Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 1998-03-06 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 3 d., 4 d. laisvės atėmimu 3 metams su 1/3 dalies turto konfiskavimu;

2) 1998-06-03 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d., 3 d., 16 str. 2 d. ir 271 str. 4 d. laisvės atėmimu 4 metams su ½ dalies turto konfiskavimu;

3) 2002-06-04 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn. su 300 Lt vertės turto konfiskavimu;

4) 2002-07-23 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams su 300 Lt vertės turto konfiskavimu;

5) 2003-07-17 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 64 str. laisvės atėmimu 9 mėn.;

6) 2003-11-13 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 2 d., 4 d. laisvės atėmimu 2 m. 7 mėn.;

7) 2006-09-05 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 63 str. 4 d., pakeistu 2006-11-16 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu galutine bausme - laisvės atėmimu 3 m. 3 mėn.;

8) 2010-03-30 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m. 3 mėn.;

9) 2010-04-28 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., subendrinus su 2010-03-30 nuosprendžiu, laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn., 2013-08-23 paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikęs bausmę;

10) 2014-02-07 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėn., pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

11) 2014-07-14 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., pritaikius BK 64 ¹ str. ir bausmę subendrinus su 2014-02-07 nuosprendžiu neatlikta bausmės dalimi, laisvės atėmimu 1 m. 5 mėn.;

12) 2014-11-13 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 63 straipsnio 1, 4, 9 d. laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose, 2017-09-26 paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. M. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: 2017 m. rugsėjo 28 d., 20.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) kraujyje nustatyta 1,71 promilės etilo alkoholio ), vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis D. M. kaltę pripažino visiškai dėl vairavimo, apsvaigus nuo alkoholio. Jis paaiškino, kad jis 2017 metų rugsėjo 26 dieną išėjo iš pataisos namų atlikęs bausmę. Atsigyveno pas mamą (duomenys neskelbtini). Rugsėjo 28 dieną jam paskambino brolis ir jie važinėjosi automobiliu. Jis pripažįsta, kad pats vairavo mašiną ir įvyko eismo įvykis, atsitrenkė į kitą mašiną. Jis iškvietė policijos pareigūnus, bet iš pradžių kaltės nepripažino, nes išsigando. Jį nuvežė į ligoninę, bet iš ten išleido. Jis pripažįsta, kad buvo neblaivus, neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, bet vairavo. Dėl šio nusikaltimo padarymo labai gailisi. Jam policijoje pasakė, kad jis negalės išvykti, bet jis neužilgo gavo darbą ir išvyko į užsienį. Jis neketino slėptis nuo tyrimo, tik norėjo užsidirbti. Kaltinamasis nurodė, kad nepadarė vagystės, kuria yra kaltinamas. D. M. nurodė, kad jam būnant užsienyje, jis bendravo su tyrėja, pažadėjo sugrįžti į Lietuvą, bet pažadėtu laiku negrįžo. Vėliau elektroniniu paštu pranešė tyrėjai, kad grįš 2018 metų gruodžio mėnesį. Grįžo, kaip buvo pažadėjęs, ir iš karto buvo suimtas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. M. kaltė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį įrodyta.

Liudytojas M. S. parodė, kad 2017-09-28 jis kartu su Š. K., D. M. ir M. J. vartojo alkoholį, jie gėrė degtinę jam priklausančiame automobilyje "Opel Vectra". Jis sėdėjo automobilio gale. Begeriant alkoholį jis išmetė automobilio užvedimo raktelius pro langą, į žolyną, vėliau užmigo ir atsibudo nuo smūgio, įvykus eismo įvykiui. Matė, kad už automobilio vairo sėdi D. M..

