Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, II-220-1058/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-30
Bylos Nr.: II-220-1058/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-04782-2019-4
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos

Teisėjas: Giedrė Telksnienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo: AB „P“, UAB „B“
Institucija: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
Nukentėjusysis: UAB "BH Europa", AB "Prime Location Property Fund"
Advokatai: Liucija Jankoitė, Evaldas Klimas, Marius Barisevičius, Kristina Sabaliauskienė, Naglis Mėlinis, Simona Drukteinienė

Kategorijos

Skundo byla Nr. II-220-1058/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04782-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant skundą padavusio asmens M. C. atstovui advokatui Mariui Barisevičiui,

suinteresuoto asmens AB „P“ atstovės advokatė Liucija Jankoitė ir advokatė Kristina Sabaliauskienė,

suinteresuoto asmens UAB „B“ atstovai advokato padėjėjas Naglis Mėlinis, advokatas Evaldas Klimas, advokatė Simona Drukteinienė,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2019 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-18954-2019 administracinio nusižengimo byloje,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. C. 2019 m. balandžio 25 d., apie 14.43 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo daugiaaukštėje aikštelėje, nesilaikė atsargumo priemonių, sustojusi į stovėjimo vietą, neišjungė automobilio variklio, neperjungė pavaros svirties į stovėjimo padėtį, atlikdama su transporto priemonės vairavimu nesusijusius veiksmus, nuspaudė automobilio akseleratoriaus pedalą, dėl ko automobilis pajudėjo iš vietos tolyn ir nevaldomas atsitrenkė į aikštelės išorinę sienelę, ją išlaužė. M. C. eismo įvykio metu sugadino daugiaaukštės aikštelės sienelę.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2019 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-18954-2019 M. C. pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir jai paskirta 10 eurų dydžio bauda. Nutarime buvo nurodyta, jog M. C. 2019 m. balandžio 25 d., apie 14.43 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo daugiaaukštėje aikštelėje, nesilaikė atsargumo priemonių, sustojusi į stovėjimo vietą (neišjungė automobilio variklio, neperjungė pavaros svirties į stovėjimo padėtį) ir naudodamasi mobiliojo ryšio priemone, nuspaudė automobilio akseleratoriaus pedalą, dėl ko automobilis pajudėjo iš vietos ir nevaldomas atsitrenkė į aikštelės metalinę sienelę, ją išlaužė ir nukrito iš 6 aukšto ant žemės. M. C. eismo įvykio metu sugadino daugiaaukštės aikštelės sienelę, vairuojamą automobilį, bei susižalojo save (t. 1, b. l. 13-14).

Šalies argumentai

M. C. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti 2019 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-18954-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti, arba pakeisti nutarimą, iš pažeidimo esmės pašalinant aplinkybes „eismo įvykio metu sugadino daugiaaukštės aikštelės sienelę, vairuojamą automobilį ir susižalojo save“, bei iš motyvuojančios dalies pašalinant aplinkybes, jog M. C. padaryti KET pažeidimai lėmė eismo įvykio kilimą ir M. C. padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (t. 1, b. l. 3-12). Su priimtu nutarimu pareiškėja nesutinka dėl jame nurodomų esminių aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos protokole. ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog pagal šį straipsnį administracinė atsakomybė kyla už kitus, ANK tiesiogiai nenumatytus, KET pažeidimus. Taigi, ši norma yra blanketinė, todėl kiekvienu atveju norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, turi būti nurodomas konkretus KET punktas, kurio pažeidimu yra kaltinamas pažeidėjas. Protokole suformuluotame kaltinime nurodoma, kad pareiškėja pažeidė KET 9 ir 20 punktų reikalavimus. Nutarime nurodoma, kad pareiškėja traukiama administracinėn atsakomybėn už KET 20, 101 ir 128 punktų pažeidimus, t. y. nutarime inkriminuoti visiškai nauji KET 101 ir 128 punktų pažeidimai. Pareiškėja sutinka, kad KET 9 punkto pažeidimas pašalintas pagrįstai, kaip įtvirtinantis bendro pobūdžio eismo dalyvio pareigą, tačiau KET 101 ir 128 punktų pažeidimai inkriminuoti naujai ir visiškai nepagrįstai. Faktinės aplinkybės ir pažeidimo esmės aprašymas patvirtina, kad pareiškėja 2019 m. balandžio 25 d. įvažiavo į daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 6 aukštą, ir sustojo stovėjimo vietoje, priekiu į aikštelės išorinius aliuminius fasado apdailos elementus. Pareiškėja neketino kur nors važiuoti iš stovėjimo vietos, tačiau automobiliui staiga pajudėjus, pareiškėjos automobilis pro aikštelės fasado apdailą iškrito. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esanti 2019 m. balandžio 25 d. eismo įvykio schema, iš kurios matyti, kad nuo ratų atramos iki aikštelės išorinio krašto yra vos 20 centimetrų atstumas. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja sąmoningai manevravo ir norėjo automobiliu išvažiuoti iš stovėjimo vietos bei nėra jokių duomenų, kad įvykis įvyko pareiškėjai nesustabdžius važiuojančio automobilio (pareiškėjos automobilis stovėjo). Iš protokole suformuluoto kaltinimo pareiškėjai yra inkriminuotas tik KET 20 punkto pažeidimas, kuris yra aprašytas taip - pareiškėja neišjungusi automobilio variklio naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Nutarime nurodoma, kad pareiškėja nurodė, kad atvažiavusi į automobilio aikštelę ir neišjungusi automobilio variklio išgirdo telefone gauto elektroninio pašto garsą, todėl puolė ieškoti ties pavarų svirtimi padėto telefono ir pajautė, kaip pajudėjo automobilis. Institucija nutarime vadovaujasi 2019 m. gegužės 6 d. tyrėjo L. K. surašytu pareiškėjos paaiškinimu, tačiau priimant nutarimą neatsižvelgė į tai, kad tyrėjas L. K. buvo pareiškėjos prašymu nušalintas nuo šio administracinio nusižengimo tyrimo ir nagrinėjimo. Vienas iš nušalinimo pagrindų buvo ir tai, kad tyrėjas L. K. pats surašė pareiškėjos paaiškinimus jai tik išėjus iš ligoninės ir pareiškėjai nurodžius dėl sveikatos būklės negali šiuo metu objektyviai pateikti paaiškinimų ir prašant paskirti laiką. Dėl ko pareiškėjos paaiškinimas buvo surašytas netiksliai ir neišsamiai. Susipažinusi su tyrėjo L. K. surašytu 2019 m. gegužės 6 d. paaiškinimu, pareiškėja mato, kad jame nėra tiksliai užfiksuotos aplinkybės, jos nurodomos tendencingai nepalankiai pareiškėjai. Pvz., paaiškinime tyrėjas L. K. primygtinai nurodo, kad daugiaaukštėje aikštelėje yra plieninė sienelė, nors iš tiesų ten tėra aliumininė fasado apdaila, o apsauginiai turėklai aikštelėje nėra įrengti, taip pat tyrėjas L. K. nurodo, kad neva pareiškėja puolė ieškoti prie pavarų svirties padėto telefono, kai išgirdo elektroninio pranešimo garsą, tačiau tai netikslios aplinkybės, nes pareiškėja sustojusi tiesiog išgirdo telefone gauto pranešimo garsą, į kurį atkreipė dėmesį, tačiau telefono nepuolė ieškoti ir jo rankose neturėjo, todėl įvykio metu telefonu nesinaudojo. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai KET 20 punkto reikalavimo pažeidimas inkriminuotas nepagrįstai. Tyrėjo L. K. 2019 m. gegužės 6 d. surašytuose pareiškėjos paaiškinimuose taip pat nėra nurodytos tam tikros aplinkybės (pvz. apie pareiškėjos netektą auskarą, sugadintą laikrodį) nurodant, kad tai nereikšminga. Pareiškėja pati neatsimena, kodėl automobilis staiga pajudėjo iš stovėjimo vietos. Nutarime nėra nurodoma, kokių įrodymų pagrindu yra nustatyta, kad pareiškėja nuspaudė akceleratoriaus pedalą. Pareiškėja tik gali patvirtinti, kad pati sąmoningai akceleratoriaus pedalo nespaudė, nes ji niekur neketino iš stovėjimo vietos važiuoti. Nutarime nėra aprašoma KET pažeidimų subjektyvioji pusė, kaltės forma. Teismų praktikoje yra nurodoma, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Pareiškėja su skundžiamu nutarimu nesutinka ir dėl jame esančių prieštaravimų. Nutarime nuosekliai nurodoma, kad administracinio nusižengimo byloje yra sprendžiamas tik pareiškėjos atsakomybės klausimas dėl KET formalių pažeidimų, tačiau nenustatinėjama, ar šie, ar kiti pažeidimai lėmė eismo įvykio kilimą - tai nėra šios administracinės bylos dalykas. Nurodoma, kad šioje administracinio nusižengimo byloje atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą klausimas apskritai nėra ir negali būti sprendžiamas. Kitoje nutarimo vietoje jau nurodoma, kad pareiškėjos padaryti pažeidimai nulėmė eismo įvykio kilimą, kad pareiškėjos padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Toks nutarimo prieštaringumas ir nenuoseklumas iš esmės patvirtina, kad institucija nenustatinėjo ar kokie nors pareiškėjos veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir jo pasekmėmis (sunkiu pareiškėjos sveikatos sutrikdymu, turtinės ir neturtinės žalos padarymu), tačiau pateikia nepagrįstą ir įrodymais neparemtą prielaidą, kad pareiškėjos galimai padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir nulėmė eismo įvykio kilimą. Jeigu teismas konstatuotų, jog pareiškėja padarė kokius nors KET pažeidimus, tai aukščiau išdėstytas nutarimo prieštaringumas ir alogiškumas turi būti ištaisytas iš nutarimo pašalinant šias aplinkybes: 1) iš pažeidimo esmės pašalinant „eismo įvykio metu sugadino daugiaaukštės aikštelės sienelę, vairuojamą automobilį ir susižalojo save“; 2) iš nutarimo motyvuojančios dalies pašalinant aplinkybes, jog pareiškėjos padaryti KET pažeidimai lėmė eismo įvykio kilimą ir pareiškėjos padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Pareiškėja nurodo, jog nutarime nurodoma, kad nėra duomenų, jog parkingas neatitiktų galiojančių teisės aktų reikalavimų ar kad jis būtų įrengtas. Kitoje vietoje nurodoma, kad tikėtina, jog parkingo galimi projekto pažeidimai, objekto įrengimo ar eksploatavimo galimi pažeidimai turėjo įtakos eismo įvykio padariniams, todėl nutarimu buvo perduota medžiagos kopija Vilniaus miesto 1-ajam policijos komisariatui, spręsti klausimui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 137 straipsnį (dėl neatsargaus pareiškėjos sunkaus sveikatos sutrikdymo). Administracinio nusižengimo byloje 2019 m. spalio 2 d. buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyriaus lydraštis su parkingo techninio projekto korektūra. Pagal projektą-korektūrą buvo išduotas 2003 m. gruodžio 1 d. statybos leidimas daugiaaukštei aikštelei Nr. (duomenys neskelbtini). Projekto korektūros „3. Architektūrinė dalis. Korektūros aiškinamasis raštas“ skiltyje „Fasadai“, pagal kurį išduotas savivaldybės leidimas statyti aikštelę, nurodoma, kad parkingo fasadai sprendžiami taip, kad parkingas liktų atviro tipo. Žmonių ir automobilių saugumui įrengiamos užtvaros ir turėklai. Fasadai sprendžiami aptaisant metaliniais U formos profiliais, tvirtinant juos vertikaliai ant horizontalių išlyginamųjų profilių. Apatinėje fasado dalyje ant išilginių metalinių detalių įtempiamas metalinis tinklas 50/50 mm dydžio akutėmis. Aklinos parkingo fasado dalys tinkuojamos ir dažomos. Parkingo brėžinyje „pjūviai“ yra suprojektuoti „Apsauginiai turėklai F-4“, kurių bendras aukštis 1,20 metro nuo pagrindo, kurie įrengiami iki parkingo fasado apdailos elementų (skunde pateiktas brėžinys). Šie apsauginiai turėklai suprojektuoti įrengti per visus parkingo aukštus išorinėje dalyje iki parkingo fasado apdailos elementų (skunde pateikti brėžiniai). Pastato „P“ išorinių atitvarų „specifikacija“ patvirtina, kad bendras „F-4 Apsauginių turėklų“ ilgis parkinge turėjo būti 980 metrų. Administracinio nusižengimo byloje esanti 2019 m. balandžio 30 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo fotofiksacija (pvz. pav. 3 nukentėjusios incidento vieta, pav. 15 kitos parkingo vietos) patvirtina, kad visame parkinge šie projekto-korektūroje numatyti apsauginiai turėklai F-4 iš viso nėra įrengti, nors būtent šių turėklų paskirtis yra užtikrinti žmonių ir automobilių saugumą ir buvo numatyti projekte, pagal kurį išduotas statybos leidimas. Šios aplinkybės patvirtina, kad daugiaaukštėje aikštelėje iš viso nėra įrengta beveik 1 kilometro ilgio „apsauginių turėklų F-4‘‘, kurių paskirtis užtikrinti automobilių ir žmonių saugumą. Parkingas, kaip statinys, turi esminius ir didelio masto trūkumus keliančius pavojų asmenų sveikatai ir gyvybei, turto ir visuomenės saugumui (skunde pateiktos fotolentelės). Taigi įrodymai patvirtina, kad daugiaaukštėje aikštelėje nėra įrengti projekto-korektūroje numatyti „apsauginiai turėklai F-4“, todėl parkingas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Parkingo statybos ir pripažinimo tinkamu naudoti metu galiojusio Statybos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2003-12-18 iki 2004-04-28) 2 straipsnio 27 punktas nustatė, jog: statinio projektas - normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma“, o 24 straipsnio 1 dalis reglamentavo: statinio pripažinimas tinkamu naudoti yra nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius statinio reikalavimus“. Šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 punktas nustato: „Statinio projektas - normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma“. Išdėstytas reglamentavimas lemia, kad statinys gali būti naudojamas ir jo statyba laikoma baigta, kai yra atlikti statybos darbai, numatyti statinio projekte. Šiuo atveju parkinge nėra įrengti projekto korektūroje, kaip statinio projekte, suprojektuoti ir numatyti „apsauginiai turėklai F-4“. Projekto korektūroje šių „apsauginių turėklų F-4“ įrengimo tikslas yra aiškiai ir konkrečiai įvardintas - užtikrinti daugiaaukščiame parkinge asmenų ir automobilių saugumą, šie apsauginiai įrenginiai turėjo būti įrengti per visus daugiaaukščio parkingo aukštus palei išorinę sieną, iki parkingo fasado apdailos elementų. Per visus parkingo aukštus šių „apsauginių turėklų F-4“ ilgis turėjo sudaryti 980 metrų, t. y. beveik 1 kilometrą. Antstolio protokolas patvirtina, kad parkinge „apsauginiai turėklai F-4“ iš viso nėra įrengti, t. y. visame daugiaaukščiame parkinge nėra pastatyti statinio projekte numatyti esminiai elementai, turintys užtikrinti asmenų ir automobilių saugumą, apsaugant nuo iškritimo pro parkingo išorines sienas. Nutarime šie parkingo trūkumai privalėjo būti konstatuoti, tačiau tai nėra padaryta. Priešingai, nutarime nurodoma, kad pareiškėja atsitrenkė į aikštelės metalinę sienelę. Faktiniai duomenys patvirtina, kad parkinge nėra įrengti „apsauginiai turėklai F-4“, o automobilius ir žmones nuo iškritimo saugo tik išorinio fasado apdailos elementai, ne metalinė sienelė. Šie nutarimo trūkumai privalo būti ištaisyti konstatuojant, kad parkinge nėra įrengti projekte-korektūroje numatyti „apsauginiai turėklai F-4“ ir dėl neįrengtų apsauginių turėklų pareiškėjos automobilis pro parkingo fasado apdailos elementus iškrito.

