. Šią nutartį Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi panaikino ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pažymėjęs, kad teismas pareiškėjos prašymo pagrįstumą turėjo vertinti ne pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas, o pagal ĮBĮ normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms kreditorių, kurių reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusiomis nutartimis, sąrašas gali būti tikslinamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas, iš naujo išnagrinėję ginčo klausimą, 2020 m. vasario 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjos R. K. prašymą dėl BUAB „Abrisas“ antros eilės kreditorių VMI ir VĮ Turto banko pašalinimo iš BUAB „Abrisas“ kreditorių sąrašo.
6. Teismas nustatė, kad bankroto administratorius Vytautas Bitinaitis už Bendrovės atliktus darbus užsakovei VĮ Šalčininkų miškų urėdijai pagal 2008 m. birželio 10 d. valstybinės reikšmės miškų žemės sklypų planų parengimo paslaugų pirkimo sutartis pasirašė 2010 m. rugpjūčio 5 d. ir 2010 m. lapkričio 26 d. atliktų darbų aktus. Šių aktų pagrindu Bendrovės administratorius išrašė 2010 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą (47 331,64 Lt suma) ir 2010 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą (24 206,09 Lt suma). Šias sąskaitas VĮ Šalčininkų miškų urėdija apmokėjo 2010 m. gruodžio 9 d. bankiniu pavedimu. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartimi Bendrovei iškelta bankroto byla.
7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė duomenų, jog minėtus darbus Bendrovė atliko po bankroto bylos iškėlimo, galiojant ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto draudimui mokėti mokesčius. Nesant tokių duomenų, teismas laikė, kad Bendrovės administratorius atliko formalius veiksmus, užbaigiant minėtų sutarčių tinkamą vykdymą bei nustatant Bendrovės kreditorius ir debitorius, o 2010 m. gruodžio 9 d. bankiniais pavedimais VĮ Šalčininkų miškų urėdija atsiskaitė už paslaugas, suteiktas dar iki bankroto bylos iškėlimo. Tokią teismo išvadą patvirtina ir pareiškėjos 2020 m. vasario 17 d. teismui pateiktame ekspertizės akte nurodomos aplinkybės: „Užsakovė papildomai paaiškino, kad paslaugos trukmei tiesioginę įtaką turėjo 2009 m. rugpjūčio mėn. LR Generalinės miškų urėdijos nurodymu sustabdytas finansavimas, skirtas kadastro byloms registruoti VĮ Registrų centre (ekspertiniam tyrimui pateiktos medžiagos 4 priedas). Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2009 m. lapkričio 19 d. Atsiradus papildomam finansavimui, bankrutuojančios UAB „Abrisas“ paruoštos kadastro bylos buvo perduotos teisinei registracijai 2010 m. jau paslaugų teikėjai UAB „Abrisas“ turint bankrutuojančios įmonės statusą.“
8. Teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. ir 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimis patvirtintų VMI ir vėliau VĮ Turto banko finansinių reikalavimų nepagrįstumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
9. Pareiškėja R. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patikslinti BUAB „Abrisas“ kreditorių sąrašą ir iš jo pašalinti antros eilės kreditorių VĮ Turto banką su 19 010,59 Lt (5 505,85 Eur) dydžio finansiniu reikalavimu. Nurodo šiuos argumentus:
9.1. Nei VMI, nei bankroto administratorė, teikdama tvirtinti reikalavimą, nenurodė PVMĮ normos, kurios pagrindu VMI tapo Bendrovės kreditore. Teismas, tvirtindamas VMI reikalavimą, jokios įstatymo normos taip pat nenurodė. Apie teismo nutartį kiti Bendrovės kreditoriai nebuvo informuoti, todėl negalėjo jos apskųsti.
