- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-07
- Bylos Nr.
- e2YT-22586-514/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-77-3-01523-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- V. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškimą dėl motinos valdžios apribojimo būdo pakeitimo, suinteresuotas asmuo V. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus (toliau – ir teismas) su pareiškimu, kuriuo prašė pakeisti teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-349-1054/2025 dalį, kuria laikinai apribota motinos valdžia V. B. jos nepilnamečio vaiko E. B., gimusio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, ir neterminuotai apriboti motinos valdžią V. B. vaiko E. B. atžvilgiu. Nurodė, kad po laikino motinos valdžios apribojimo situacija nepasikeitė, V. B. nededa pastangų susigrąžinti sūnų E. į šeimą, yra nusišalinusi nuo jo auginimo, auklėjimo ir priežiūros, toliau vartoja alkoholį, nesiieško darbo, dažnai keičia partnerius ir gyvenamąsias vietas.
Suinteresuotas asmuo V. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Tėvų valdžios turinys reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai, toks apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas gali laikinai ar neterminuotai apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.
Bylos duomenimis, teismas 2025 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-349-1054/2025 laikinai apribojo motinos valdžią V. B. jos nepilnamečio sūnaus vaiko E. B., gimusio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Tuo pačiu teismo sprendimu priteisė iš V. B. išlaikymą sūnui E. B. periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4072-1054/2025 nustatė E. B. nuolatinę globą, jo nuolatiniais globėjais bei turto administratoriais paskyrė G. P. ir T. P., E. B. globos vietą nustatė globėjų G. P. ir T. P. gyvenamojoje vietoje.
Po vaiko E. B. motinos V. B. laikino motinos valdžios apribojimo (duomenys neskelbtini) organizavo du atvejo vadybos posėdžius (2025 m. vasario 3 d. ir 2025 m. kovo 25 d.), tačiau iš pareiškėjos pareiškimo turinio matyti, kad ir taikant atvejo vadybos procesą bei socialinės priežiūros paslaugas V. B. šeimai, V. B. nededa pastangų spręsti alkoholio vartojimo problemos, nekeičia savo elgesio.
V. B. 2025 m. vasario 3 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu prisipažino, jog dėl priklausomybės alkoholiui nuo (duomenys neskelbtini) gydosi psichiatrijos ligoninėje, sutiko grįžusi iš gydymo įstaigos dalyvauti atvejo vadybos posėdyje, susidaryti pagalbos planą, kad galėtų susigrąžinti vaiką. Šiame vadybos posėdyje dalyvavusi socialinė darbuotoja darbui su šeimomis nurodė, kad V. B. alkoholio vartojimo atvejai kartojasi, gyvenimo būdas nesikeičia, jos gyvenamojoje aplinkoje girtaujama, triukšmaujama, kyla muštynės, gaunami anoniminiai pranešimai apie jos girtavimus įvairiose kompanijose, buvo pastebėta girta gatvėse su alkoholį vartojančiais, abejotinos reputacijos vyrais. Iš socialinio būsto iškraustyta dėl skolų, nuo 2025 m. sausio 9 d. apsigyveno (duomenys neskelbtini). V. B. piktnaudžiavimas alkoholiu turi neigiamos įtakos moters elgsenai, galimybėms įsidarbinti, dėl ko moteris dažnai keičia darbus.
2025 m. kovo 25 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje V. B. teigė, kad yra sutrikusi, pasimetusi ir supranta, kad ji turi gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, grįžusi iš psichiatrinės ligoninės ji tikėjosi, kad negers alkoholinių gėrimų, tačiau neatsilaikė, pradėjo eiti pas tuos pačius draugus, kurie gerdavo, todėl ir ji pradėjo gerti, taip pat nurodė, kad su vaiku bendrauja, kai gali, susitinka. Šiame posėdyje Skyriaus specialistė nurodė, kad V. B. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nėra parašiusi prašymo dėl bendravimo su vaiku. Plungės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro priklausomybių konsultantas informavo, kad V. B. yra motyvuota išvažiuoti gydytis į ilgalaikę reabilitaciją, mėnesio trukmės gydymas psichiatrijos ligoninėje (nuo (duomenys neskelbtini)) buvo veiksmingas, tačiau, moteriai grįžtant į tą pačią aplinką, jai atsilaikyti labai sunku. O posėdyje dalyvavusi socialinė darbuotoja darbui su šeimomis nurodė, kad V. B., po mėnesio laiko gydymo psichiatrijos ligoninėje, grįžo prie savo blogų įpročių, vėl pradėjo vartoti alkoholį, galimai gydymas psichiatrijos ligoninėje nebuvo veiksmingas, moteris ėmė lankytis bendrabutyje, kur anksčiau gyveno, ten pavartojus alkoholinių gėrimų, tarp jos ir sugėrovų kildavo triukšmas, kaimynai kviesdavo policijos pareigūnus, be to, V. B. dar gyvenant socialiniame būste, policijos pareigūnai pas ją rado narkotinių medžiagų, todėl buvo stebima probacijos specialistų, nešiojo apykoję.
