Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-12116-896/2015 pagal pareiškėjų E. T. ir R. T. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškimą grindė tuo, kad santuoka yra faktiškai iširusi, kadangi sutuoktiniai daugiau nei metus negyvena kartu, neveda bendro ūkio ir nepalaiko santuokinių ryšių, dėl charakterių ir požiūrio į gyvenimą skirtingumo atšalo tarpusavio santykiai. Pareiškėjai teismui pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, pasak pareiškėjų, aptarė visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

po santuokos nutraukimo šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalaus;nepilnametės dukters U. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su motina E. T.;šalys įsipareigojo dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką U. T., gim. (duomenys neskelbtini), rūpintis jos sveikata, išlaikyti ją, atsižvelgdami į nepilnamečio vaiko poreikius sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje;R. T. įsipareigojo teikti nepilnametei dukrai U. T., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą, mokėdamas kasmėnesinę periodinę išmoką po 130 Eur išlaikymą iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Uzufrukto teise disponuoti teikiamu vaikui išlaikymu paskyrė motiną E. T.;R. T. bendravimo su vaiku sąlygas šalys grindė abiejų tėvų ir nepilnamečio vaiko susitarimu, pranešant apie tai vienas kitam iš anksto;bendrus įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2007-12-28 kreditavimo sutartį Nr. 0350718075326-34, 1 692 Eur skolą AB „Kauno energija“, 500 Eur skolą UAB „Kauno vandenys“, 50 Eur skolą AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialui bei 1430 Eur įsipareigojimą 168-ajai butų savininkų bendrijai paliko pareiškėjų E. T. ir R. T. solidaria prievole.patvirtino, kad santuokos metu sutuoktiniai nekilnojamojo turto neįgijo;santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą – transporto priemonę Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ įregistruotą E. T. vardu, asmeninės nuosavybės teise paliko E. T.;patvirtino, kad E. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso įgytas (paveldėtas) nekilnojamasis turtas: butas, bendras plotas 64,02 kv. m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 24 600 Eur (turtas paveldėtas);1/6 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas 0,1497 ha, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendra vidutinė rinkos vertė 19520 Eur (1/6 dalis vertė 3 253,33 Eur); 1/6 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamas plotas 79,01 m², esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendra vidutinė rinkos vertė 47800 Eur (1/6 dalis vertė 7 966,67 Eur); 1/6 dalis kitų inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė 321 Eur (1/6 dalis vertė 53,5 Eur);šalys susitarė, kad kiekvienos iš jų vardu kredito įstaigose atidarytose (esančiose) sąskaitose esančios (turimos) piniginės lėšos asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka tai šaliai, kurios sąskaitoje jos yra šios Sutarties sudarymo dieną;nesant ginčo dėl namų apyvokos ir apstatymo daiktų pasidalinimo, šalys juos pasidalino bendru sutarimu;šalys patvirtino, kad santuokoje kito, nei nurodyto kilnojamojo turto – automobilio, vertingo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kuris priklausytų sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis ir galėtų būti dalintinas šioje byloje, neįgijo. Šalys sutarė, kad kompensacijos už didesnę atitenkančią turto dalį nemokamos, turtinių pretenzijų šalys viena kitai neturi; šalys patvirtino, kad daugiau jokių joms žinomų asmeninių ar bendrų kreditorių, kuriems prievolės galėtų būti vykdytinos iš santuokoje jungtine nuosavybe įgyto turto, neturi. Jei nutraukus santuoką tokia aplinkybė paaiškėtų, su kreditoriumi įsipareigoja atsiskaityti ta šalis, kuri buvo sudariusi su kreditoriumi susitarimą; šalys susitarė, kad po santuokos sudarymo E. T. lieka T. pavardė, o R. T. lieka T. pavardė (sutarties 5.1 punktas); šalys patvirtino, kad sudaryta sutartis neprieštarauja ją