- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-19
- Bylos Nr.
- 2S-1835-601/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04097-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Jolita Cirulienė, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- D. L., M. T.
- Atsakovas
- A. T.
- Trečiasis asmuo
- Alytaus miesto 5-jo notarų biuro, Alytaus miesto 2-jo notarų biuro
- Kategorijos
- 34.4.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.4.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. L. ir M. T. bei atsakovės A. T. atskiruosius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutarties, kuria ieškovų ieškinys ir atsakovės priešieškinys palikti nenagrinėtais, civilinėje byloje pagal ieškovų M. T. ir D. L. ieškinį atsakovei A. T. bei trečiajam asmeniui Alytaus miesto 5-jo notarų biuro notarei I. B. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir pagal atsakovės A. T. priešieškinį ieškovams D. L. ir M. T. bei trečiajam asmeniui Alytaus miesto 2-jo notarų biuro notarei R. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2009-11-30 A. T. testamentą, registro Nr. 2847, patvirtintą Alytaus miesto 5-jo notarų biuro notarės I. B. bei priteisti iš atsakovės jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, pateikė priešieškinį (b. l. 53-56), kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu (niekiniu) 2002-12-13 bendrą sutuoktinių A. T. ir A. T. sudarytą testamentą, registro Nr. 12374, nuo jo pasirašymo momento, t. y. nuo 2002-12-13, patvirtintą Alytaus miesto 2-jo notarų biuro notarės R. (J.) S. bei priteisti iš ieškovų jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 14 d. nutartimi ieškovų ieškinį ir atsakovės priešieškinį paliko nenagrinėtais. Teismas nustatė, jog ieškovai ginčija 2009-11-30 A. T., mirusios (duomenys neskelbtini) (b. l 12), testamentą, kuriuo visas turtas, kuris mirties dieną priklausys jai, paliktas atsakovei A. T. (b. l. 13), o atsakovė A. T. ginčija bendrą sutuoktinių testamentą, kuriuo įpėdiniu paskirtas M. T., kuris ir paveldės turtą mirus pergyvenusiam sutuoktiniui (b. l.10). Iš paveldėjimo bylos į mirusios A. T. palikimą (b. l. 40) matyti, kad notarė I. B. vykdo du testamentus, kuriuos ir ginčija bylos šalys, nes tiek ieškovui M. T., tiek atsakovei A. T. yra išduoti liudijimai dėl turto pagal testamentą paveldėjimo. A. T., pagal 2009-11-30 testamentą, kad ji yra A. T. testamentinė įpėdinė (paveldėjimo bylos 14 lapas), o M. T., kad jis yra nekilnojamo turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), 0,0605 ha žemės sklypo su jame esančiais pastatais, esančio SB (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2002-12-13 notarės R. J. (S.) patvirtintą testamentą, testamentinis įpėdinis (paveldėjimo bylos 17 lapas). Notarė I. B., išdavusi šiuos liudijimus, jau pradėjo paveldėjimo procedūrą pagal nurodytus testamentus, t.y. iš esmės patvirtino, kad nekilnojamąjį turtą Kaune pagal notarės R. (J.) S. patvirtintą testamentą paveldės M. T., o likusį turtą, neįvardintą bendrame sutuoktinių testamente - A. T.. Teismas laikė, jog šiuo atveju, kai palikimo priėmimo procesas dar nėra pasibaigęs, skundo dėl notaro veiksmų patenkinimas reikštų šalių sugrąžinimą į pirmykštę padėtį. Teismas laikė, kad galimybės nagrinėti reikalavimus ginčo teisena nėra. Tik pasibaigus palikimo priėmimo procesui, baigiasi ir visų palikimo priėmimo dalyvių teisinis statusas, susijęs su palikimo priėmimu ir tik tada, asmens pažeistos teisės galėtų būti ginamos pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, palikimo priėmimo procesas dar nėra pasibaigęs, notarė I. B. vykdo du testamentus, todėl turėtų būti skundžiami notaro atlikti procesiniai veiksmai ir byla nagrinėjama ypatingąja teisena. Ieškovai nenurodė nei vieno iš CK 5.16 str. šiame straipsnyje nurodytų pripažinimo negaliojančiais pagrindų, bet prašo paskutinįjį A. T. testamentą pripažinti negaliojančiu tuo pagrindu, kad testatorė neturėjo teisės keisti bendro