- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-31
- Bylos Nr.
- II-191-201/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00591-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. G., gimusios (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios UAB „S.K“, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. gegužės 7 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. gegužės 7 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė Alma Kazlauskaitė surašė administracinio nusižengimo protokolą D. G. už tai, jog ji 2018 m. sausio 28 d. 01val. 36 min., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo ir kliudė kitą stovinčią transporto priemonę. Iš įvykio vietos pasitraukė, apie eismo įvykį nepranešė nukentėjusiajam ir policijai. Nukentėjusiajam padaryta turtinė žala neviršija penikiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. D. G. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį (b. l. 12).
2018 m. gegužės 7 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimu D. G. už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 750 Eur bauda (b. l. 13).
2018 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. atstovo advokato M. N. 2018 m. gegužės 25 d. skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo. Skunde nurodoma, kad nutarimą administracinio nusižengimo byloje jis pasirašė suklydimo įtakoje, nes tikėjosi, kad nebus nubausta pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir su nutarimo turiniu nesutinka. Kaip nustatyta Klaipėdos apylinkės teismo 2018-03-30 įsiteisėjusiame nutarime, D. G. VW Toureg automobilio gabaritų nejautė, nes automobilis priklausė D. U. ir matydama, kad negalės išsiparkuoti, pavažiavo atbuline eiga. Jokio atsitrenkimo nejautė, išlipo pažiūrėti ar dar gali pavažiuoti atgal. Tik tada išlipusi pastebėjo, kad automobiliai apibrozdinti. Kadangi buvo naktis ir apgadinimai buvo itin nežymūs, D. G. nusprendė apgadinto automobilio savininką susirasti kitą dieną. Kad viskas būtų užfiksuota, abi transporto priemonės buvo nufotografuotos, o D. G. vairuotas automobilis paliktas stovėti toje pačioje vietoje. Be to, tą pačią naktį policijos pareigūnams susisiekus su VW Toureg savininku, t.y. D. U., jie abu iš karto grįžo į eismo įvykio vietą, davė paaiškinimus, nusistatinėjo girtumą. Kaip matyti iš aukščiau aptartų D. G. veiksmų, pastaroji nesiekė išvengti administracinės atsakomybės, neneigė savo kaltės. Tai patvirtina D. G. elgesys, t.y. apgadintą automobilį paliko eismo įvykio vietoje, kad vėliau suradus kito automobilio savininką būtų galima tinkamai užpildyti eismo įvykio deklaraciją, užfiksavo tiek sugadinimus, tiek pačią eismo įvykio vietą, atvykus pareigūnams davė išsamius paaiškinimus, nusistatinėjo girtumą, surašant nutarimą pripažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Tik vėliau pamačiusi, jog buvo nubausta ne tik už ANK 417 straipsnio 8 dalį, bet taip pat ir už ANK 426 straipsnio 1 dalį. Nurodo, jog pareigūnų skundžiamame nutarime, siekiant suklaidinti D. G. nurodyta, jog ji prisipažino šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Atkreiptinas dėmesys, kad D. G. niekada neprisipažino siekusi pasišalinti iš įvykio vietos, kas dar kartą patvirtina, kad ji buvo įsitikinusi, jog administracinėn atsakomybėn dėl tokio pakankamai sunkaus administracinio nusižengimo tikrai nėra. Taip pat, kaip matyti, D. G. bendravo su nukentėjusiuoju, atlygino patirtą žalą. Visa tai įrodo, jog administracinėn atsakomybėn patraukta D. G. iš įvykio vietos pasišalino ne siekdama išvengti atsakomybės, o būdama įsitikinusi, kad elgiasi teisėtai ir teisingai bei atliko visus nuo jos priklausančius veiksmus (automobilių sužalojimų užfiksavimą, automobilio įvykio vietoje palikimą). Taigi, visi byloje surinkti įrodymai (už tą patį įvykį D. U. buvo traukiamas tik pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, vėliau nutarimas panaikintas), D. G. elgesys po įvykio (automobilio iš eismo įvykio vietos nepašalino, viską užfiksavo, grįžus į eismo įvykio vietą davė parodymus (nors pareigūnai jos ir nenorėjo klausytis), nusistatė blaivumą, atlygino žalą nukentėjusiajam) įrodo, kad D. G. veiksmuose nėra visų ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, o būtent - tyčios ir siekimo išvengti administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, 2018 m. gegužės 7 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės Veronikos Kosikovos 2018 m. gegužės 7 d nutarimas Nr. 30-ANR N- 5562-2018 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 18083203879, dalyje dėl ANK 426 straipsnio 1 dalies yra neteisėtas ir privalo būti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena D. G. atžvilgiu šioje dalyje nutraukta.