- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- e2S-751-852/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08410-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- I. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. P. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) Pripažinti atsakovų R. J., P. N. J., V. L., G. A. L., V. K., G. L., D. L., V. B. ir S. P. 2009 m. kovo 20 d. sudarytą ir notariškai patvirtintą dalies patalpų pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią pirkėja S. P. įsigijo 1987/10000 dalį negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šią sutartį perkelti A. P.; 2) Pripažinti atsakovų D. M., K. M. ir S. P. 2009 m. gegužės 7 d. sudarytą ir notariškai patvirtintą skolos padengimo nekilnojamuoju turtu sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią S. P. nuosavybėn įgijo (priėmė) 570/10000 dalį negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir nuosavybės teisių įgijėjo (priėmėjo) teises pagal šią sutartį perkelti A. P.; 3) Pripažinti atsakovų I. K., V. K., V. A., S. A. ir S. P. 2009 m. gegužės 13 d. sudarytą ir notariškai patvirtintą dalies patalpų pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią pirkėja S. P. įsigijo 1073/10000 dalį negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šią sutartį perkelti A. P.; 4) Pripažinti atsakovų T. M., J. G. M., V. S. M. ir S. P. 2009-05-15 sudarytą ir notariškai patvirtintą dalies patalpų pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią pirkėja S. P. įsigijo 771/10000 dalį negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šią sutartį perkelti A. P..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui ir išaiškino ieškovės teisę, apmokėjus ieškinį proporciniu žyminiu mokesčiu, kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčas yra turtinis, nes ieškinys savo esme yra dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, o ne dėl sutarčių nuostatų modifikavimo. Pažymėjo, kad iš prie ieškinio pateiktų priedų matyti, jog patalpų – kirpyklos, esančios (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 141 335 Eur. Ieškiniu prašoma pripažinti apsimestinėmis keturias šių patalpų dalies pirkimo-pardavimo sutartis. Sutarčių sudarymo dieną ginčo patalpų dalies vertė siekė 62 201,28 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 29 straipsnio 1 punktu, ieškovės pareikštas ieškinys dėl sandorių nuginčijimo yra teismingas Vilniaus apygardos teismui.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
5. Ieškovė nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas. Kai viena iš sandorio šalių siekia pripažinti sandorį negaliojančiu, nes jis yra apsimestinis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio 1 dalį, restitucijos taikymas priklauso nuo to, ar tikrąją šalių valią atitinkantis sandoris (tas, kurį pridengia apsimestinis sandoris) yra teisėtas. Tuo atveju, kai pripažinus negaliojančiu apsimestinį išorinį sandorį tikrąją šalių valią atitinkantis sandoris yra neteisėtas, restitucija yra galima. Esant situacijai, kai tikrąją šalių valią atitinkantis sandoris yra teisėtas – restitucija paprastai negalima, nes sandorio šalis saisto liekantis galioti tikrąją šalių valią atitinkantis vidinis sandoris. Kai pirkimo-pardavimo sutartis modifikuotina tik dėl sandorio šalies – pirkėjo, sandorį pripažinti niekiniu (negaliojančiu) ir taikyti restituciją nėra pagrindo. Tokiu atveju pirkimo-pardavimo sutartis paliekama galioti, tik pripažįstama, kad pirkėjas yra kitas asmuo. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tikrąją ginčijamų sutarčių valią atitiko būtent pirkimo-pardavimo ir skolos padengimo nekilnojamuoju turtu sutarčių sudarymas, kas savaime nėra draudžiama, tačiau dėl nesąžiningų atsakovo A. P. veiksmų ginčo nekilnojamojo turto pirkėja ir turto įgijėją ginčo sutartyse buvo nurodyta jo motina S. P.. Paaiškino, kad tokiu būdu buvo pažeistos jos, kaip A. P. kreditorės, teisės ir teisėti interesai, nes atsakovas A. P. neturi kito turto, į kurį jo kreditoriai, įskaitant ieškovę, galėtų nukreipti išieškojimą. Nurodė, kad, kadangi pareikštu ieškiniu siekiama modifikuoti ginčo sutartis nekeičiant sutarčių šalių tarpusavio turtinės padėties (prašant pakeisti tik pirkėjo asmenį), o restitucijos taikymas ieškinio tenkinimo atveju nėra galimas, ieškinio reikalavimai apmokėtini pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad tarp ieškovės ir atsakovų kilo turtinis ginčas, todėl už pareikštą ieškinį mokėtinas proporcinis žyminis mokestis.
9. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008). Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014, 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015).
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškinys pareikštas dėl apsimestinių sandorių pripažinimo negaliojančiais, nurodant, kad sandoriai buvo sudaryti ne su tikrąją sandorio šalimi, o su statytiniu.
11. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nenurodyta, kad apsimestinis sandoris yra niekinis, tačiau jos turinio nuostata, jog, konstatavus išoriškai sudaryto sandorio apsimestinį pobūdį, oficialiai pripažįstamas nuslėptas, šalių valia atitinkantis sandoris, reiškia, kad išoriškai sudarytas, siekiant nuslėpti tikrąjį, sandoris yra niekinis ir negalioja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apsimestiniu, be kita ko, laikomas ir sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011; 2014 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2014). Tai reiškia, kad teismas, nustatęs, jog sandorio šalys sandorio išorinėje išraiškos formoje (išviešintoje sutartyje) nurodė šalimi ne tikrąjį, o statytinį (tariamą) asmenį, t. y. nustatęs, kad pagal sandorį sudarančių asmenų ketinimus sandoris buvo sudarytas ne su jame nurodytu, o su kitu, neišviešintu asmeniu, gali tokį sandorį pripažinti apsimestiniu ir nustatyti sandorio šalimi ne jame nurodytą, o tą, kuris realiai sandorį sudarė.
12. Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškinys savo esme yra dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, o ne dėl sutarčių nuostatų modifikavimo. Nagrinėjamu atveju ginčas laikytinas turtiniu, nes ieškinio tenkinimo atveju, pasikeistų atsakovo, kuris, kaip nurodo ieškovė, yra tikroji ginčijamų sandorių šalis, turtinė padėtis, t. y. jam būtu pripažinta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą.
13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Ieškovės I. P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.