M. C. atstovas advokatas M. Barisevičius teisme palaikė skundo reikalavimus ir jame išdėstytus argumentus, iš esmės juos atkartodamas, papildomai nurodė, kad siekiant nustatyti aplinkybes susijusias su Parkingo atitvarų „F-4“ projektavimu ir būtinybe juos įrengti, byloje buvo gautas teismo eksperto S. S. ekspertizės aktas, UAB „V“ ekspertinė išvada Nr. 21-05/01, teisminio nagrinėjimo metu apklausti patys teismo ekspertai, specialistas A. A., konstruktorius J. S.. Architektas A. A. patvirtino, kad būtent žmonių ir automobilių saugumui Techninio projekto Architektūrinėje dalyje Korektūra buvo suprojektuoti atitvarai „F-4“, kurie turėjo eiti per visą parkingo fasado išorinį perimetrą. Tokie turėklai buvo suprojektuoti, kaip savaime suprantamas saugos elementas, turintis užtikrinti, kad nei žmogus, nei automobilis neiškristų iš 5 aukštų virš žemės parkingo. Pagal Techninio projekto Architektūrinė dalį Korektūrą buvo išduotas ir Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento 2003 m. lapkričio 28 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) Versija: 1. Architektas A. A. nurodė, kad jokie suprojektuotų atitvarų „F-4“ sprendinių pakeitimai nebuvo atliekami, o statinio pripažinimo tinkamu naudoti metu užsiminė, kad neįrengti apsauginiai turėklai, tačiau statytojas UAB „H“ labai skubėjo pradėti eksploatuoti parkingą, todėl pažadėjo juos įrengti vėliau. Kaip nurodė architektas: „tuo metu užsakovas buvo Dievas“. Apsauginių turėklų „F-4“ sprendinių konstrukcija bei medžiagiškumas buvo patikslinti Techninio projekto Konstrukcinės dalies brėžiniuose, kuriuos yra parengęs UAB „V“. Tiek UAB „V“, tiek apklausiamas specialistas konstruktorius J. S. nurodė, kad apsauginių turėklų sprendiniai nebuvo keičiami. Taigi projektiniuose dokumentuose pagal kuriuos buvo išduotas Statybos leidimas buvo suprojektuoti įrengti apsauginiai turėklai „F-4“. Vilniaus savivaldybės administracijoje esančioje dokumentacijoje matyti, kad Architektūrinės dalies Korektūros aiškinamajame rašte skiltyje „Fasadai“ nurodoma, kad „Žmonių ir automobilių saugumui įrengiamos užtvaros – turėklai“. Šiame lape yra ir statytojo vadovo V. K. įrašas „TVIRTINU“ bei parašas. Vien tai, kad neįrengti Techniniame projekte, pagal kurį išduotas statybos leidimas, numatyti „Apsauginiai turėklai F-4“ lemia statybos dalyvių neteisėtus veiksmus. Statybos įstatymo (redakcija nuo 2002-12-10 iki 2003-10-15) 2 d. 27 p. nustatė, kad statinio projektas - normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ (redakcija nuo 2002-09-11 iki 2003-12-27), Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (redakcija nuo 2003- 04-05 iki 2004-07-27) skyriaus „Privalomieji statybos darbų dokumentai“, Statybos įstatymo (redakcija nuo 2003-01-01 iki 2004-04-28) Statybos techninių reglamentų STR 1.09.04:2002 „Statinio projekto vykdymo priežiūra“ (redakcija nuo 2003-06-29 iki 2007-10-30) nuostatos leidžia teigti, kad aktualiu laikotarpiu teisės aktuose buvo aiškiai nustatyta statybos dalyvių pareiga prižiūrėti, kad statybos būtų vykdomas pagal statybos projektą. Parkingo Techninio projekto Architektūrinėje dalyje Korektūroje ir Konstrukcinėje dalyje buvo numatyta įrengti „Apsauginius turėklus F-4“. Statytojo UAB „H“ patvirtinimas ant Architektūrinės dalies Korektūros patvirtino, kad statytojui apie „Apsauginių turėklų F-4“ įrengimą ir jų paskirtį užtikrinti žmonių ir automobilių saugumą, buvo žinoma. Tai leidžia teigti, kad, jeigu parkinge nebuvo įrengti apsauginiai turėklai numatyti parkingo techniniame projekte, statybos dalyviai pažeidė nustatytą pareigą, susijusią su statybų vykdymu pagal statybos projektą. Statytojo (rangovo) pareigos pabaigus statybos darbus nesibaigia. Statybos įstatymas nustato statinio garantinius terminus ir rangovo pareigas per statinio garantinius terminus. A. S. nurodė, kad pastato - parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), projektavimo metu 2002-2003 metais pagal galiojusio privalomojo teisės akto Statybos Normų ir taisyklių SNiP 2.01.07-85 „Apkrovos ir poveikiai“ p. 1.9. ir p. 1.11. projektuojant konstrukcijas, turėjo būti suprojektuotos priemonės apsaugančios statinio dalis nuo „ypatingų“ apkrovų ir jų derinių, kurias gali sukelti transporto priemonių susidūrimas su statinio dalimis. Tiek pagal SNiP 2.01.07-85 „Apkrovos ir poveikiai“ p. 1.9. ir p. 1.11., tiek pagal STR 2.01.01(4):1999 „Eisminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“ 18.3, 19.3, 32 p. A privalomąjį priedą II tiesioginis smūgis „Smūgis, sukeltas transporto priemonės, judančios statinio viduje“ , buvo privaloma suprojektuoti pakankamo aukščio ir stiprumo barjerus, kurių esminės charakteristikos yra aukštis ir atsparumas horizontalioms jėgoms. Architektas A. A. nurodė, kad „Apsauginis turėklas F-4“ ir buvo suprojektuotas užtikrinti žmonių ir automobilių saugumą ir būtent jis buvo numatytas, kaip įrenginys atlaikyti horizontalias jėgas. Šiuo metu parkinge esantys gelžvetonio perdangos bortelis, ratų judėjimo ribotuvai, fasado skardos profilių, kaip nurodė architektas A. A., apdaila nebuvo nei projektuota, nei numatyta atlaikyti horizontalias jėgas. Šių aplinkybių visiškai neįvertino ekspertas S. S. ekspertizės akte, be to, išvada buvo grindžiama ne pilna projektinė dokumentacija. S. S. neatsižvelgė, kad daugiaaukščiame parkinge vyksta automobilių eismas, o esančios priemonės nebuvo projektuotos ir nėra skirtos atlaikyti tiesioginį automobilio smūgį. Kad jos nėra skirtos atlaikyti automobilio tiesioginį smūgį, patvirtina tos aplinkybės, kad M. C. automobilis iškrito. Ekspertas S. S. pateikė savo ekspertizės išvadoms prieštaraujančius parodymus, kad esant automobilių eismui pastate privalo būti įvertintas galimos automobilio horizontaliosios apkrovos pagal judėjimo greitį statinyje. Akivaizdu, kad parkinge eismas nevyksta vien riedančių automobilių, o pagal KET 130 p. stovėjimo aikštelėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/h greičiu. Specialistas J. S. nurodė, kad skaičiuodamas apsauginių turėklų apkrovas, vadovavosi konkrečiais reikalavimais, numatytais STR „Apkrovos ir poveikiai“. Vienintelis STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ nustatė automobilių parkavimo plotų barjerus ir parapetus reikia taip suprojektuoti, kad jie atlaikytų horizontalias apkrovas, pateiktas šio priedo 2 p. , ir nors STR priimtas 2003 m. gegužės 15 d., o įsigaliojo 2003 m. liepos 1 d., specialistas patvirtinto, kad vadovavosi būtent šio teisės akto reikalavimais projektuodamas „Apsauginius turėklus F-4“. Dar iki STR 2.05.04:2003 priėmimo, buvo priimtas rekomendacinis Europos standarto EN 1991-1-1 (2002 m. balandis) informacinis priedas ANNEX B bei Lietuvos standarto LST EN 1991-1-1 (2004 m. gegužės) „EUROKODAS 1. Poveikiai konstrukcijoms. 