9.2. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, tai lėmė neteisingas išvadas dėl Bendrovės suteiktų paslaugų pradžios ir pabaigos momento nustatymo, lėmusio PVM, kaip mokestinės prievolės, netinkamą naštos paskirstymą sandorio šalims. Bendrovės ir VĮ Šalčininkų miškų urėdijos sudarytos sutartys yra dėl tęstinių paslaugų teikimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalis), kai paslaugų teikimo pradžios ir jos suteikimo pabaigos momentai nesutapo. Teismas nutarties 18 punkte pripažino, kad Bendrovės buvęs bankroto administratorius V. Bitinaitis, 2010 m. pasirašęs atliktų darbų aktus, užbaigė minėtų sutarčių vykdymą, t. y. pripažino, kad Bendrovės paslaugos, kaip prievolė, buvo tinkamai baigtos vykdyti jau po Bankroto bylos iškėlimo, o tai ir įgalino Bendrovę reikalauti apmokėjimo už šias paslaugas (CK 6.720 straipsnio 3 dalis).
9.3. Teiginys, kad su Bendrove buvo atsiskaityta už paslaugas, suteiktas dar iki bankroto bylos iškėlimo, prieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Pagal sutarčių 3.1.1–3.1.2, 4.1 punktus VĮ Šalčininkų miškų urėdijos gautinų paslaugų pabaigos momentas buvo siejamas su galutinių valstybinės reikšmės miškų žemės sklypų kadastro duomenų bylų perdavimo–priėmimo aktų pasirašymu bei šių bylų pripažinimu tinkamomis teisinei registracijai atlikti. Tik nuo šių faktinių aplinkybių atsiradimo Bendrovei kilo pareiga savo suteiktas paslaugas, kaip ūkines operacijas ir / ar ūkinius įvykius, tinkamai apskaityti apskaitos dokumentais (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, PVMĮ 79 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Šalies argumentai
9.4. Teismas selektyviai vertino ekspertizės aktą, neatsižvelgdamas į galutines ekspertizės akto išvadas, taip pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus.
Atsiliepimas
10. Atsakovė BUAB „Abrisas“ atsiliepime prašo atmesti pareiškėjos skundą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
10.1. Teismo sprendimo teisėtumas nepriklauso nuo to, kiek teisės šaltinių teismas nurodo. Pareiškėja galėjo prašyti paaiškinti kreditorės reikalavimą, o ne ginčyti jį tuo pagrindu, kad nurodyta per mažai teisės normų.
10.2. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad Bendrovė darbus atliko po bankroto bylos iškėlimo. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad VĮ Šalčininkų miškų urėdija delsė atsiskaityti už atliktus darbus dėl lėšų stokos, o ne dėl derinimo proceso. Todėl paslaugų suteikimo momentas yra laikytinas ne vėliau kaip 2009 m. rugpjūčio mėn.
10.3. Apeliantė byloje pateikė specialisto išvadą, kurioje aiškinamos PVM taikymo aplinkybės. Tačiau mokesčių teisė yra teismo kompetencijos dalykas, todėl teisės klausimams spręsti teismui nereikia specialisto išvados.
Atsiliepimas
11. VMI atsiliepime prašo atmesti pareiškėjos skundą. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes bei pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. kovo 30 d. gautas apeliantės pareiškimas, kuriame prašoma peržengti jos atskirojo skundo ribas pagal CPK 320 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir konstatuoti viešojo intereso pažeidimus bei absoliutų teismo nutarties negaliojimo pagrindą. Pareiškimas grindžiamas naujomis aplinkybėmis ir argumentais dėl netinkamai įforminto atsakovės atstovavimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, trečiojo asmens neįtraukimo.
14. Pažymėtina, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti papildyti apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikytinos ir paduodant bei nagrinėjant civilines bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė minėtu pareiškimu papildo savo atskirąjį skundą aplinkybėmis ir argumentais, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme, nors apeliantei nebuvo jokių kliūčių tai padaryti. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodytomis procesinėmis teisės normomis, minėtą apeliantės pareiškimą atsisako priimti. Dėl tos pačios priežasties atsisakoma priimti ir Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. balandžio 1 d. gautą atsakovės BUAB „Abrisas“ atsiliepimą į minėtą apeliantės pareiškimą.
