Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui R. B. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 25,79 Eur dydžio žalos atlyginimą, 5,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme bei 15,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (El. b. l. 1-2).

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu) 2016-11-21 (El. b. l. 39). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių (El. b. l. 2), yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškinio ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-05-04 Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kuriuo metu buvo apgadinta pastato, esančio (duomenys neskelbtini), siena. Eismo įvykį sukėlusio R. B. transporto priemonės BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas R. B. (El. b. l. 9-10). Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10R-13395148-14 dėl minėto eismo įvykio kaltu pripažintas R. B., paskiriant 4 100,00 Lt (1 187,44 Eur) dydžio baudą bei teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą trejiems metams (El. b. l. 6). Eismo įvykio metu nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), padaryta žala draudimo sutarties pagrindu buvo atlyginta ieškovo, minėto turto savininkui sumokant iš viso 510,62 Lt (147,89 Eur) dydžio draudimo išmoką (El. b. l. 11-25).

Ieškovas regreso teisę į draudėją grindžia aplinkybe, kad eismo įvykio kaltininkas R. B. vairavo transporto priemonę neblaivus, taip pat nurodė, jog ieškovas kreipėsi į apdraustąjį R. B., kuris dalį žalos (122,10 Eur) atlygino, tačiau likusi žalos suma (25,79 Eur) nebuvo atlyginta.

Lietuvos Respublikos transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnyje numatyta, kad draudikas, išmokėjęs išmoką eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Pagal ieškovo pateiktus įrodymus matyti, kad tarp šalių buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 03/279506081 (El. b. l. 9-10). Dėl 2014-05-04 įvykusio eismo įvykio, kurio kaltininku buvo pripažintas R. B., ieškovas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui išmokėjo draudiminę išmoką. Ši išmoka ieškovo buvo išmokėta 2014-08-12 ir 2016-03-24 (El. b. l. 23, 25). Nustatęs atsakovo neblaivumo eismo įvykio metu faktą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsniu, ieškovas įgijo regreso teisę į draudėją. Šia teise AB „Lietuvos draudimas“ pasinaudojo, tačiau R. B. atlygino tik dalį žalos – liko negrąžinta 25,79 Eur dydžio suma. Ieškovas 2016-03-23 pranešimu kreipėsi į atsakovą dėl 25,79 Eur žalos atlyginimo (El. b. l. 5), tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas minėtą sumą būtų sumokėjęs. Ieškovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja įvykdyti prievolę (CK 6.1., 6.2, 6.38, 6.63, 6.258 straipsniai), todėl atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 25,79 Eur dydžio skolą. Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, atsakovas nepateikė.

Tenkinant ieškovo prašymą, iš atsakovo priteistinos 5,00 % dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 25,79 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-10-14 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos ieškovo patirtos iš viso 15,00 dydžio bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 Eur dydžio sumokėto žyminio mokesčio suma (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas).

Atsižvelgiant į tai, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, apie priimtą sprendimą už akių atsakovas papildomai informuotinas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priimti sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 25,79 Eur dydžio žalos atlyginimą, 5,00 % dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu už akių priteistą 25,79 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai.

Apie priimtą sprendimą už akių atsakovą papildomai informuoti viešo paskelbimo būdu.

Sprendimas už akių per trisdešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas už akių negali būti atsakovo skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo už akių dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.