1-1 dalis. Bendrieji poveikiai. Tankiai, savasis svoris, pastatų naudojimo apkrovos.“ informacinis B priedas 33 psl., kuris nustatė analogiškus reikalavimus barjerams, kaip STR 2.05.04:2003. Apkrovos skaičiuojamos automobilio buferio aukštyje – 375 mm. Taigi akivaizdu, kad gelžbetonio bortelis 14 cm ir ratų judėjimo ribotuvas 11 cm, neatitinka net minimalių reikalavimų, kuomet rekomenduojama skaičiuoti automobilių horizontalių apkrovų aukštį. Pagal UAB „I“ pateiktą išvadą M. C. automobilis, prieš iškrisdamas važiavo 14 km/h greičiu, t. y. neviršijo STR 2.05.04:2003 greičio, kurio horizontalią jėgą privalo atlaikyti barjerai 16,2 km/h, todėl įrengus „Apsauginius atitvarus F-4“ M. C. automobilis nebūtų iškritęs. Esperto S. S. ekspertizės akte nurodoma, kad techninio projekto rengimo darbai buvo vykdomi nuo 2003 m. balandžio 6 d. iki 2003 m. lapkričio 28 d., todėl neabejotina, kad techninio projekto rengimo laikotarpiu jau galiojo STR 2.05.04:2003, numatę konkrečius reikalavimus parkingo barjerams.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą institucijos atstovas prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, 2019 m. birželio 10 d. Vilniaus aps. VPK KPV NVESTS vyresnysis tyrėjas L. K. surašė M. C. administracinio nusižengimo protokolą ROIK 19101812881 su administraciniu nurodymu pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, dėl to, kad M. C. 2019 m. balandžio 25 d., apie 14.43 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo daugiaaukštėje aikštelėje, nesilaikė atsargumo priemonių, sustojusi į stovėjimo vietą (neišjungė automobilio variklio, neperjungė pavaros svirties į stovėjimo padėtį) ir naudodamasi mobiliojo ryšio priemone, nuspaudė automobilio akseleratoriaus pedalą, dėl ko automobilis pajudėjo iš vietos ir nevaldomas atsitrenkė į aikštelės metalinę sienelę, ją išlaužė ir nukrito iš 6 aukšto ant žemės. Eismo įvykio metu sugadino daugiaaukštės aikštelės sienelę, vairuojamą automobilį, bei susižalojo save. M. C. paskyrė 5 eurų baudą. Kadangi per nustatytą terminą M. C. paskirtos nuobaudos nesumokėjo, 2019 m. spalio 16 d. priimtas nutarimas Nr. 10-ANRN-18954-2019, dėl to kad M. C. 2019 m. balandžio 25 d., apie 14.43 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo daugiaaukštėje aikštelėje, nesilaikė atsargumo priemonių, sustojusi į stovėjimo vietą (neišjungė automobilio variklio, neperjungė pavaros svirties į stovėjimo padėtį) ir naudodamasi mobiliojo ryšio priemone, nuspaudė automobilio akseleratoriaus pedalą, dėl ko automobilis pajudėjo iš vietos ir nevaldomas atsitrenkė į aikštelės metalinę sienelę, ją išlaužė ir nukrito iš 6 aukšto ant žemės. Eismo įvykio metu sugadino daugiaaukštės aikštelės sienelę, vairuojamą automobilį bei susižalojo save. M. C. paskirta 10 eurų bauda. Skundžiamas nutarimas priimtas pilnai ištyrus medžiagos tyrimo metu užfiksuotas faktines aplinkybes bei išanalizavus proceso dalyvių parodymus (M. C. paaiškinimas, liudytojų M. D. ir A. P. paaiškinimai, UAB „K“ technikos konsultanto paaiškinimas). M. C. tiek surašytame administracinio nusižengimo protokole, tiek priimtame nutarime nurodoma tokia pati pažeidimo esmė. Nors administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad M. C. savo veiksmais pažeidė KET 9 ir 20 punktus, o priimant nutarimą, nurodyta jog M. C. pažeidė KET 20, 101 ir 128 punktų reikalavimus, tačiau pati M. C. padaryto ir jai inkriminuoto pažeidimo esmė nepasikeitė. Administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodyti M. C. veiksmai - „sustojusi į stovėjimo vietą (neišjungė automobilio variklio, neperjungė pavaros svirties į stovėjimo padėtį) ir naudodamasi mobiliojo ryšio priemone, nuspaudė automobilio akseleratoriaus pedalą“ apima KET 20 punkte numatytą pažeidimą. O Administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodyti M. C. veiksmai - ,,nuspaudė automobilio akseleratoriaus pedalą, dėl ko automobilis pajudėjo iš vietos ir nevaldomas atsitrenkė į aikštelės metalinę sienelę, ją išlaužė ir nukrito iš 6 aukšto ant žemės“ apima KET 101 („Prieš pradėdamas važiuoti....vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu...“) ir 128 („Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jei jis tai gali pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“)) punktuose numatytus pažeidimus. Todėl priimant nutarimą nebuvo nurodytos naujos faktinės aplinkybės, nebuvo nurodyti nauji esminiai administracinio nusižengimo sudėties požymiai, t. y. nebuvo pakeistas administracinio nusižengimo protokolas ir jame suformuluoto kaltinimo turinys. Skunde nurodomi teiginiai, kad priimant nutarimą buvo vadovautasi tyrėjo L. K. surašytu M. C. paaiškinimu, kurį ji davė 2019 m. gegužės 6 d., kuris surašytas netiksliai ir neišsamiai, yra vertintini kaip atsakomybės vengimas. Nes susipažinęs su administracinio nusižengimo medžiaga ir pasidaręs jos kopiją, nei advokatas M. Barisevičius, nei M. C. jokių pastabų dėl paaiškinimo nepateikė. Advokatas ir M. C. administracinio nusižengimo byloje 2019 m. birželio 26 d. pateikė prašymą, 2019 m. liepos 4 d. pateikė prašymą dėl papildomų veiksmų atlikimo, 2019 m. rugpjūčio 7 d. pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų išreikalavimo, 2019 m. spalio 14 d. M. C. pateikė savo pačios surašytą papildomą paaiškinimą, bei bylos nagrinėjimo metu 2019 m. spalio 16 d. pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, tačiau savo skunduose, prašymuose ir paaiškinime naujų įvykio aplinkybių, kurios skirtųsi nuo jos paaiškinime duotų parodymų, nepateikė. M. C. savo neatsargiais veiksmais pažeidė KET punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta daugiaaukštės aikštelės sienelė, vairuojamas automobilis ir susižalojo save. Šiuo atveju kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidusio kaltininko - M. C. veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, nes analogiškoje situacijoje jai laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, eismo įvykis neįvyktų ir M. C. padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (b. l. 1-2).

