Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-03 · Administracinė byla Nr. I-6796-968/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-05-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-09-03Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-03
Bylos Nr.
I-6796-968/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00716-2015-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Ina Kirkutienė, Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
A. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-6796-968/2015Proceso Nr. 3-61-3-00716-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūros Marijos Strumskienės,

sekretoriaujant Astai Statkevičienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. D., išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotasis asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Išnagrinėjęs bylą teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) 2013-11-27 sprendimą Nr. 1D-10556(11) ir 2014-12-30 sprendimą Nr. 1D-9680, taip pat priteisti iš VRM 5 938,03 Eur neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – valstybinė pensija) dalį, susidariusią nuo 2011 m. balandžio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies taikymo ir 4 582,76 Eur neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2011 m. balandžio mėnesio iki 2013 m. gruodžio mėnesio dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-03-06 nutartimi (b. l. 29–34) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2015-05-08 nutartimi (b. l. 66–76) teisme nagrinėti priimta pareiškėjo skundo dalis dėl prašymų priteisti iš atsakovės VRM neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, ir valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, bei dėl VRM 2014-12-30 sprendimo Nr. 1D-9680(11) panaikinimo.

Šalies argumentai

2. Skunde pareiškėjas nurodo, kad jam paskirta valstybinė pensija buvo nepagrįstai sumažinta taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį. VRM 2013-11-27 sprendimu Nr. 1D-10556(11) ir 2014-12-30 sprendimu Nr. 1D-9680 sumažintą valstybinę pensiją atsisakė kompensuoti. Su šiais sprendimais pareiškėjas nesutinka. Pareiškėjas savo skundą grindžia, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) nutarimuose pateiktais išaiškinimais, taip pat LVAT praktika.

Teismo posėdyje pareiškėjas iš esmės remdamasis analogiškais skunde nurodytiems motyvais prašė jo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, ir VRM atsiliepime prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Į teismo posėdį atsakovių atstovai neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

4. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Utenos skyrius atsiliepime nurodo, kad jis nepagrįstai į bylą įtrauktas atsakovu, prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą arba atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2016-12-31.

Į teismo posėdį atsakovės atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

5. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

1. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad: valstybinė pensija pareiškėjui paskirta nuo 2011-02-26 (b. l. 39); pareiškėjas VRM pateikė 2013-11-07 prašymą, kuriuo prašė išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 48–49); VRM 2013-11-27 sprendime Nr. 1D-10556(11) nurodė, kad išmokėti pensijos nepriemokos neturi teisinio pagrindo (b. l. 45–46); pareiškėjas VRM pateikė 2014-12-11 prašymą, kuriuo pakartotinai prašė išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 43–44); VRM 2014-12-30 sprendime Nr. 1D-9680(11) nurodė, kad pareiškėjo prašymo nenagrinės, nes pareiškėjas nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti ankstesnį sprendimą (b. l. 40); kartu su sprendimu Nr. 1D-9680(11) VRM pateikė Sveikatos priežiūros tarnybos 2014-12-23 pažymą Nr. 11DP(P)-6627, iš kurios matyti, kad pareiškėjui, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 neišmokėta 11 059,68 Lt (3 203,10 Eur) dydžio valstybinės pensijos dalis (šis dydis apskaičiuojamas iš Pažymos 4 stulpelyje nurodyto pensijos dydžio, kurį pareiškėjui turėjo išmokėti VRM nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31, t. y. 55 298,64 Lt, atėmus Pažymos 5 stulpelyje nurodytą pensijos dydį, kuris pareiškėjui šiuo laikotarpiu perskaičiuotas pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, t. y. 44 238,96 Lt), o taikant šio įstatymo 5 straipsnį nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 – 10 322,48 Lt (2 989,60 Eur) dydžio valstybinės pensijos dalis (žr. Pažymos 8 stulpelyje nurodytą pensijos dydį, kuris pareiškėjui paskaičiuotas laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31) (b. l. 41–42).