Liudytojas S. A. (miręs 2018 m., t. 3, b. l. 49) ikiteisminio tyrimo metu 2017-09-29 parodė, kad jis 2017-09-28 apie 19.40 val., tikslaus laiko nežino, kartu su savo žmona B. A. jiems su žmona priklausančiu automobiliu "Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jis, (duomenys neskelbtini) važiavo melžti karvių. Paskui juos, ta pačia gatve, važiavo kitas "Opel" markės automobilis, tikslios jo markės ir valstybinio numerio nežino. Jam važiuojant reikėjo sukti į kairę pusę, todėl jis per galinio vaizdo veidrodėlį įsitikinęs, kad paskui važiuojantis automobilis yra pakankamai toli, įjungęs kairės pusės posūkio signalą, suko į kairę pusę. Staiga jis pajuto smūgį į savo vairuojamą automobilį, nes į automobilį atsitrenkė dideliu greičiu paskui važiavęs minėtas automobilis. Po eismo įvykio iš "Opel" automobilio išlipo keli jaunuoliai, kiek tiksliai jų buvo, jis nežino, visi jie buvo neblaivūs. Kuris tiksliai iš tų jaunuolių vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, jis nežino. Nepastebėjo, kuris iš jų išlipo iš automobilio vairuotojo vietos, nes į jo automobilį atsitrenkęs automobilis po eismo įvykio sustojo gerokai toliau. Po eismo įvykio jaunuoliai tarpusavyje kalbėjo apie kaltės prisiėmimą, kalbėjo, kuris iš jų prisiims kaltę, girdėjo, kaip vienas jų sakė, kad prisiims kaltę už brolį ir pats iškvietė policijos pareigūnus. Kaip ten viskas buvo ir kuris tiksliai iš tų jaunuolių vairavo automobilį, jis nežino, nes nematė. Nei vieno iš tų jaunuolių jis nepažįsta, juos matė pirmą kartą ir ar juos atpažintų jis nežino, bet mano, kad nepažintų jų, nes gerai neįsidėmėjo. Jis pats automobilį vairavo būdamas blaivus (t. 1, b. l. 60-61).

Liudytojas Š. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2017-09-29 parodė, kad 2017-09-28 vakare, tikslaus laiko nepamena, galėjo būti maždaug apie 20.00 val., jis buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini). Jam būnant namuose, pas jį atvažiavo draugai D. M., M. J. ir M. S.. Kai jie atvažiavo, automobilį Opel Vectra vairavo D. M.. Šis jam pasiūlė važiuoti kartu su jais pasivažinėti. Jis sutiko ir atsisėdo i priekinę keleivio sėdynę, už vairo atsisėdo D. M., o M. J. ir M. S. atsisėdo ant galinių sėdynių. Vairuojant D. M. jie išvažiavo iš jo namų ir važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Važiuojant jis pajuto didelį smūgi ir pamatė, kad jie susidūrė su kitu automobiliu, kaip įvyko pats susidūrimas jis nepamena ir nespėjo net pastebėti. Be to, jis buvo nemažai vartojęs alkoholinių gėrimų. Jį iš namų automobiliu pasiėmė ir eismo įvykio metu automobilį vairavo D. M. (t. 1, b. l. 67-68).

Liudytojas M. J., kaltinamojo brolis, teisiamojo posėdžio metu parodymus duoti atsisakė. Ikiteisminio tyrimo metu 2017-10-17 M. J. parodė, kad 2017-09-28 jis kartu su M. S., Š. K. ir broliu D. M. vartojo alkoholį - gėrė degtinę M. S. priklausančiame automobilyje "Opel Vectra", valstybinio numerio nežino. Iš pradžių jie buvo (duomenys neskelbtini), o po to, apie 20-21 val. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Tuo metu M. S. automobilį vairavo jo brolis D. M., šalia jo, priekinėje keleivio vietoje, sėdėjo Š. K., o jis su M. S., kuris nuo išgerto alkoholio kiekio jau miegojo, sėdėjo automobilio gale. Bevažiuojant (duomenys neskelbtini), tikslios vietos nežino, jo brolio D. M. vairuojamas automobilis atsitrenkė į kažkokį kitą automobilį, kurio nei markės, ne valstybinio numerio nežino. Pajutęs smūgį jis suprato, kad įvyko eismo įvykis. Eismo įvykio metu niekas nenukentėjo, tik buvo apgadinti abu automobiliai. Jo brolis D. M. automobilį vairavo būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti automobilį (t. 1, b. l. 73-74).