Atsiliepime į skundą nukentėjusysis UAB „B“ nurodė (t. 3, b. l. 152) ir teismo posėdyje jo atstovė advokatė S. Drukteinienė papildomai paaiškino, kad M. C. skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Dėl nutarime nurodytų kitokių KET pažeidimų, nei administracinio nusižengimo protokole. ANK 417 straipsnio 8 dalis yra blanketinė normą, atsakomybė taikoma už KET pažeidimus, už kuriuos ANK specialiojoje dalyje atsakomybė nėra tiesiogiai numatyta. Protokole nurodyta tokia M. C. padaryto administracinio nusižengimo esmė: „Vairuodama automobilį automobilių stovėjimo daugiaaukštėje aikštelėje nesilaikė atsargumo priemonių, sustojusi į stovėjimo vietą (neišjungė automobilio variklio, neperjungė pavaros svirties j stovėjimo padėtį) ir naudodamasi mobiliojo ryšio priemone nuspaudė automobilio akseleratoriaus pedalą, dėl ko automobilis pajudėjo iš vietos ir nevaldomas atsitrenkė į aikštelės metalinę sienelę, ją išlaužė ir nukrito iš 6 aukšto ant žemės. Eismo įvykio metu sugadino daugiaaukštės aikštelės sienelę, vairuojamą automobilį bei susižalojo save.“ Protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais M. C. padarė KET 9 ir 20 punktų pažeidimus, atsakomybę už šių KET pažeidimų padarymą numato ANK 417 straipsnio 8 dalis. Skundžiamame nutarime M. C. padaryto administracinio nusižengimo esmė nurodyta lygiai tokia pati, kaip ir protokole. Be to, skundžiamame nutarime nurodyti tie patys KET 9 ir 20 punktų pažeidimai, už kuriuos atsakomybę numato ANK 417 straipsnio 8 dalis, kaip ir protokole. Papildomi KET 101, 128 punktų pažeidimai skundžiamame nutarime paminėti prie „kitų aplinkybių“ nurodant, kad tiek protokole, tiek ir skundžiamame nutarime aprašyti M. C. veiksmai kvalifikuotini ir pagal šiuos KET punktus. M. C. plečiamai ir iš esmės contra legem bando aiškinti savo nurodomą ANK 617 straipsnį, kuris neva buvo pažeistas surašant skundžiamą nutarimą. ANK 617 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą.“ Taigi, ANK 617 straipsnio 2 dalies nuostatos, priešingai nei nurodo M. C. expressis verbis leidžia administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam pareigūnui pakeisti nusižengimo teisinį kvalifikavimą, jeigu nekeičiama nusižengimo esmė. Būtent tokia situacija susiklostė ir šioje byloje, tiek protokole, tiek skundžiamame nutarime nurodyta pažeidimo esmė yra identiška; M. C. veikos kvalifikavimas pagal ANK specialiosios dalies straipsnį (417 straipsnio 8 dalis) taip pat liko toks pat; iš dalies pakeista buvo tik nuoroda į KET - nuoroda į KET 9 ir 20 punktus buvo papildyta nuoroda į KET 101 ir 128 punktus. Atsižvelgiant į aukščiau pacituotą ANK 617 straipsnio 2 dalį, laikytina, kad toks administracinio nusižengimo protokole nurodytos administracinio nusižengimo esmės teisinio kvalifikavimo papildymas nepažeidžia ANK normų, todėl yra galimas ir teisėtas. Net jeigu būtų teisinio pagrindo M. C. teiginiams, neva protokole nurodyti KET pažeidimai skundžiamame nutarime nebegalėjo būti pildomi, administracinės atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį taikymui M. C. atžvilgiu yra pakankamas KET 20 punkto pažeidimas (nuoroda į kurį nesikeitė - buvo tiek protokole, tiek ir skundžiamame nutarime). Tuo tarpu M. C. vėlesni teiginiai (jau po protokolo surašymo), neva ji, vairuodama automobilį, mobiliuoju telefonu nesinaudojo, laikytini gynybine versija. „B“ nuomone, turi būti vadovaujamasi pirminiais M. C. parodymais ir konstatuota, kad M. C. padarė KET 20 punkto pažeidimą, todėl jai taikytina administracinė atsakomybė, numatyta ANK 417 straipsnio 8 dalyje. M. C. skunde nurodo, kad skundžiamame nutarime yra prieštaravimų - viena vertus, nurodoma, kad administracinio nusižengimo byloje yra sprendžiamas tik M. C. atsakomybės dėl KET formalių pažeidimų klausimas ir nenustatinėjama, ar šie, ar kiti pažeidimai lėmė eismo įvykio kilimą, tačiau kita vertus, skundžiamame nutarime nurodoma, kad M. C. padaryti KET pažeidimai nulėmė eismo įvykio kilimą ir KET pažeidimų padarymas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. „B“ nuomone, skundžiamame nutarime visiškai pagrįstai ir teisingai nurodyta, jog „Nuo 2017-01-01, įgaliojus ANK, nebėra numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą [...]. Šioje administracinėje byloje yra sprendžiamas tik M. C. atsakomybės klausimas dėl KET 20, 101, 128 p. Įtvirtinto formalaus pažeidimo (naudojosi mobiliojo ryšio priemone, kai transporto priemonės variklis nebuvo išjungtas, prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu ir iškilus eismo saugumo grėsmei nesustabdė transporto priemonės), tačiau nenustatinėjama, ar šis, ar kiti pažeidimai lėmė eismo įvykio kilimą - tai nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Nėra abejonės, jog kylantis ginčas dėl to, kas turės atlyginti įvykio metu padarytą žalą, yra ginčas dėl šių dalyvių deliktinės atsakomybės, tai yra civilinės prigimties teisinis ginčas, kuris turi būti sprendžiamas civilinėmis priemonėmis. Kita vertus, šioje administracinio nusižengimo byloje M. C. nurodė, jog atvažiavus į automobilių aikštelę ir neišjungus automobilio variklio išgirdo telefone gauto elektroninio pašto garsą, todėl puolė ieškoti ties pavarų svirtimi padėto telefono ir pajautė kaip pajudėjo jos automobilis, kuris buvo techniškai tvarkingas. Ir šie jos veiksmais padaryti KET pažeidimai, kurie lėmė eismo įvykio kilimą.“ Tokie skundžiamo nutarimo „prieštaravimai“ neturi jokios reikšmės administracinės atsakomybės taikymui M. C. atžvilgiu. Be to, šie skundžiamame nutarime išdėstyti teiginiai, kuriuos M. C. laiko prieštaringais, yra visiškai teisingi. Viena vertus, skundžiamame nutarime visiškai teisingai pažymėta, kad aplinkybė, ar skundžiamame nutarime nurodyti M. C. padaryti KET pažeidimai buvo eismo įvykio (tokio, koks faktiškai įvyko, t. y. M. C. vairuojamo automobilio iškritimo iš parkingo) kilimo priežastis, nėra teisiškai reikšminga administracinės atsakomybės taikymui M. C. atžvilgiu. Žalos parkingo savininkams ir/ar M. C. atlyginimo klausimas yra deliktinės atsakomybės klausimas, spręstinas civiline tvarka. Kita vertus, akivaizdu, kad būtent M. C. veiksmai (neatsargus vairavimas, naudojimasis mobiliojo ryšio priemone pavaros svirties neperjungus į stovėjimo padėtį ir neišjungus automobilio variklio) sukėlė ir bet kuriuo atveju (net ir parkinge esant įrengtiems apsauginiams turėklams, kurių pagal darbo projektą ir neturėjo būti įrengta) būtų sukėlę M. C. vairuojamo automobilio smūgį į vieną ar kitą objektą, t. y. eismo įvykį. Todėl dėl paties eismo įvykio kilimo fakto akivaizdžiai yra atsakinga pati M. C.. Galiausiai, aplinkybę, kad „M. C. savo veiksmais sugadino daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės sienelę“ savo 2021 m. vasario 23 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-697/2021 konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, M. C. skundo reikalavimai iš pažeidimo esmės pašalinti frazę: „Eismo įvykio metu sugadino daugiaaukštės aikštelės sienelę, vairuojamą