2. Įvertinus skundo turinį visų byloje esančių rašytinių įrodymų kontekste teismas šioje byloje sprendžia dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam 11 059,68 Lt (3 203,10 Eur) dydžio valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, ir 10 322,48 Lt (2 989,60 Eur) dydžio valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, taip pat vertina reikalavimo panaikinti VRM 2014-12-30 sprendimą Nr. 1D-9680(11) teisėtumą ir pagrįstumą.

3. Dėl pareiškėjo teisės į valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį.

Nustatyta, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti jam nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią pensijos nepriemoką teisėtumas ir pagrįstumas tiesiogiai susijęs su Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo 2012–2013 metams konstitucingumu.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 priėmė nutarimą, kuriuo inter alia pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštaravo Konstitucijai. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies galiojimas buvo pratęstas nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92). 2011-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, buvo vertinamas Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarime Nr. KT15-N9/2015. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija; Žin., 2012, Nr. 155-7985 ) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai.

Atsižvelgiant į tai, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir Laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimas 2012–2013 m. neprieštaravo Konstitucijai, konstatuotina, kad pareiškėjui valstybinė pensija nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį buvo sumažinta teisėtai. Todėl jo prašymas priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, atmestinas kaip nepagrįstas.

4. Dėl pareiškėjo teisės į 10 322,48 Lt (2 989,60 Eur) dydžio pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį.

4.1. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui paskirta valstybinė pensija, taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 buvo mažinama ir kad už šį laikotarpį yra susidariusi 10 322,48 Lt (2 989,60 Eur) dydžio pensijos nepriemoka.

Žemesnės instancijos teismas

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Pažymėtina, jog pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Iš tiesų, pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėjui nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 neišmokėta 10 322,48 Lt (2 989,60 Eur) dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis, priteistina iš Lietuvos valstybės.

4.2. Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, neišmokėtų pagal Laikinąjį įstatymą, priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Nustatyta, kad pareiškėjui valstybinę pensiją paskyrė VRM ir ją mokėjo (turėjo mokėti) ginčo laikotarpiu. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors ankstesnėje LVAT praktikoje (žr. pvz., LVAT 2014-01-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-177/2014) buvo pripažįstama, kad nuo 2015-01-01 įsigaliojus valstybinių pensijų mokėjimo administravimui, kai valstybines pensijas moka VSDFV įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) administravimo įstaigos, reiškia, kad jų mokėjimo administravimo funkcija be jokių išimčių perėjo VSDFV įgaliotai VSDF administravimo įstaigai, pagal naujausią LVAT praktiką analogiškose bylose atsakovo – Lietuvos valstybės atstovu laikoma VRM (žr. pvz., LVAT 2015-08-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-925-556/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas VSDFV Utenos skyrius atsiliepime nurodo, kad jis nepagrįstai į bylą įtrauktas atsakovu ir prašo jį įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Šis jo teiginys yra nepagrįstas, kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-08-25 nutartimi VSDFV Utenos skyrių į bylą įtraukė ne atsakovu, kaip teigiama šio skyriaus atsiliepime, o atsakovės – Lietuvos valstybės, atstovu. Dėl šios priežasties VSDFV Utenos skyriaus atsiliepime išdėstyti motyvai dėl jo procesinės padėties pakeitimo vertintini kritiškai.

4.3. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste paminėtina, kad teismui priėmus pareiškėjo skundą ir jo pagrindu pradėjus nagrinėti administracinę bylą, Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą Nr. XII-1923 (toliau – Kompensavimo įstatymas Nr. XII-1923), kuris įsigaliojo 2015-08-01, ir kurio preambulėje nustatyta, kad jį Seimas priima, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą, ir nustato praradimų, atsiradusių, be kita ko, dėl valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, t. y. sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką. Iš Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo turinio matyti, kad šiame nutarime Konstitucinis Teismas Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prieštaravimo Konstitucijai nesieja su įstatymo leidėjo pareiga mažinant valstybines pensijas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, nustatyti kompensavimo mechanizmą. Vadinasi, nuo 2015-08-01 pareiškėjo teisė į 10 322,48 Lt (2 989,60 Eur) dydžio pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, gali būti ginama dviem būdais, t. y. teisminiu ir pasinaudojant Kompensavimo įstatyme Nr. XII-1923 įtvirtintu kompensavimo mechanizmu.