sutuoktinių testamento. Tačiau testamentą testatorius surašo laisva valia ir turi teisę savo sudarytą testamentą pakeisti, papildyti ir pan. (CK 5.35 str. 1 d.), juolab, kad A. T. buvo surašiusi eilę testamentų (b. l. 86-87, Testamentų registro išrašas paveldėjimo byloje). Tokiu būdu, teismas sprendė, jog ieškovų nurodytu pagrindu negalima pripažinti A. T. paskutinįjį testamentą negaliojančiu. Kai yra keli testamentai, kaip šiuo atveju, pagal kurį iš jų paveldima, nustato notaras, priėmęs vykdyti abu testamentus, ir tai tik dar kartą patvirtina, kad šalys pasirinko ne tą savo pažeistų teisių gynimo būdą. Remiantis išdėstytu, ieškinį ir priešieškinį teismas paliko nenagrinėtais, taikant įstatymo analogiją (CPK 3 str. 6 d., 137 str. 2 d. 1 p., CPK 296 str.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti 2011-06-14 nutarties dalį, kuria ieškovų ieškinys dėl 2009-11-30 A. T. testamento pripažinimo negaliojančiu paliktas nenagrinėtu. Motyvuose nurodo:
1) teismas nenurodė nei vieno CPK 296 str. 1 d. nustatytų pagrindų, kurie leistų ieškinį palikti nenagrinėtu;
2) įstatymas neleidžia ieškinio palikti nenagrinėtu remiantis Įstatymo analogija, reikia remtis CPK 296 str. įtvirtintais pagrindais;
3) įstatyminiai ir testamentiniai įpėdiniai turi teisę skųsti notaro veiksmus, įstatymas neriboja jų pasirinkimo kokiu būdu jie gali tą padaryti, jie turi teisę pareikšti ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, taigi teisės pareikšti ieškinį dėl sandorio negaliojimo negali apriboti joks palikimo priėmimo procesas, bei palikimo priėmimo proceso dalyvių teisinis statusas;
4) teismas nenurodė jokių ieškinio trūkumų ir nenustatė termino jiems pašalinti;
5) ieškinį palikus nenagrinėtu, teismas negali svarstyti ieškinio pagrindų ir ar tais pagrindais ieškinį galima būtų patenkinti, ar yra faktinis ir juridinis pagrindas, be to, pagal LAT suformuotą praktika, ieškovas neprivalo nurodyti ieškinio juridinio pagrindo, kuriuo jis grindžia savo reikalavimą.
Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti 2011-06-14 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, tenkinti atsakovės priešieškinį. Motyvuose nurodo:
1) teismas nepagrįstai sprendė, kad tik pasibaigus palikimo priėmimo procesui, baigiasi ir visų palikimo priėmimo dalyvių teisinis statusas, susijęs su palikimo priėmimu, todėl tik tada asmens pažeistos teisės galėtų būti ginamos pareiškiant ginčo teisenos tvarka ieškinį teisme, kadangi šiuo atveju palikimo priėmimo procesas visiškai baigtas negali būti, kadangi tarp įpėdinių yra kilęs ginčas dėl testamentų nuginčijimo ir tik teismui išsprendus šį ginčą, notarė galės pabaigti palikimo priėmimo procedūrą;
2) bylos nagrinėjimas truko beveik 9 mėn., buvo atlikta daugybė procesinių veiksmų ir tik dabar teismas konstatavo, jog galimybės nagrinėti šalių reikalavimus ginčo teisenos tvarka nėra, pažeisdamas proceso ekonomiškumo, koncentracijos principus;
3) ne notaras sprendžia testamentų pripažinimo negaliojančiais klausimus, o teismas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskiruosius skundus tretysis asmuo notarė R. S. prašo atnaujinti bylos nagrinėjimą. Motyvuose nurodo:
1) teismas nesirėmė CPK 296 str. ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindais;
2) teismo procesas buvo gan ilgas, buvo atlikta daug procesinių veiksmų ir jeigu byla bus nagrinėjama iš naujo, tokiu atveju reiks iš naujo apklausti liudytojus ir atlikti kitus proc. veiksmus.
Atsiliepimu į atskiruosius skundus notarė I. B. prašo panaikinti 2011-06-14 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - patenkinti A. T. reikalavimus. Motyvuose nurodo, kad išduoti liudijimai asmenims suteikia teisę tik rinkti dokumentus reikalingus paveldėjimo byloje, tai nėra paveldėjimo liudijimai, kuriais yra įtvirtinimas palikimo priėmimo faktas ir nuosavybės teisių perėjimas įpėdiniams, todėl įpėdiniai turi teisę kreiptis į teismą dėl testamento nuginčijimo, nepriklausomai nuo tokių dokumentų išdavimo.
Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo 2011-06-14 nutartį panaikinti. Motyvuose nurodo:
1) įstatymas nenumato, jog asmens pažeistos teisės galėtų būti ginamos, pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka, tik pasibaigus palikimo priėmimo procesui;
2) teismas palikdamas ieškinį ir priešieškinį nenagrinėtais nenurodė CPK 296 str. įtvirtintų pagrindų.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai prašo atsakovės atskirąjį skundą patenkinti, panaikinti 2011-06-14 nutartį ir atsakovės priešieškinį patenkinti. Motyvuose nurodo, kad teismas pažeidė CPK 296 str. nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai tenkintini.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamu atveju šalys kreipėsi į teismą su ieškiniu ir priešieškiniu prašydami pripažinti testamentus negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas, CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu ieškinį ir priešieškinį paliko nenagrinėtais, motyvuodamas tuo, jog apeliantai (ieškovai ir atsakovė) ginčo teisena kreipėsi į teismą su ieškiniu ir priešieškiniu dėl testamentų pripažinimo negaliojimo dar nepasibaigus palikimo priėmimo procesui, ir tik skundo dėl notaro veiksmų patenkinimas reikštų šalių sugrąžinimą į pirmykštę padėtį.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei atskirųjų skundų argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį palikdamas nenagrinėtais, neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, įtvirtinančias bendruosius reikalavimus teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (ginčo teisenos tvarka) bei materialines teisės normas, t. y. iš paveldėjimo pagal testamentą kilusius teisinius santykius reglamentuojančias nuostatas, dėl ko priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 5 str. 1 d. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Ginčai dėl testamento galiojimo iškyla, atsiradus paveldėjimui. Kadangi testamentas yra vienašalis sandoris, jis galioja, kol nėra nuginčytas ar pripažintas niekiniu. Taigi ginčai dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ar niekiniu nagrinėtini teisme. Nustatyta, jog ieškovai dėl 2009-11-30 testamento nuginčijimo kreipėsi į teismą, kaip ir numato įstatymas, savo ruožtu atsakovė pareiškė priešieškinį dėl kito 2002-12-13 testamento pripažinimo niekiniu, todėl nustačius jog tarp šalių kilo ginčas dėl testatoriaus sudarytų sandorių (testamentų) nuginčijimo, preziumuotina, jog šalys tinkamai įgyvendino subjektinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ginčo teisenos tvarka. Šiuo atveju, sprendžiant dėl teisės kreptis į teismą teisminės gynybos, siekiant nuginčyti testamentą, neturi teisinės reikšmės aplinkybė, ar palikimo priėmimo procesas pasibaigęs ar dar ne. Pažymėtina, kad būtent ginčijami testamentai (jų galiojimas) turi esminės reikšmės paveldėjimo teisiniams santykiams, todėl kuo greičiau bus išspręstas šis ginčas, tuo greičiau bus atstatyta taika tarp šalių.
Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog nagrinėjamu atveju tik skundo dėl notaro veiksmų patenkinimas reikštų šalių sugrąžinimą į pirmykštę padėtį. Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek ieškovai reikšdami ieškinį, teik atsakovė pateikdama priešieškinį, siekia paveldėti konkretų turtą pagal to paties testatoriaus sudarytus skirtingus testamentus, t. y. nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs tarp įpėdinių - ieškovų ir atsakovės siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę pagal testamentą. Šalys byloje notarei nereiškia jokio teisinio reikalavimo dėl jos atliktų notarinių veiksmų, notarė nedalyvauja paveldėjimo teisiniuose santykiuose, notarė negali jos patvirtinto testamento (-ų) panaikinti ar pakeisti, o privalo vykdyti paveldėjimo procedūras pagal galiojančius testamentus. Atsižvelgiant į ginčo esmę, laikytina, jog šiuo atveju ypatingosios teisenos tvarka skųsti notaro atliktus procesinius veiksmsu nėra teisinio pagrindo.
Remiantis aukščiau nurodytais motyvais, atsižvelgiant į tai, jog reikalavimai dėl testamento pripažinimo negaliojančiu pareiškiami asmenims, kuriems testamentu paliktas turtas, su ieškiniu ginčo teisenos tvarka kreipiantis į teismą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirieji skundai tenkintini, skundžiama nutartis naikintina, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Kiti atskirųjų skundų argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 331 str., 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 323 str., 338 str.,
nutaria:
Atskiruosius skundus patenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.