sudariusių šalių valiai, jų pačių ir nepilnamečių vaikų interesams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinė skundą argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad nėra aiški sprendimo sąlyga dėl sutuoktinės pavardės po santuokos nutraukimo, nes, anot apelianto, trūksta esminio žodžio, dėl kurio šiuo metu kyla tarp šalių ginčas, E. T. teigiant, kad po santuokos nutraukimo jai liko santuokinė pavardė, nors teismo sprendime to aiškiai nėra nurodyta. Apeliantas pažymi, kad iki sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo buvo sutarę su sutuoktine, kad jai po santuokos nutraukimo liks iki santuokos nutraukimo buvusi pavardė, tačiau sutartyje buvo įrašyta kitaip nei šalys buvo susitarę. Nurodo, kad sutarties rengimo procese apeliantas nedalyvavo, sutartį parengė sutuoktinės advokato padėjėja, prieš pasirašant sutartį apeliantas nebuvo su ja supažindintas, nebuvo skirta laiko pasitarti su advokatu, patikinta, kad sutartis paruošta pagal šalių susitarimą. Neturėdamas akinių, be kurių negalėjo perskaityti teksto, pasitikėdamas sutuoktine ir jos atstove, apeliantas pasirašė sutartį jos neskaitęs. Mano, kad jis liko apgautas dėl teisinių žinių stokos. Be to, tik dėl to, kad sutuoktinė sutiko po santuokos nutraukimo pasilikti iki santuokos sudarymo buvusią pavardę, apeliantas nereiškė jai pretenzijų dėl turto padalinimo. Pareiškėja teigė, kad nenori pasikeisti pavardės dėl neva papildomų išlaidų, tačiau apeliantui pasiūlius padengti pavardės keitimo išlaidas, sutuoktinė vis tiek atsisakė tai padaryti. Tokiu būdu, apelianto nuomone, sutuoktinė pažeidė pareigą sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jai priklausančiomis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pagal bylos duomenis, Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu tenkino E. T. ir R. T. pareiškimą ir nutraukė jų santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 920; po santuokos nutraukimo E. T. paliko santuokinę pavardę T., R. T. paliko prigimtinę pavardę T.; patvirtino sutuoktinių 2015 m. balandžio 3 d. surašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas R. T. nesutinka su sprendimo dalimi, kuria pareiškėjai E. T. po santuokos nutraukimo nuspręsta palikti santuokinę pavardę „T.“. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kadangi apeliantas neginčija kitos sprendimo dalies, dėl jos apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Susituokusių asmenų teisė į pavardę ir buvusių sutuoktinių pavardės klausimai nutraukus santuoką reglamentuojami CK 3.31 ir 3.69 straipsniuose. CK 3.31 straipsnis numato, kad abu sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos turėtą pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė. Bendrosios taisyklės išimtis yra įtvirtinta CK 3.69 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Taigi tam, kad pareiškėjai E. T. galėtų būti uždrausta pasilikti santuokinę pavardę, būtina nustatyti dvi sąlygas: sutuoktinės kaltę dėl santuokos iširimo ir neturėjimą bendrų vaikų.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta bendru sutikimu, taigi ne dėl pareiškėjos kaltės, ir kad šalys turi bendrą vaiką – dukrą U. T., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23). Remiantis nurodytu, yra pagrindas išvadai, kad apelianto prašomu būdu pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra materialinio teisinio pagrindo.

Be to, apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių jis pasirašė suklydęs ar dėl kitos šalies apgaulės (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas nekvestionavo pateiktos tvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų, tame tarpe ir 5.1 punkto, liečiančio šalių pavardes po santuokos nutraukimo, o apeliacinio skundo argumentai dėl apgaulės grindžiami tik apelianto nuomone ir nepatvirtinti kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, yra pagrindas teigti, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra ir procesinio teisinio pagrindo (CPK 12, 178 straipsniai, 306 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.