PRĮP išraše įrašyta, kad 2017-09-28 20:44 val. privatus fizinis asmuo S. A. pranešė apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini). Vairuotojai nesutaria dėl kaltės. Įvykio vietoje nustatyta, kad D. M., sukėlęs eismo įvykį, yra neblaivus ir neturi teisės vairuoti (t. 1, b. l. 29-33).

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), matomas kairėje kelio pusėje, žolyne, automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio priekis atsuktas į magistralinio kelio A12 pusę. Matomi automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai: iššovusios oro pagalvės, sulankstytos dešinės pusės priekinės durelės, dešinės pusės priekinis sparnas, išlūžęs dešinės pusės priekinis ratas, sudaužytas priekinis ir galinis bamperis. Automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone, priekyje, keleivio pusėje, ant grindų, matomi du 0.7 l., talpos, tušti degtinės buteliai, dvi 0.5 l., talpos tuščios alaus skardinės. Automobilio salone, gale, kairėje pusėje, ant grindų matoma 0.5 l. talpos, tuščia, alaus skardinė. Automobilyje yra įvairūs kiti daiktai, neturintys reikšmės bylai spręsti (t. 1, b. l. 19-28).

Alkoholio matuokliu Alcotest 6810 D. M. nustatytas 1.60 promilių girtumas (t. 1, b. l. 34). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,71 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 38).

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad D. M. 2017 m. rugsėjo 28 d. vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę, apie 20:40 val. sukėlė eismo įvykį, po kurio 2017-09-28 21:08 jam alkoholio matuokliu nustatyta alkoholio koncentracija iškvėptame ore 1,60 promilių, o jo kraujyje, nustatyta specialisto tyrimu – 1,71 promilių. Abejonių nekelia, kad eismo įvykio metu D. M. buvo neblaivus ir jo neblaivumas viršijo 1,5 promilės.

Kaltinamasis D. M. 2017m. rugsėjo 28 dieną vairavo kelių transporto priemonę – automobilį "Opel Vectra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatytas alkoholio kiekis 1,71 promilės, t. y. didesnis negu 1,5 promilės, todėl jo veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtį. Vairavimo laikas tikslinamas, kad jis neblaivus vairavo apie 20:40 val.(o ne 20:50), nes pranešimas apie eismo įvykį gautas 2017-09-28 20:44 val. (t. 1, b. l. 29).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamajam D. M. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nėra duomenų apie jo baudimą už analogiškus administracinius nusižengimus (vairavimą esant neblaiviam), todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones neilgam laikui - dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo (BPK 68 straipsnio 4 dalis.

BK 72 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso M. S., kuris neblaivus miegojo automobilyje ir nedavė leidimo neblaiviam D. M. vairuoti, todėl, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytą automobilio vertę, iš D. M. konfiskuotina nusikalstamos veikos padarymo priemonės (šiuo atveju automobilio Opel Vectra) vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 1 800 Eur (t. 1, b. l. 52).

Dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

D. M. yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis 2017 m. spalio 30 dieną 01.47 val., (duomenys neskelbtini), išdaužęs įėjimo durų stiklą, pro duris įsibrovė į MB (duomenys neskelbtini) priklausančią greito maisto užkandinę (duomenys neskelbtini) ir iš vidaus pagrobė 60 eurų vertės kasos aparato stalčių su jame buvusiais 30 eurų, iš viso MB (duomenys neskelbtini) padarydamas 90 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis D. M. nurodė, kad pagal BK 178 straipsnio 2 dalį neprisipažįsta, vagystės jis nėra padaręs, vaizdo įraše užfiksuotas ne jis. Įraše matosi tik dalis veido, tai ne jis, nes jis nešioja barzdą. Po grįžimo iš laisvės atėmimo vietos 2017 metais jis nesiskuto barzdos mėnesį laiko, nes nuolat girtavo, net į užsienį apie lapkričio 1 ar 2 dieną išvažiavo girtas. Prieš išvykdamas į užsienį jis buvo tokios išvaizdos, kaip yra dabar. Pareiškus įtarimą 2019 m. sausio 18 dieną D. M. prisipažino dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus, neprisipažino dėl vagystės ir atsisakė duoti parodymus (t. 2, b. l. 81-82).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pranešėjas A. B. 2017-10-30 pranešė, kad nuo 2017-10-29 d. 22.30 val. iki 2017-10-30 d. 09.30 val. išdauždami plastikinių durų stiklą, įsibrovė į greito maisto užkandinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), patalpą ir pagrobė kasos aparato stalčių, kuriame buvo palikta 30 Eurų. Padaryta žala 200 eurų. Įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), užfiksuotas sudaužytas apatinis durų stiklas 0,67m. x 0,67m. matmenų. Ant grindų stiklo šukės, pilkos spalvos akmens masės trinkelė, kurios aukštis 0,05 m., plotis 0,09 m., ilgis 0,19 m. Trinkelė paimta. Ant prekystalio padėta skaičiavimo mašinėlė, pinigų skaitytuvas, kortelių skaitytuvas. Kortelių ir pinigų skaitytuvo laidai nutraukyti. Ant grindų matomas kasos aparatas, sąsiuviniai. Įvykio vietos apžiūros metu daktiloskopiniais milteliais ant prekystalio ryškinti rankų pėdsakai, tačiau pėdsakai nerasti. Apžiūros metu fotografuota (t. 1, b. l. 107-119).

2017-11-02 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas A. B. pateikė kompaktinį diską, kuriame maisto užkandinės (duomenys neskelbtini) vaizdo kamerų užfiksuota medžiaga (t. 1, b. l. 120-121).

2017-12-01 Daiktų apžiūros protokole, kurį surašė vyresnysis tyrėjas Ž. A., užfiksuota savanoriškai pateikto daikto – kompaktinio disko vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdas nespalvotas, neryškus, pradedamas 2017-10-30 4.00.08 val. ir baigiamas 08.59.40 val. 07.47.22 į greito maisto užkandinės patalpą įeina vyriškis, kuris prieina prie kasos aparato, pabando atidaryti kasos aparato stalčių, tačiau nepavykus, paima nuo stalo ir išsineša. Matosi, kad vyriškis užsidėjęs kepurę, vilki striukę, ant rankų užsimovęs pirštines. Mūvi sportinius batelius. Vyriškis sportiško sudėjimo, apie 30-35 metų amžiaus. Išeina iš užkandinės 2017-10-30 07.47.49 val. Vyriškis pagal užfiksuotus veido bruožus yra labai panašus į D. M., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 123-125).

2018 m. sausio mėnesį Ž. A. elektroninius laiškus siuntė į bendrą policijos puslapį su prašymu dėl asmens atpažinimo, kartu siuntė tris ekrano nuotraukas iš vaizdo įrašo, su prašymu atpažinus nuotraukose užfiksuotą asmenį, pranešti I. K. (t. 2, b. l. 10-16).

2017-11-02 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas K. L. pateikė kasos aparato stalčių, įlenktą (t. 1, b. l. 149-158). Kasos aparato stalčiaus radimo vieta (duomenys neskelbtini), ant žemės, po krūmais.

2017-11-15 apžiūros protokole užfiksuota trinkelės apžiūra, ji nežymiai nudaužytais kampais, ant jos pėdsakų nesimato. Taip pat apžiūrėtas kasos aparato stalčiaus. Dėžė žemėta, viršutinė dėžės skarda sulenkta, stalčius su užraktu, neišsitraukia, jokių pėdsakų nesimato (t. 1, b. l. 127-128). Pakvitavime nurodyta, kad kasos aparato stalčius grąžintas A. B.. Kasos aparato stalčius sugrąžintas nepataisomai (t. 1, b. l. 130-131).