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Nurodoma, kad informacija apie eismo įvykį policijai perduotą jį mačiusio asmens, o ne eismo įvykio dalyvių. D. G. su eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės savininku grįžo į eismo įvykio vietą tik policijos pareigūnams susisiekus su pastaraisiais telefonu. Įrodymai (pareigūno tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, asmenų paaiškinimai ir kt.), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjos administracinio nusižengimo padarymą. Atkreipiamas dėmesys, jog pažeidėjai surašius protokolą, ji nurodė, jog su padarytu pažeidimu sutiko, gailėjosi, t.y. pripažino įvykdžiusi aptariamąjį administracinį nusižengimą.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. G. skundą palaikė ir nurodė, jog po šventės ji vairavo draugo automobilį, nes jis buvo neblaivus. Automobilis jai buvo per aukštas, ji negalėjo išsukti, draugas ant jos pradėjo pykti, kad apgadino jo automobilį, todėl ji atsisakė vairuoti. Po įvykio automobilis buvo paliktas toje pačioje vietoje, nes buvo naktis, prastas oras, nufotografavo automobilį, kad tikrai būtų patyti kokia žala padaryta, manė, kad kitą dieną susiras automobilio vairuotoją ir atlygins jam žalą. Tada jie išvyko namo, o netrukus sulaukę policijos pareigūno skambučio grįžo į įvykio vietą. Įvykis įvyko apie 1 val. nakties, buvo šlapia, tamsu, automobilį paliko toje pačioje vietoje, šalia stovinti mašina nebuvo nauja, matėsi kėbulo apibraižymai. Ji nebuvo įsitikinusi, kad dėl jos kaltės įvyko įvykis, nes negirdėjo jokio garso ir nejuto smūgio, bet pripažįsta, kad galėjo taip įvykti, tačiau nemano, jog tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Pareigūnams paskambinus, jie iš karto atvyko, neneigė įvykio, atlygino kitos transporto priemonės savininkui padarytą žalą. Prašo panaikinti jai skirta 750 eurų baudą už pasišalinimą iš įvykio vietos.
Liudytojas D. U. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, jog tą vakarą vartojo alkoholį ir automobilį turėjo vairuoti D.. D. dar nebuvo vairavusi tokio didelio automobilio, todėl įsėdus ir pradėjus išsiparkuoti, jis pajuto, kad galimai D. galėjo atsitrenkti į kitą automobilį, todėl tarpusavyje susiginčijo ir ji atsisakė vairuoti. Jie automobilį paliko stovėti toje pačioje vietoje, nufotografavo šalia stovintį automobilį ir išėjo namo. Nepraėjus nei valandai, paskambino policijos pareigūnai ir jie abu nuvyko į įvykio vietą. Situacija buvo traktuojama taip, kad jis vairavo automobilį, ko pasekoje pusę nakties prasivažinėjo po instancijas, tačiau vėliau jis buvo išteisintas, o protokolas surašytas D. ir dėl to paties įvykio jai skirta ženkliai didesnė bauda, kadangi ji buvo apkaltinta dar ir pasitraukimu iš įvykio vietos. Jo manymu taip nebuvo, kadangi buvo naktis ir nenorėjo nieko trukdyti naktį, manė, kad ryte viską sutvarkys, atlygins žalą, jeigu tokia buvo padaryta, o paaiškėjus, kad buvo padaryta žala, ją atlygino.
Liudytoja Fajeta Rušinskytė, apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad yra policijos pareigūnė. Tą naktį buvo gautas pranešimas, kad taksi vairuotojas matė, kad galimai neblaivus vairuotojas vairavo automobilį ir atsitrenkęs į kitą automobilį, pasitraukė iš įvykio vietos. Policijos pareigūnams iškvietus vairuotoją į įvykio vietą atėjo vyras ir moteris. Pagal liudininko parodymus buvo nustatyta, kad automobilį vairavo vyras, kuris buvo neblaivus, jam buvo surašytas protokolas, tačiau vyras aiškino, kad nevairavo automobilio, moteris aiškino, kad ji vairavo ir juto, kad kliudė kitą automobilį, tada nusirašė automobilio numerius, nufotografavo apgadinimus.