Pagal nusistovėjusią LVAT praktiką savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį nustato pareiškėjas, prašyme suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (prašymo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (prašymo pagrindą). Nei kvaziteisminė institucija, nei teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (žr. pvz., LVAT 2008-09-25 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008). Pareiškėjas iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį nepasinaudojo Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnyje jam suteikta teise tikslinti ir pakeisti skundo pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, taip pat į tai, kad pareiškėjas pasirinko teisminį savo pažeistos teisės į 10 322,48 Lt (2 989,60 Eur) dydžio pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, gynimo būdą, taip pat į tai, kad tuo metu, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą, Kompensavimo įstatymas Nr. XII-1923 dar nebuvo priimtas, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo šią pareiškėjo teisę ginti kitu būdu.

4.4. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas VSDFV Utenos skyrius atsiliepime prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2016-12-31.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 85¹ straipsnį teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams.

Iš atsakovės Lietuvos valstybės atstovo VSDFV Utenos skyriaus atsiliepimo matyti, kad prašymą atidėti sprendimo įvykdymą jis grindžia tuo, kad mokant priteistas neišmokėtas pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pensijų dalies sumas, gali kilti grėsmė, kad negalės būti tinkamai vykdomi Lietuvos valstybės finansiniai įsipareigojimai visiems išmokų gavėjams, taip pažeidžiant ir kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir jų pusiausvyrą, o teismui nusprendus šioje byloje tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalies sumą, tokio teismo sprendimo įvykdymas pareikalautų papildomų piniginių lėšų. Šiems argumentams pagrįsti Lietuvos valstybės atstovas VSDFV Utenos skyrius nepateikė jokių įrodymų, o pateikti argumentai, teismo nuomone, savaime nėra priežastimi atidėti šio teismo sprendimo įvykdymą iki 2016-12-31. Todėl Lietuvos valstybės atstovo VSDFV Utenos skyriaus prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmestinas kaip nepagrįstas.

5. Dėl VRM 2014-12-30 sprendimo Nr. 1D-9680(11).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, išaiškino, kad skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau į teismą asmuo gali kreiptis tik po to, kai tarp šalių yra kilęs ginčas, t. y. tik po to, kai kompetentingas subjektas, išmokantis valstybinę pensiją, atsisako išmokėti pensijos nepriemoką. VRM sprendimas, kuriuo atsisakyta išmokėti susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, neprivalo būti ginčijamas, svarbu, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas.

Skundžiamą sprendimą teismas iš esmės vertina kaip pensiją mokančios institucijos atsisakymą išmokėti pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką. Šiame sprendime konstatuota, kad pareiškėjui valstybinė pensija nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį buvo sumažinta teisėtai, todėl jo prašymas priteisti pensijos nepriemoką, susidariusią taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat konstatuota, kad yra pagrindas pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, priteisti nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 neišmokėtą 10 322,48 Lt (2 989,60 Eur) dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Vadinasi, VRM 2014-12-30 sprendimas Nr. 1D-9680(11) tiek, kiek juo pareiškėjui atsisakyta išmokėti 10 322,48 Lt (2 989,60 Eur) dydžio pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, yra neteisėtas, todėl naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. D. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 2 989,60 Eur (du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus, šešiasdešimt centų) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-12-30 sprendimą Nr. 1D-9680(11) tiek, kiek juo pareiškėjui atsisakyta išmokėti 10 322,48 Lt (2 989,60 Eur) dydžio pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnį.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėRytis KrasauskasJūra Marija Strumskienė