MB (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas A. B. parodė, kad po nakties jis gavo žinutę, kad išdaužtas įėjimo į užkandinę durų stiklas. Iškvietė policiją, pats atvažiavo prie užkandinės (duomenys neskelbtini). Užkandinės kasos aparatas nusiaubtas, nebuvo kasos aparato stalčiaus, kuriame buvo palikta 30 Eurų. Užkandinės patalpa buvo filmuojama vaizdo filmavimo kamera. Vaizdo kameros įrašą pateikė policijos pareigūnams. Jis matė patalpoje naktį buvus vieną asmenį, kuris pateko į patalpą su trinkele išdaužęs durų stiklą. Užkandinės patalpą nuomojasi. Pirmose apklausose teisingai nurodė padarytos žalos dydį. Civilinio ieškinio nereiškia. Filmuotoje medžiagoje data yra įrašyta teisingai, o laikas nėra tikslus. Asmuo vaizdo įraše yra su kepure ir pirštinėmis. Atstovas nežino, ar vaizdo įraše užfiksuotas asmuo yra panašus į kaltinamąjį D. M.. Policijos pareigūnai ieškojo pirštų pėdsakų vagystės vietoje.

Liudytojas K. L. parodė, kad buvo grįžęs aplankyti mamos, gyvenančios (duomenys neskelbtini). Kaimynė J., pasakė, kad kelias dienas jo mamos sklype tarp tujų guli dėžė. Jis paėmė pažiūrėti, kas ten per dėžė ir pamatė, kad ten yra kasos aparato stalčius. Stalčiaus kampas įlenktas, jis baltos spalvos. Apžiūrėjęs stalčių, jį paliko tarp tujų, kur buvo radęs, ir pranešė policijai.

Liudytojas Ž. A. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) policijos komisariate. Pagal darbą jis pažįsta D. M.. Žino, kad (duomenys neskelbtini) buvo apvogta kebabinė. Jis peržiūrėjo video įrašą iš apvogtos kebabinės ir matė įsibrovusį kebabinę asmenį. Vaizdo įraše užfiksuotą asmenį jis pažino kaip D. M.. Pažino, iš veido bruožų, eisenos, kūno sudėjimo. Tas asmuo buvo apsirengęs sportiškai, su kepure. Veidas matėsi iš profilio. Tuo laikotarpiu jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų su D. M. neatliko, tiesiogiai jie tuo laiku nebuvo susitikę. Dabar D. M. yra stipriai pasikeitęs, nes užsiaugino barzdą ir ūsus. Ir dabar yra išlikęs panašumas tarp D. M. ir į kebabinę įsibrovusio asmens, tačiau jis negali kategoriškai tvirtinti, kad tai tikrai buvo D. M.. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. A. nurodė, kad asmuo labai panašus į D. M., tačiau nematydamas vaizdo įraše pilno asmens veido vaizdo, negali teigti, kad tas asmuo yra D. M. (t. 2, b. l. II t. 4-6).

Liudytojas I. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) policijos komisariate. Pagal darbą jis pažįsta D. M.. Po vagystės iš kebabinės siekė nustatyti vaizdo įraše užfiksuotą asmenį. Buvo pasiųstas aplinkraštis darbuotojams, gal kas pažins vaizdo įraše užfiksuotą asmenį. Darbuotojai nurodė, kad vaizdo įraše matomas asmuo yra labai panašus į D. M.. Nebuvo atliktas veiksmas - atpažinimas, buvo tik asmenys apklausiami liudytojais. Liudytojui vaizdo įraše matomas asmuo yra panašus į D. M..