automobilį ir susižalojo save“ bei iš motyvuojančios dalies pašalinti aplinkybes, jog M. C. padaryti KET pažeidimai lėmė eismo įvykio kilimą ir M. C. padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, yra akivaizdžiai nepagrįsti. Be to, kaip minėta, skundžiamame nutarime esantys „prieštaravimai“ akivaizdžiai neturi jokios įtakos administracinei atsakomybei, taikytinai M. C. atžvilgiu. Skunde M. C. nurodo, kad skundžiamas nutarimas neva yra nepagrįstas dar ir dėl to, kad jame neįvertintos neva reikšmingos aplinkybės: tariami parkingo, iš kurio eismo įvykio metu iškrito M. C. vairuojamas automobilis, nukrypimai nuo projekto sprendinių ir atitinkamai tariamas parkingo neatitikimas galiojantiems teisės aktų reikalavimams. Tariamas parkingo neatitikimas teisės aktų reikalavimams (neva pasireiškiantis tuo, jog parkinge nėra įrengti apsauginiai turėklai) galbūt galėtų turėti įtakos (dėl šio klausimo yra atliekama ekspertizė Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-404-294/2021) eismo įvykio pasekmėms, o ne paties eismo įvykio kilimui. Atitinkamai, šioje administracinio nusižengimo byloje sprendžiant dėl administracinės atsakomybės taikymo M. C. atžvilgiu, šios aplinkybės neturi jokios reikšmės. Kita vertus, net jeigu parkingo (ne)atitikimas teisės aktų reikalavimams turėtų kokią nors reikšmę šioje byloje, M. C. teiginiai, neva parkingas neatitiko teisės aktų reikalavimų, yra visiškai nepagrįsti ir negali būti nagrinėjamas šioje administracinio nusižengimo byloje. Parkingo (ne)atitikimas teisės aktų reikalavimams dėl apsauginių turėklų neįrengimo yra nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-404-294/2021. Iš M. C. veiksmų - administracinio nurodymo neįvykdymo ir 5 EUR dydžio baudos nesumokėjimo, skundžiamo nutarimo, kuriuo skirta 10 EUR bauda, skundimas teismui, patiriant atstovavimo ir kt. išlaidas, aiškiai rodo, kad šio ginčo tikslas yra ne išvengti administracinės atsakomybės taikymo ir menko dydžio baudos mokėjimo, o siekis nesąžiningai „užfiksuoti“ faktines aplinkybes dėl tariamo parkingo nesaugumo, neatitikimo teisės aktų reikalavimams, kurios, kaip prejudicinės, galėtų būti panaudotos civilinėje byloje; identiškiems ginčams vykstant tiek civilinėje, tiek administracinio nusižengimo byloje, kyla nesuderinamų teismo sprendimų priėmimo rizika. Atstovė pažymėjo, kad parkingo įrengimas neprieštarauja teisės aktams. Jis yra pripažintas tinkamu naudoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus paskirtos komisijos 2004 m. vasario 13 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101) 11.4-417, kuriuo konstatuota, kad statyba vyko pagal projektą ir atliktieji statybos ir montavimo darbai tenkina projekto ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, o patvirtinto projekto pakeitimai bei nuokrypos yra nustatyta tvarka suderinti ir pažymėti pateiktoje techninėje dokumentacijoje. Šis aktas niekada nebuvo pripažintas negaliojančiu, yra teisėtai surašytas ir galioja. Antra, pastatas projektuojamas ir statomas pagal projektavimo metu galiojančius teisės norminių aktų reikalavimus. Tai nurodyta į bylą kartu su PLPF atsiliepimu pateiktame dr. D. K. parengtame 2019 m. gruodžio 4 d. ekspertinio tyrimo akte Nr. ETA-911-122019 (6 psl.). Šį faktą taip pat patvirtino 2021 m. birželio 7 d. teismo posėdyje paaiškinimus davęs specialistas, parkingo konstruktorius, J. S.. Specialisto J. S. paaiškinimais, esą rengdamas parkingo techninį projektą jis rėmėsi statybos techniniu reglamentu STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“, patvirtintu 2003 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 233 ir įsigaliojusiu 2003 m. liepos 1 d., negalima remtis, nes šis techninis reglamentas negaliojo parkingo projektavimo metu. Teismo ekspertas doc. dr. S. S. ekspertizės akte Nr. 21-05/02 konstatavo, kad „[...] antžeminio parkingo [...] konkrečių apsauginių turėklų įrengimo nei projektavimo, nei statybos laikotarpiu teisės aktai nereglamentavo. Statinys turėjo atitikti tik STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“ reikalavimus. Projekte nenumačius konkrečių turėklų teisės aktų reikalavimai pažeisti nebūtų. Teisės aktai konkrečių apsauginių užtvarų (turėklų) įrengimo reikalavimų atvirojo tipo antžeminėms automobilių saugykloms nenumatė. [...].“ 2021 m. birželio 7 d. teismo posėdyje paaiškinimus davę specialistai A. A., rengęs parkingo architektūrinės dalies projektą, ir teismo ekspertas doc. dr. S. S. patvirtino, kad pagal pastato projektavimo metu galiojusius teisės aktus apsauginių barjerų įrengimas antžeminiame parkinge nebuvo numatytas. Ekspertas doc. dr. S. S., teikdamas parodymus 2021 m. birželio 7 d. teismo posėdžio metu, vienareikšmiškai patvirtino, kad atitvarų įrengimas projekte nebuvo numatytas - negalima laikyti, kad atitvarai suprojektuoti, jei jie nurodyti tik architektūrinės dalies projekte viename pjūvyje, o darbo projekte, pagal kurį vykdoma statyba, atitvarai nebuvo suprojektuoti. Nepagrįstos M. C. atstovo implikacijos, esą galbūt ekspertui buvo pateikta ne pilna parkingo projektinė dokumentacija - išvados rengiant ekspertinę išvadą civilinėje byloje Nr. e2-404-294/2021 buvo daromos ir šioje byloje turi būti daromos iš tos projektinės dokumentacijos, kuri yra, o ne galimai galėtų būti. 2021 m. birželio 7 d. teismo posėdyje teismo ekspertas doc. dr. S. S. papildomai nurodė, kad jam nežinomi teisės aktai, privalomai reikalaujantys įrengti atitvarus, pasikeitus teisiniam reglamentavimui. Ekspertas nurodė, kad parkinge yra įrengtos pakankamos priemonės riedančiam automobiliui apsaugoti nuo iškritimo iš daugiaaukščio statinio. 2021 m. birželio 7 d. teismo posėdžio metu apklaustas parkingo projekto architektūrinės dalies rengėjas A. A., atsakydamas į klausimą, ar be turėklų, kurių įrengimas pagal projektavimo metu galiojusius teisės aktus nebuvo būtinas, parkingas yra saugus naudoti, papildomai nurodė: „kaip praktika rodo, 15-ka metų buvo saugus naudoti... ir po šiai dienai yra tokių parkingų be atitvarų, ir jie saugiai naudojami“ bei „ir dabar naudoja tą parkingą, ten tų turėklų [...] neįrengė ir niekas neiškrenta“. Parkingo konstruktorius J. S., atsakydamas į M. C. atstovo klausimą, ar be atitvarų parkingas yra saugus, kad neiškristų automobilis, taip pat nurodė, kad „jeigu tas automobilis išvystys milžinišką greitį, tai [...] gali [...] tokia atsirasti jėga, kuri tris kartus didesnė negu ta norminė, tai [...] yra fizikos dėsnis“. Šių išvadų bei teiginių nepaneigia specialisto A. S., dirbančio UAB „V“, 2021 m. gegužės 28 d. ekspertinės išvados Nr. 21- 05/01 ir parodymai, duoti 2021 m. birželio 7 d. teismo posėdžio metu, nes specialistas, surašydamas išvadas, rėmėsi parkingo projektavimo metu negaliojusiais teisės aktais (Statybos inžinierių institucijos 2011 m. rekomendacijomis, susijusiomis su parkingų kraštų apsauga, statybos techniniu reglamentu STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ bei Europos Sąjungos standartais, nors Lietuva parkingo projektavimo ir net pridavimo metu nebuvo ES narė). Specialistas rėmėsi tik rekomendaciniais, bet neprivalomais teisės aktais (pvz., jau minėtos Statybos inžinierių institucijos 2011 m. rekomendacijos, susijusios su parkingų kraštų apsauga). 