16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, ex officio nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl kreditoriaus pašalinimo iš teismo patvirtinto kreditorių sąrašo
17. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 28 d. nutartimi į Bendrovės antros eilės kreditorių sąrašą įtraukė VMI su 19 010,59 Lt (5 505,85 Eur) dydžio finansiniu reikalavimu. VMI šį reikalavimą grindė Bendrovės laiku nesumokėta pridėtinės vertės mokesčio ir delspinigių suma, kuri susidarė teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei įsiteisėjimo dieną (2009 m. lapkričio 19 d.). Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi Bendrovės kreditorių sąraše VMI su 19 010,59 Lt (5 505,85 Eur) dydžio finansiniu reikalavimu buvo pakeista jos teisių perėmėja VĮ Turto banku.
18. Apeliantė ginčija šį kreditoriaus reikalavimą ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nenurodė teisės normos, pagal kurią Bendrovei atsirado tokia mokestinė prievolė, todėl nepagrįstai atmetė jos prašymą išbraukti kreditorių su šiuo reikalavimu iš teismo patvirtinto Bendrovės kreditorių sąrašo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
19. Teismo nutartis iškelti Bendrovei bankroto bylą įsiteisėjo 2009 m. lapkričio 19 d. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą <…>. Kaip minėta, VMI apskaičiavo Bendrovės neįvykdytos mokestinės prievolės dydį, kuris susidarė iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei įsiteisėjimo dienos, t. y. 2009 m. lapkričio 19 d.
20. Iš bylos medžiagos matyti, kad Bendrovė ir VĮ Šalčininkų miškų urėdija 2008 m. birželio 10 d. sudarė sutartis Nr. 75, 76 ir 77 dėl valstybinės reikšmės miškų žemės sklypų planų parengimo paslaugų pirkimo (toliau – Sutartys). Pagal Sutartis Bendrovė įsipareigojo suteikti VĮ Šalčininkų miškų urėdijai Sutarčių 3.1.1 punkte nurodytas paslaugas – parengti valstybinės reikšmės miško žemės sklypų kadastro duomenų bylas, suderinti jas su nurodytomis institucijomis ir perduoti užsakovei; paslaugas atlikti ir galutinius kadastro duomenų bylų perdavimo–priėmimo aktus pateikti užsakovei ne vėliau kaip iki 2008 m. spalio 31 d. (Sutarčių 3.1.2 punktas). VĮ Šalčininkų miškų urėdija įsipareigojo Sutartyse nurodytas paslaugų kainas apmokėti pagal Bendrovės pateiktas sąskaitas faktūras ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo kadastro duomenų bylų perdavimo–priėmimo aktų pasirašymo (Sutarčių 4.1 punktas).
21. Bendrovė, atstovaujama bankroto administratoriaus V. Bitinaičio, ir VĮ Šalčininkų miškų urėdija 2010 m. rugpjūčio 5 d. ir 2010 m. lapkričio 26 d. pasirašė priėmimo–perdavimo aktus, kuriais užsakovei buvo perduoti atlikti darbai pagal Sutartis. Atitinkamai buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurias VĮ Šalčininkų miškų urėdija apmokėjo Bendrovei atitinkamai 2010 m. rugpjūčio 10 d. ir 2010 m. gruodžio 1 d. Byloje pateiktas VĮ Šalčininkų miškų urėdijos susirašinėjimas su Generaline miškų urėdija prie aplinkos ministerijos ir užsakovės 2010 m. kovo 17 d. raštas Bendrovei patvirtina, kad Bendrovė iš esmės atliko / suteikė visus Sutartyse numatytus darbus / paslaugas, tačiau jų rezultatas Sutartyse nustatytu terminu užsakovei negalėjo būti perduotas dėl valstybės institucijos nepakankamo finansavimo. Dėl šios priežasties minėti priėmimo–perdavimo aktai buvo sudaryti ir PVM sąskaitos faktūros pasirašytos jau po bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.
22. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė duomenų, jog darbus pagal Sutartis Bendrovė atliko po bankroto bylos iškėlimo. Tokių įrodymų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Bendrovės bankroto administratorė UAB „Administravimas ir auditas“ nurodė, kad po bankroto bylos iškėlimo Bendrovė komercinės veiklos nevykdė, vadinasi, minėtais aktais užsakovei buvo perduoti darbai, kurie Bendrovės buvo atlikti dar iki bankroto bylos iškėlimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad Bendrovės administratorius atliko tik formalius veiksmus, kuriais buvo siekiama nustatyti Bendrovės kreditorius ir debitorius.
23. Apeliantė teigia, pagal Sutartis buvo teikiamos tęstinio pobūdžio paslaugos, ir remiasi CK 6.720 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Tačiau šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad priėmimo–perdavimo aktai buvo sudaryti ir PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos po bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, nesudaro pagrindo teigti, kad paslaugos buvo teikiamos iki pat šių dokumentų pasirašymo momento. Kaip minėta, bylos duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad Bendrovė iš esmės visas paslaugas / darbus pagal Sutartis suteikė / įvykdė iki bankroto bylos iškėlimo, o priėmimo–perdavimo aktai iki to momento nebuvo sudaryti ir atitinkamai PVM sąskaitos faktūros nebuvo išrašytos tik dėl formalios priežasties, t. y. sustabdyto finansavimo valstybės institucijai. Išnykus šioms kliūtims, t. y. valstybės institucijai gavus papildomą finansavimą, už Bendrovės suteiktas paslaugas / atliktus darbus pagal Sutartis buvo atsiskaityta pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras.
24. Apeliantė taip pat remiasi Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, bei PVMĮ 79 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas. Apeliantės teigimu, pagal Sutartis tik nuo kadastro duomenų bylų perdavimo–priėmimo aktų pasirašymo Bendrovei kilo pareiga savo suteiktas paslaugas, kaip ūkines operacijas ir / ar ūkinius įvykius, tinkamai apskaityti apskaitos dokumentais. Dėl šių argumentų pažymėtina, kad nagrinėjamo ginčo klausimo aspektu laiku neatliktas ūkinių įvykių įforminimas Bendrovės apskaitos dokumentais, teisėjų kolegijos vertinimu, negali paneigti Bendrovei atsiradusios mokestinės prievolės kaip pagrindo mokesčių administratoriui reikšti reikalavimą Bendrovės bankroto byloje.
25. Apeliantė byloje pateikė jos užsakymu teismo eksperto Kęstučio Ambrazaičio parengtą ekspertizės aktą, kuriuo remdamasi apeliantė įrodinėja, kad ginčijama mokestinė prievolė šiuo konkrečiu atveju tenka ne paslaugų teikėjai Bendrovei, o paslaugų gavėjai VĮ Šalčininkų miškų urėdijai. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šį įrodymą, taip pat teigia, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyta jokia PVMĮ norma, kurios pagrindu VMI tapo Bendrovės kreditore.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad mokestiniai ginčai pagal bylų rūšinį teismingumą priskiriami administracinio teismo kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad tuo atveju kai ginčas yra kilęs iš mokestinio teisinio santykio, kurio atsiradimo pagrindas yra administracinis aktas, ir ginčas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą nagrinėtinas administraciniame teisme, ta aplinkybė, kad ginčo šalis yra bankrutavusi įmonė, bylos teismingumo nekeičia (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį Nr. T-46/2016). Todėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija šioje nutartyje nevertina ir nepasisako dėl apeliantės argumentų, kuriais VMI pareikšto kreditorinio reikalavimo pagrįstumas ginčijamas ne įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese ar bankroto procesą reglamentuojančių teisės normų taikymo aspektu, o mokesčių teisės taikymo aspektu.
27. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą dėl nurodyto kreditoriaus reikalavimo pašalinimo iš Bendrovės kreditorių sąrašo, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir teisingai išsprendė ginčo klausimą. Apeliantės argumentai šios išvados nepaneigia, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
28. Atmetus apeliantės skundą, iš jos atsakovei pagal byloje pateiktus dokumentus priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Abrisas“ (įmonės kodas 300123931).