Liudytoja A. V. parodė, kad ji 2017 metų rugsėjo ar spalio mėnesį dirbo (duomenys neskelbtini) PK, ji apklausė D. M. dėl vairavimo, esant neblaiviam. Tuo metu jis neturėjo barzdos ir ūsų ir atrodė kitaip, nei šiuo metu posėdžių salėje. Ji matė D. M. tik vieną dieną apklausos metu ir jį paleido iš sulaikymo. Vėliau ji kaltinamojo nematė, nežino, kaip jis atrodė vėliau.

Liudytoja J. G. nurodė, kad D. M. yra jos vyro R. G. draugas. Maždaug prieš pusantrų metų pas ją buvo atvažiavęs D. M., jis atvežė pinigų jos vyrui. Tuo metu D. M. sakė, kad ketina vykti į Ispaniją. Jis buvo su barzda ir ūsais. Tuo metu D. M. atrodė taip pat, kaip dabar.

Liudytojas R. G. parodė, kad D. M. prašymu jis per Messenger susisiekė su Š. K.. Šis jam parašė, kad vaizdo įraše nepažino D. M..

Liudytojas Š. K., 2018-01-17 ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis D. M. pažįsta nuo senų laikų. Jis 2017m. lapkričio mėn., 1 arba 2 dieną išvažiavo į Ispaniją. Prieš išvažiuojant, datos nepamena, jis D. M. pasigyrė, kad išvyksta dirbti į Ispaniją. D. M. pasakė, kad ir jis nori važiuoti į Ispaniją. Jis, kiek pamena, D. M. buvo davęs vežėjų numerį. 2017m. lapkričio 2 arba 3 dieną, apie 12 val. išvyko. D. M. buvo apsirengęs treningo kelnes, pilkos spalvos, ir mėlynos spalvos striukę. D. M. sakė, kad važiuoja į Vokietiją. Atsimena, kad D. M. išlipo Vokietijoje. Po to jis D. M. nebematė. Apie vagystės iš kebabinės nieko nežino. D. M. jam apie jokias vagystes nėra pasakojęs. 2018-01-17 jam (duomenys neskelbtini) komisariate buvo parodyta filmuota vaizdo medžiaga su nufilmuotu asmeniu, kuris ima kasos aparatą. Tas asmuo užfiksuotas vaizdo medžiagoje yra labai panašus į D. M. iš judesių, kūno sudėjimo, veido bruožų. Tačiau tvirtinti, kad tai D. M. 100 procentų negali, nes nesimato visas veidas. Iš rūbų to asmens atpažinti negali, nes vaizdo medžiaga nespalvota bei jis nežino, kokius rūbus D. M. turi (t. 1, b. l. 193-195).

Liudytojas S. A. (miręs 2018 m.), ikiteisminio tyrimo metu 2018-02-01 parodė, kad D. M. žino tiek, kiek buvo susijęs su eismo įvykiu, vykusiu 2017 m. rudenį, kai į jo automobilį buvo atsitrenkęs kitas automobilis, kuriame važiavo D. M.. Tą vienintelį kartą D. M. matė. Iki to laiko jokių reikalų nėra turėjęs ir bendravęs nebuvo. Iš (duomenys neskelbtini) PK parodytos nuotraukų, asmuo juose užfiksuotas yra labai panašus į D. M.. Tačiau kategoriškai teikti, kad tai D. M. negali, nes visas veidas nesimato, t. y. pusę veido nesimato. Tačiau iš pateiktų nuotraukų yra labai panašus iš veido, nosies ir žandikaulio formų (t. 1, b. l. 202-203).

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir remiantis įstatymo reikalavimais įvertintų įrodymų visuma.