Liudytojas N. B., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad yra policijos pareigūnas, tą naktį gavo iškvietimą, kad įvyko eismo įvykis, kur po eismo įvykio asmuo pasišalino iš įvykio vietos. Įvykį matęs taksistas nurodė, kad į automobilį įlipo vyriškis, atsitrenkė į kitą automobilį ir pasišalino. Išsiaiškinus, kas yra automobilio savininkas, jis atvyko kartu su mergina. Patikrinus blaivumą, nustatyta, kad mergina buvo blaivi, o vyriškis neblaivus. Pagal liudininko parodymus automobilį vairavo vyriškis, tačiau mergina nurodė, kad automobilį vairavo ji. Mergina teigė, kad kliudė kitą automobilį, nusirašė jo numerius, nusifotografavo ir teigė, kad kitą dieną norėjo susisiekti su automobilio savininku.
Eismo įvykio vietos schema yra nustatyta, jog eismo įvykio data – 2018 m. sausio 28 d. 01.36 val., vieta – (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog schemoje nurodyti tikslūs duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti transporto priemonių išsidėstymą po eismo įvykio (b. l. 29).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė – Mercedes Benz, E280 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 30).
2018 m. sausio 28 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio specialistės Fajetos Rušinskytės tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio užfiksuota, kad 2018 m. sausio 28 d., 01.39 val. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu Neriju Butkumi, iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Klaipėdos m., Vingio g. 6, prie "Vingio pasažo", šalia "Emiratų" baro neblaivus vairuotojas su a/m VW Touareg v/n (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį a/m VW Golf v/n (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos ir MB v/n (duomenys neskelbtini). Praneša taksi vairuotojas, matęs įvykį. Neblaivus vairuotojas po įvykio pasišalino, išvažiavo su taksi. Nuvykus minėtu adresu pranešėjas, taksi automobilio vairuotojas Saulius Petreikis, iš kurio gautas pareiškimas, ir kuris nurodė, kad matė, kaip automobilio VOLKSWAGEN TOUREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiuodamas atbuline eiga kliudė iš galo jam, stovėjusį automobilį MERCEDES-BENZ, valst Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso, kaip vėliau nustatyta, A.M., iš kurio gautas pareiškimas dėl apgadinto automobilio. Taip pat pranešėjas nurodė, kad minėtą automobilį VOLKSWAGEN TOUREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo akivaizdžiai neblaivus vyriškis, apie 30-40 metų amžiaus, trumpai kirptų plaukų truputį žilstelėjęs, su barzdele. Taip pat paėmus pareiškimą, pranešėjui buvo parodyta galimai automobilį vairavusio vyro nuotrauka, o pranešėjas nurodė, kad tai jis ir vairavo, kaip vėliau nustatyta D. U..
Pagal pranešėjo parodymus, nustatyta, kad automobilį VOLKSWAGEN TOUREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai vairavo D. U., jam alkotesteriu nustatyta 1,65 prom. neblaivumo (girtumo) laipsnis. D. U. kito policijos ekipažo pristatytas į Klaipėdos universitetinį ligoninę atlikti tyrimus alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti, o po to jis pristatytas į Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK. D. U. į įvykio vietą buvo iškviestas paskambinus policijos pareigūnams jam į telefoną, nes nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs automobilis priklauso D. U.. Į įvykio vietą atvyko D. U. ir atsivedė moterį D. G., kuriai alkotesteriu nustatyta 0.00 prom. ir nurodė, kad automobilį VOLKSWAGEN TOUREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ji. D. G. taip pat nurodė, kad minėtą automobilį vairavo ji. Tačiau paėmus paaiškinimus dėl eismo įvykio aplinkybių, jie jas nurodė skirtingai. D. U. nurodė, kad nepajuto, kaip įvyko eismo įvykis, ir nusprendę, kad namo eis pėsčiomis paliko automobilį stovėti įvykio vietoje, o D. G. nurodė, kad pajuto, kaip kliudė automobilį, užsirašė apgadinto automobilio valstybinius numerius, kad galėtų su juo susisiekti ir atlyginti žalą, nes apžiūrėję su D. U. apgadintą automobilį matė, kad nežymūs apgadinimai. Dėl eismo įvykio išsigando, todėl paliko automobilį stovėti įvykio vietoje. Automobilį VOLKSWAGEN TOUREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veikos pagalba priverstinai NVRS pareigūnai nutempė į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę. Surinkta medžiaga perduota NVRS pareigūnams, tačiau jie surinktą medžiagą grąžino, nes nurodė, kad nėra pakankamai įrodymų, kad automobilį vairavo D. U.. (b.l. 26).