(duomenys neskelbtini) 2025 m. rugpjūčio 6 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ duomenimis, V. B. iš ilgalaikės reabilitacijos grįžo 2025 m. liepos 23 d., sveikimo programą nutraukė savo noru, jos nebaigusi. 2025 m. liepos 24 d. V. B. atvyko į (duomenys neskelbtini), informavo atvejo vadybininką bei socialinį darbuotoją, kad grįžo iš gydymo įstaigos ir šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), kur jai teikiama apgyvendinimo paslauga. V. B. pateikė prašymą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su sūnumi, tačiau po grįžimo iš gydymo įstaigos aplankė sūnų ir su juo bendravo tik kelis kartus. V. B. vaikui išlaikymo neteikia, nuolatinio darbo neieško, nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. su vaiku nepalaiko jokio bendravimo, o 2025 m. rugpjūčio 5 d. pastebėta vartojanti alkoholį. 2025 m. rugpjūčio 6 d. (duomenys neskelbtini) nutraukė su ja sutartį dėl apgyvendinimo paslaugos, nes moteris nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. į (duomenys neskelbtini) negrįžo. V. B. į telefono skambučius neatsako, su specialistais nebendradarbiauja.
Iš 2025 m. gegužės 20 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuolatiniai vaiko E. globėjai G. P. ir T. P. užtikrina tinkamą vaiko priežiūrą ir sudaro vaikui tinkamas sąlygas vystytis ir augti, jie domisi vaiko mokslais, sveikatos priežiūra, o vaiko biologinė motina nesidomi nei vaiko mokslais, nei sveikatos priežiūra, nei auginimu.
Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo laikino motinos valdžios apribojimo praėjo daugiau nei 6 mėnesiai, tačiau per šį laikotarpį suinteresuotas asmuo V. B. nesistengė keisti situacijos ir pati rūpintis sūnumi bei jo ugdymu, auklėjimu, nerodė pastangų ir iniciatyvos susigrąžinti vaiką, ji ir toliau vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką bei jį visapusiškai prižiūrėti, neteikia sūnui išlaikymo, nededa pastangų pasiima sūnaus gyventi su savimi, ją tenkina susidariusi padėtis. Pareiškimo duomenimis, stebima išlikusi alkoholio vartojimo problema, V. B. neieško pragyvenimo šaltinio, nesusiranda darbo, bendrauja su prastos reputacijos, alkoholį/narkotikus vartojančiais asmenimis, neatsiliepia į specialistų skambučius, jos buvimo vietą nustatyti sunku. Be to, būdama informuota apie pradėtą procesą dėl motinos valdžios apribojimo būdo pakeitimo, žinodama apie iškeltą civilinę bylą, noro susigrąžinti sūnų neišreiškė, nei atsiliepimo, nei paaiškinimų ar įrodymų, kad ji motinos valdžios negali įgyvendinti dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Išdėstytos aplinkybės patvirtina V. B. netinkamą motinos pareigų vykdymą tiek praeityje, tiek nagrinėjamu laikotarpiu.
Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad V. B. neturi pastovios gyvenamosios vietos, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog motina su savo nepilnamečiu sūnumi bendravo tik kelis kartus, o nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. su vaiku nepalaiko jokio bendravimo, nesidomi jo gyvenimu, sveikata bei pasiekimais, jo nelanko. Teismo vertinimu, faktas, jog motina neturi pastovios gyvenamosios vietos, nesuteikia jai teisės nusišalinti nuo savo sūnaus priežiūros, auklėjimo, ugdymo, t. y. nuo savo, kaip motinos, pareigų, o byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad motina vengia atlikti savo pareigas sūnui, nerodo pastangų atkurti šeiminius ryšius, nesiekia sūnaus susigrąžinti, ir tai yra pagrindas apriboti jos, kaip motinos, valdžią neterminuotai.
Esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, jog suinteresuotas asmuo V. B. nesirūpina savo nepilnamečiu sūnumi, savo motinos pareigas vykdo netinkamai. Net laikinai apribojus motinos valdžią vaikų atžvilgiu, suinteresuoto asmens gyvenimo būdas, požiūris į šeimą, vaiko auginimą bei auklėjimą nepasikeitė (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, CK 3.192 straipsnis).
CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reikalaujantis sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius pareiškėjos atstovę, konstatuojama, jog V. B. tinkamai nevykdo jai įstatymu nustatytų motinos pareigų, ir nėra duomenų, kad padėtis ateityje pasikeis, nes iki šiol jokių konkrečių veiksmų, siekiant susigrąžinti sūnų E., V. B. nesiėmė. Vien aplinkybės, kad V. B. kelis kartus pabendravo su sūnumi, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad ji tinkamai atlieka savo pareigas vaikui. Teismo vertinimu, motina nusišalinusi nuo vaiko priežiūros, aiškiai nesuvokia motinos valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį sūnų, rūpintis jo sveikata, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 1 punktas), todėl pareiškėjos reikalavimas pakeisti teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-349-1054/2025, dalį dėl laikino motinos valdžios apribojimo ir neterminuotai apriboti V. B. motinos valdžią, laikomas pagrįstu ir tenkinamas (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Išaiškinama V. B., kad jos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, sustabdomos, kad neterminuotai apribojus motinos valdžią, motina netenka asmeninių teisių: gyventi su vaiku, dalyvauti jos auklėjime, iš dalies bendrauti su vaiku ir panašiai, bet motinai išlieka teisė matytis su vaiku, taip pat išlieka pareiga išlaikyti vaiką. Apribojus motinos (tėvų) valdžią neterminuotai, be atskiro motinos (tėvų) sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad vaiko tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, taip pat jei vaikas dar neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 6 dalis). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 406 straipsniu, 408 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškimą tenkinti.
Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-349-1054/2025, dalį dėl laikino motinos valdžios apribojimo ir neterminuotai apriboti V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio sūnaus E. B., gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.