Spręsdamas dėl D. M. atsakomybės už vagystę iš (duomenys neskelbtini) teismas įvertina visus anksčiau aptartus įrodymus ir sprendžia, kad nėra nė vieno tiesioginio, patikimo jo kaltės įrodymo, o jo kaltė grindžiama spėjimais, kad jis yra panašus į vagystę padariusį asmenį ir kad jis tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) ir galėjo padaryti šią vagystę. Nė vienas asmuo nenurodė apie D. M. dalyvavimą darant šį nusikaltimą, įvykio vietoje ir ant pagrobto kasos aparato stalčiaus nėra rasta kaltinamojo pėdsakų. Prokurorė nurodė, kad D. M. kaltę įrodo vaizdo įrašas ir iš vaizdo įrašo padarytos kalto asmens nuotraukos, kad trys liudytojai pažino, jog vaizdo įraše užfiksuotas asmuo yra labai panašus į D. M.. Teismas pažymi, kad vaizdo įraše matosi tik dalis veido, filmuota iš viršaus, nė vienas liudytojas nebuvo užtikrintas, kad vaizdo įraše tikrai yra užfiksuotas D. M., jie tik nurodė, kad asmuo yra panašus, arba labai panašus į D. M.. Vienas iš liudytojų, pažinusių asmenį, kaip panašų į D. M. yra policijos pareigūnas Ž. A.. Akivaizdu, kad policijos pareigūnas siekia išaiškinti kuo daugiau nusikalstamų veikų, bet ir jis nebuvo užtikrintas, kad vaizdo įraše užfiksuotas būtent D. M.. Kitas liudytojas S. A. 2017-09-29 apklausoje apie eismo įvykį parodė, kad jis nei vieno iš eismo įvykio vietoje buvusių jaunuolių (tame tarpe ir D. M.) „nepažįsta, juos matė pirmą kartą ir ar juos atpažintų jis nežino, bet mano, kad nepažintų jų, nes gerai neįsidėmėjo (t. 1, b. l. 60-61). O vėliau, 2018-02-01 parodė, kad D. M. žino tiek, kiek buvo susijęs su eismo įvykiu, vykusiu 2017 m. rudenį, kai į jo automobilį buvo atsitrenkęs kitas automobilis, kuriame važiavo D. M.. Tą vienintelį kartą D. M. matė. Liudytojas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) PK parodytose nuotraukose užfiksuotas asmuo yra labai panašus į D. M.. Tačiau kategoriškai teikti, kad tai D. M. negali, nes pusė veido nesimato (t. 1, b. l. 202-203). Vertinant šiuos skirtingu metu duotus liudytojo S. A. parodymus, lieka abejonė, ar galėjo liudytojas pažinti asmenį iš dalies veido, iš neaiškios nuotraukos, jei to asmens jis nepažįsta ir yra matęs tik vieną kartą, bei neįsidėmėjęs. Trečias liudytojas Š. K. gerai pažįsta D. M., jis parodė, kad „asmuo užfiksuotas vaizdo medžiagoje yra labai panašus į D. M. iš judesių, kūno sudėjimo, veido bruožų, tačiau tvirtinti, kad tai D. M. 100 procentų negali, nes nesimato visas veidas“. Liudytoja A. V. parodė, kad 2017 metais rugsėjo ar spalio mėnesį atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus byloje, kurioje D. M. kaltinamas neblaivus vairavęs. Liudytoja nurodė, kad matė D. M. vieną dieną, tuo metu D. M. atrodė kitaip, buvo be barzdos ir ūsų. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. V. apklausė D. M. įtariamuoju 2017 m. rugsėjo 29 dieną (t. 2, b. l. 67), o vagystė iš (duomenys neskelbtini) padaryta 2017 m. spalio 30 dieną, t. y. po mėnesio nuo apklausos. Liudytojos parodymai nepaneigia kaltinamojo D. M. parodymų, kad visą mėnesį nuo grįžimo iš laisvės atėmimo vietos, t. y. nuo 2017 metų rugsėjo 26 dieną jis nesiskuto, todėl spalio mėnesio pabaigoje jis jau buvo užsiauginęs barzdą ir ūsus. Kaltinamojo pateiktos fotonuotraukos nevertinamos kaip įrodymas, nes jose nėra užfiksuotas nuotraukų padarymo laikas, o teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo nurodytas laikas nėra patikimas, nes jis nurodo pvz. 2017-09-15, o pažyma apie teistumą įrodo, kad jis tą dieną buvo laisvės atėmimo vietoje, arba nurodoma „2017 m. rugsėjis Norvegija“. Tuo tarpu iš kaltinamojo ir liudytojų parodymų matyti, kad 2017 m. nuo rugsėjo 26 dienos iki lapkričio 1-2 dienos D. M. buvo Lietuvoje.