2018 m. kovo 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimu panaikintas 2018 m. vasario 27 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimas Nr. 30-ANR_N-2175-2018, kuriuo D. U. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį 11 Eur bauda ir administracinio nusižengimo teisena D. U. atžvilgiu nutraukta. Nutarimas įsiteisėjo 2018 m. balandžio 20 d. (b.l. 16-21)
2018 m. gegužės 7 d. rašytiniame D. G. paaiškinime, pateiktame Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai nurodyta, jog 2018 m. sausio 28 d. naktį apie 1 valandą po šventės su draugu išėjo prie automobilio. Draugas atsisėdo keleivio pusėje. Tarp jų kilus konfliktui dėl automobilio vairavimo, ji pradėjo važiuoti atbuline eiga ir pajutusi, jog neišsuks ir neišvažiuos, sustojo. Negirdėjo jokio garso, draugas pasakė, jog ji įpuolė ir išlipo apžiūrėti greta stovėjusio automobilio. Nebuvo nei įlenkimo, matėsi tik apibraižymai plastikinės automobilio apdailos dalies. Pastačius automobilį, nusipaveikslavo valstybinius numerius ir išėjo namo (b. l. 14).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Atsižvelgiant į paminėtas teisės nuostatas, tam, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio, taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Skundžiamu nutarimu D. G. nubausta pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji 2018 m. sausio 28 d. 01 val. 36 min., Vingio g. 6, Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo ir kliudė kitą stovinčią transporto priemonę. Iš įvykio vietos pasitraukė, apie eismo įvykį nepranešė nukentėjusiajam ir policijai. Nukentėjusiajam padaryta turtinė žala neviršija penikiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šio pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. Įrodinėjant šį administracinį nusižengimą būtina nustatyti: ar buvo eismo įvykis, ar asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, ar jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles, ar jo padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Šioje byloje esminis ginčas yra kilęs dėl pasišalinimo iš eismo įvykio, t.y. skundą pateikęs asmuo nesutinka, kad jis pasišalino iš įvykio vietos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija 2016-11-04 iki 2019-12-31) XXIX skyriaus 222 punktu įtvirtinta, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai.
Nors pareiškėja D. G. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog nesutinka, kad ji pasišalino iš įvykio vietos, nes nebuvo tikra ar atsitrenkė į kitą automobilį ir padarė jam žalą, nes buvo naktis, o iškvietus policijos pareigūnams, jie nedelsiant prisistatė, sužinojus, kad žala buvo padaryta, ją atlygino, tačiau tokius argumentus teismas vertina kritiškai, kaip jos gynybinę poziciją, siekimą išvengti administracinės atsakomybės. Tiek D. U. teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek taksistas Saulius Petreikis duodamas parodymus policijos pareigūnams teigė, kad buvo kliudytas kitas automobilis, šį pažeidimą pripažino ir pati D. G.. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, informacija apie eismo įvykį policijai buvo perduota jį tiesiogiai mačiusio asmens – taksi vairuotojo, o ne eismo įvykio dalyvių. Tai, kad D. U. nebuvo surašytas protokolas už pasišalinimą iš įvykio vietos, nepaneigia fakto, kad D. G. atsitrenkus į kitą automobilį. pasišalino iš įvykio vietos ir padarė pažeidimą numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.
Todėl, išanalizavus byloje esančią rašytinę medžiagą, išklausius proceso dalyvių teismo posėdžio metu, teismui nekyla abejonių dėl teisės pažeidimų padarymo fakto ir tinkamo jų kvalifikavimo.
Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, jog D. G. kaltė padarius nusižengimus, numatytus 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visa apimtimi. D. G. skirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. gegužės 7 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. atstovo advokato M. N. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. atstovo advokato M. N. skundo netenkinti.
2018 m. gegužės 7 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.