Vaizdo įraše užfiksuotas vaizdas ir asmenų liudijimai gali sukelti abejonę, kad gal būt vagystę galėjo padaryti D. M., tačiau tai lieka tik spėjimas, nes jis nėra paremtas jokiais įrodymais, todėl gali būti sprendžiama, kad vagystę galimai padarė asmuo, tik panašus į D. M.. Tai, kad kaltinamasis vagystės padarymo dieną buvo Lietuvoje ir galėjo padarytą vagystę, neįrodo, kad jis tą vagystę padarė. Kaltinamojo atsisakymas duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu negali būti vertinamas kaip kaltės įrodymas. Atsisakydamas duoti parodymus jis naudojasi jam suteikta teise. Kaip minėta, be neaiškaus vaizdo įrašo iš užkandinės ir šio vaizdo įrašo vertinimo byloje nėra nė vieno kaltinamojo D. M. kaltės įrodymo. Visos abejonės nuosprendyje turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, o byloje surinkti įrodymai abejonių neišsklaido.

BPK 303 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu: 1) nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. D. M. išteistinas dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymo, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, neįrodžius, jog jis padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes akivaizdu, kad nusikaltimas yra padarytas.

Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką (BK 281 straipsnio 7 dalis) ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Girtumas yra BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą veiką kvalifikuojantis požymis. Kaltinamojo D. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis D. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jo padarytas nusikaltimas yra baigtas. Jis yra teistas dvylika kartų, iš laisvės atėmimo vietos paleistas 2017-09-26 dieną, o jau po dviejų dienų padarė naują nusikaltimą, vairavo automobilį vidutinio girtumo laipsnio, yra baustas administracine tvarka už alkoholio vagystę, pats pripažino, kad nusikaltimo padarymo metu nuolat girtavo. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, bei BK 281 straipsnio 7 dalies sankciją, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus D. M., kaip recidyvistui, nedarančiam išvadų iš ankstesnių teistumų, linkusiam nusikalsti, sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į didelį teistumų skaičių, į tai, kad naują nusikaltimą jis padarė po dviejų dienų nuo paleidimo iš laisvės atėmimo atlikimo vietos, jam skirtina didesnė, nei vidutinio dydžio laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. 21 val. 05 min iki 2017 m. rugsėjo 29 d. 13 val. 25 min (t. 2, b. l. 37-41) ir suėmimo laikas nuo 2019 m. sausio 02 dienos iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam D. M. paliktina kardomoji priemonė –suėmimas ir taikoma iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais ir 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) mėnesių. Bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. 21 val. 05 min iki 2017 m. rugsėjo 29 d. 13 val. 25 min (t. 2, b. l. 37-41) ir suėmimo laiką nuo 2019 m. sausio 02 dienos iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo (BPK 68 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš D. M. nusikalstamos veikos padarymo priemonės (automobilio Opel Vectra) vertę atitinkančią pinigų sumą –1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų).

D. M. išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje padarymo, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, neįrodžius, jog jis padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Kardomąją priemonę D. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti suėmimą.

Po nuosprendžio įsiteisėjimo informuoti Šiaulių apylinkės prokuratūrą (Kelmė), kad ši imtųsi priemonių nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį (BPK 303 straipsnio 6 d.).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam D. M. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Išaiškinama, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, jame turi būti pasisakyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka (BPK 313 straipsnio 1 dalis).