2021 m. gegužės 28 d. ekspertinėse išvadose specialistas A. S. konstatavo, kad „[į]rengus projekte numatytus „Apsauginius turėklus F-4“ ar analogiškus, kurie būtų suprojektuoti pagal Lietuvos standarto LST EN 1991-0-1 (2004 m. gegužės) informacinio B priedo 33 psl. ir STR 2.05.04:2003 12 priedo reikalavimus, automobilis „BMWX6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėdamas greičiu kaip nurodyta 2019-11-20 UAB „I“ eksperto išvadoje MV 2019-68 nebūtų iškritęs iš pastato-parkingo [...]“, joks tyrimas šiai išvadai pasiekti nėra atliktas (nėra jokių skaičiavimų, jų pagrindimo ir t. t.). Neatsitiktinai duodamas parodymus 2021 m. birželio 7 d. teismo posėdžio metu specialistas nurodė, kad jokių skaičiavimų jis ir neatliko - juos būtų atlikęs tik tuo atveju, jeigu apsauginiai turėklai būtų įrengti, vertinant jų įrengimo tinkamumą, o projektinio sprendinio specialistas net neanalizavo. Vadinasi, ši išvada yra niekinė. Juo labiau, nepagrįsti specialisto A. S. teiginiai 2021 m. birželio 7 d. teismo posėdžio metu, kad 14 km/val. greičiu judantis automobilis judėjo mažesniu greičiu nei numatė normatyvinė bazė, todėl esą turėklai, jei būtų įrengti, būtų atlaikę automobilį ir jis nebūtų iškritęs. Specialistas nuolat ignoravo, kad jėgą lemia ne judėjimo greitis. Jėgos formulė yra masė, padauginta iš pagreičio. Tai yra visuotinai žinomas faktas, kurį be kita ko patvirtino specialistas J. S.. A. S. nuolat ignoravo, kad automobilio „BMW X6“, kurį eismo įvykio metu vairavo M. C., nuosavas svoris yra 2185 kg, o maksimalus svoris 2760 kg, ne iki 1,5 tonos, kaip įprastinio lengvojo automobilio svoris, o svoris yra vienas iš dviejų jėgos formulės elementų. Dar daugiau, UAB „I“ eksperto išvadoje MV 2019-68 nurodyta, kad „Automobilis „BMWX6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pramušdamas parkingo apsauginę sienelę 2019 m. balandžio 25 d. eismo įvykio metu judėjo [...] ne mažesniu kaip 14 km/h greičiu“. Vadinasi, tikrasis greitis galėjo būti didesnis. Visiškai nepagrįsti M. C. atstovo teiginiai, esą į bylą pateiktas 2021 m. balandžio 30 d. prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo įrodo, kad parkingo projekte buvo numatyta įrengti apsauginius turėklus, kad parkingas buvo pripažintas tinkamu naudoti, nors neatitiko parkingo projekto reikalavimų dėl atitvarų ir t. t. Nutarime konstatuota tik tai, kokios aplinkybės liko neišsiaiškintos atliekant ikiteisminį tyrimą ir turi būti išsiaiškintos. Jokių M. C. nurodomų faktų nutarimas neįtvirtina ir pagal savo prasmę negali įtvirtinti. M. C. neįrodė, jog pagal norminių teisės aktų reikalavimus bei projektinę dokumentaciją parkinge privalėjo būti įrengti atitvarai, kad jų neįrengus buvo padaryti pažeidimai. M. C. taip pat neįrodė, kad, atitvarus įrengus, jos vairuojamas automobilis, iš vietos pajudėjęs intensyvaus įsibėgėjimo metu dėl grubių M. C. KET pažeidimų ir kritimo pradžioje judėjęs ne mažesniu kaip 14 km/val. greičiu bei svėręs mažiausiai 2185 kg, būtų nepralaužęs atitvarų ir neiškritęs.

Atsiliepime į skundą nukentėjusysis UAB „P“ nurodė (t. 3, b. l. 157-164) ir teismo posėdyje jo atstovės advokatės Liucija Jankoitė ir Kristina Sabaliauskienė paaiškino, kad M. C. padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl jokio teisinio ir faktinio pagrindo naikinti nutarimą nėra. Jos kaltę patvirtina tokios aplinkybės ir įrodymai: pirma, vaizdo įrašuose matoma situacijos eiga: M. C. įvažiavusi į parkingą pakilo iki 6A aukšto ir sustojo stovėjimo vietoje; M. C. apie 5 min. stovėjo, nuspaudusi automobilio stabdžio pedalą, tačiau neperjungusi pavaros į stovėjimo rėžimą bei neišjungusi automobilio variklio. Kadangi kamera veikia nuo judesio, staigaus pajudėjimo iš vietos momentas nėra užfiksuotas. Tačiau vaizdo įraše užfiksuota, jog automobilis iš parkingo iškrito 14:25:30 t. y. po 5 min. nuo atsistojimo į stovėjimo vietą 6A. UAB „K“ technikos konsultanto G. V. 2019 m. gegužės 28 d. paaiškinimuose nurodoma, kad smūgio metu užfiksuotas automobilio ratų greitis 18 km/h; smūgio metu užfiksuotos automobilio variklio apsukos – 1 800 1/min.; trečia, 2019 m. lapkričio 20 d. eksperto išvadoje Nr. MV 2019-68 (Priedas Nr. 3) ekspertas dr. V. M., išanalizavęs bylos medžiagą, atlikęs mokslinius tyrimus ir skaičiavimus, nustatė, jog: M. C. turėjo paspausti akseleratoriaus pedalą, kad tokiu pagreičiu pajudėti iš vietos; M. C. vairuojamo automobilio greitis kritimo pradžioje (jau prašokus ratų ataušėją ir bortelį bei pramušus sieną) turėjo būti mažiausiai 14 km/ h; techniniu požiūriu toks greitis galėjo būti išvystytas intensyvaus įsibėgėjimo metu; automobilis „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdomas laikantis saugaus eismo reikalavimų, negalėjo pervažiuoti per sumontuotus parkavimo ribotuvus ir betoninį bordiūrą bei iškristi iš parkingo stovėjimo aikštelės. Iš aukščiau nurodytų duomenų galima daryti neabejotiną išvadą, kad M. C., kuri stovėjo 5 min. stovėjimo vietoje, neperjungusi pavaros į stovėjimo rėžimą, staiga paspaudė akseleratoriaus pedalą, dėl ko staigiai pajudėjo iš vietos ir prašokusi ratų atmušėją ir bortą pramušė parkingo išorės sieną, dėl ko iškrito iš parkingo 6A. Žala M. C. turtui ir sveikatai, taip pat nukentėjusiųjų turtui buvo padaryta jos pačios veiksmais, t. y. dėl Kelių teismo taisyklių nesilaikymo bei elementarių visiems žinomų ir suprantamų atsargumo taisyklių nesilaikymo. Skunde M. C. nepagrįstai teigia, neva jos neteisėti veiksmai - KET pažeidimas, priežastiniu ryšiu yra susiję tik su padariniu - automobilio atsitrenkimu į išorinę parkingo sienelę, tuo tarpu tarp jos neteisėtų veiksmų ir kitų padarinių-automobilio iškritimo iš parkingo ant žemės, automobilio sugadinimo bei jos pačios sveikatos sutrikdymo - priežastinio ryšio nėra. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju, eliminavus M. C. neteisėtus veiksmus - KET pažeidimus, pavojingų pasekmių - automobilio iškritimo bei sugadinimo, M. C. sveikatos sutrikdymo nebūtų atsiradę. Jeigu M. C. būtų laikiusis elementarių saugumo priemonių ir KET reikalavimų, jos vairuojamas galingas automobilis nebūtų staigiai, dideliu pagreičiu pajudėjęs, dėl ko peršoko ratų atmušėją, bortą, parkingo išorės sieną ir iškrito iš parkingo. Todėl kilusios pasekmės (automobilio sugadinimas, sveikatos sutrikdymas) siejamos išimtinai su pačios M. C. neatsargiais veiksmais. Analogiškas išvadas padarė ir ekspertas dr. V. M., ekspertizės akte konstatavęs, jog „Automobilis „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdomas laikantis saugaus eismo reikalavimų, negalėjo pervažiuoti per sumontuotus parkavimo ribotuvus ir betoninj bordiūrų bei iškristi iš parkingo stovėjimo aikštelės“. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje Nr. e2-404-294/2021 byloje atliktos teismo ekspertizės eksperto dr. S. S. Ekspertizės akto 21-05/02 išvadoje nurodoma, kad „Parkinge automobilių stovėjimo vietoje įrengtas 11 cm aukščio ratų ribotuvas bei ties parkingo kraštu apsauginis monolitinio gelžbetonio 14 cm aukščio bortelis yra pakankamos priemonės riedančiam automobiliui apsaugoti nuo iškritimo iš daugiaaukščio statinio“. Parkingas visiškai atitinka jo statybos metu keliamus teisės aktų reikalavimus. Parkingas, kuriame įvyko įvykis, yra pastatytas 2003 - 2004 metais. Reikalavimus Parkingo projektavimui ir statybai numato teisės aktai, galioję projektavimo sąlygų sąvado patvirtinimo dieną (Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“), statybos leidimas išduotas 2013 m. gegužės 1 2d. parkingo statybos užbaigimo aktas Nr. (101)11.4-417 buvo išduotas 2004 m. vasario 13 d. Šiuo aktu ir patvirtinta, kad parkingas atitinka esminius statinio reikalavimus. Pagal projektavimo sąlygų sąvado ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu galiojusius teisės aktus nebuvo privaloma, kad atviro tipo daugiaaukštėse stovėjimo aikštelėse būtų įrengti apsauginiai atitvarai. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ buvo patvirtintas 2003 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 233 ir įsigaliojo nuo 2003 m. liepos 1 d., t. y. projektuojant parkingą nebuvo privaloma juo vadovautis, kadangi šio statybos techninio reglamento nuostatos privalomos projektavimo darbams, kurie pagal projektavimo darbų rangos sutartis pradedami nuo 2003 m. liepos 1 d. Pagal antžeminės atviros parkavimo aikštelės projektavimo ir statybos metu galiojusius teisės aktų reikalavimus nebuvo privaloma įrengti turėklų. Tai įrodo: D. K. ekspertinio tyrimo aktas Nr. ETA-911-122019, kuriame nurodoma, kad pagal projektavimo ir statybos metu galiojančius teisės aktus nebuvo privalomo reikalavimo parkinge įrengti atitvarus; aplinkybė, kad parkingas 2004 m. vasario 13 d. pripažintas tinkamu naudoti pripažinimo tinkamu naudoti aktu, t. y. atitiko jam keliamus teisės aktų reikalavimus, buvo tinkamas eksploatuoti, pastatytas pagal projektinę dokumentaciją. M. C. nepagrįstai nurodo, jog, automobilio iškritimo iš parkingo esminė priežastis yra neįrengti techniniame projekte suprojektuoti „Apsauginiai turėklai F-4“, o parkingas pastatytas tariamai nukrypstant nuo techninio projekto. Tokią išvadą M. C. daro remiantis ne pilna projektine dokumentacija, o tik jos dalimi - techninio projekto brėžiniais, neįvertinusi, kad darbo projekte šis sprendinys buvo pakeistas. Pagal parkingo projektavimo ir statybos metu galiojančius teisės aktų reikalavimu sparkingo projektavimas buvo numatytas dviem etapais: rengiamas techninis projektas ir rengiamas darbo projektas. Statinio statyba vykdoma ne pagal techninį projektą tiesiogiai, o jo pagrindu parengto darbo projekto pagrindu. Techninio projekto sprendinys „Apsauginiai turėklai F-4“ buvo pakeistas parkingo darbo projekto rengimo metu, t. y. šio sprendinio darbo projekte buvo atsisakyta. Tai įrodo pridedami brėžiniai. Toks pakeitimas yra teisėtas, kadangi pagal imperatyvius teisės aktų reikalavimus apsauginiai turėklai ar atitvarai neprivalėjo būti suprojektuoti, todėl šio sprendinio atsisakius darbo projekto rengimo metu apsauginiai turėklai F-4 neprivalėjo būti įrengti. Darbo projekte nenumačius, todėl neįrengus šių apsauginių turėklų, parkingas buvo pastatytas pagal projektinę dokumentaciją ir atitiko teisės aktų reikalavimus, statinio saugos reikalavimus, todėl buvo pripažintas tinkamu naudoti. Statiniui išdavus statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, šis dokumentas patvirtina, kad statinys atitinka projekto (tame tarpe ir patvirtintus projekto pakeitimus), tenkina esminius statinio reikalavimus ir gali būti saugiai naudojamas pagal paskirtį eksperto S. Š. parengta specialisto išvada. M. C. į bylą yra pateikusi specialisto A. S. (UAB „V“) išvadą, kuri yra priešinga visiems kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl vertintina kritiškai. Be to, 2021 m. birželio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu žodžiu apklausiant A. S., jis savo išvadoje pateiktą nuomonę patikslino ir nurodė, kad kai kurias išvadas pateikė kaip prielaidas ir spėjimus, net neatlikęs konkrečių skaičiavimų, todėl teismas neturėtų vadovautis jo, kaip specialisto, paaiškinimais, nes jie yra paremti tik prielaidomis bei spėjimas ir yra asmeninė A. S. nuomonė, o ne ekspertinio tyrimo išvada. A. S. savo išvadas grindė parkingo projektavimo metu negaliojusiais teisės aktų reikalavimais, be to, nuomonę pateikė neatlikęs jokių skaičiavimų. Tiek savo išvadoje, tiek teisme nurodė, kad parkingo projektavimo metu turėjo būti taikomas Statybos techninių reikalavimų reglamentas STR 2.01.01 (4): 1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“, tačiau šiame reglamente nėra nurodyta konkrečių rodiklių, kokios galios ir kokie konkretūs sprendiniai turi būti numatyti projektuojant pastatą, o tiesiog nurodomas bendrasis reikalavimas, kad turi būti įvertintas smūgis, sukeltas transporto priemonės, judančios statinio viduje, o nurodytas reikalavimas įvertinti riziką yra bendrinis. Tą patvirtino ir specialistu apklaustas dr. S. S. ir specialistu apklaustas A. A.. A. S. taip pat negalėjo nurodyti, kokie konkretūs reikalavimai apsauginėms priemonėms turėjo būti numatyti pagal parkingo projektavimo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus, t. y. kokią galią, skaičiuojamą kN tokios priemonės turėtų atlaikyti ir pan. A. S. tiesiog daro prielaidą ir netgi klaidina teismą, jog vertinant tokią riziką neva turėjo būti suprojektuoti atitvarai pagal projektavimo metu dar negaliojusį 2003 m. gegužės 15 d. patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“, nors šis reglamentas yra privalomas tik projektams pagal sudarytas projektavimo rangos sutartis po 2003 m. liepos 1 d. (Reglamento 18 p., specialisto A. S. išvados 43 psl.), rekomendacinį (ne privalomą) teisės aktą Eurokodą 1, kuris Lietuvos Respublikoje įsigaliojo tik 2004 m. gegužės 1 d. Techninio projekto architektūrinės ir konstrukcinės dalių techninis projektas buvo parengtas iki bendrosios ekspertizės akto parengimo, vadinasi, parkingo architektūrinė ir konstrukcinė dalis buvo baigta projektuoti netgi dar iki Statybos techninio reglamento STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ patvirtinimo. Projektavimas vyko iki 2003 m. gegužės mėn., statybos darbai pradėti 2003 m. (po statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) gavimo, kuris gautas 2003 m. gegužės 12 d.). Kaip žinia, statybos darbai turi būti atliekami pagal jau parengtą projektą, kurio rengimui negaliojo Statybos techninis reglamentas STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“. 2019 m. liepos 14 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštas Nr. (9.12)-2D-8949 taip pat patvirtina, kad Statybos techninis reglamentas STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ galiojo nuo 2003 m. liepos 1 d. Aplinkybę, jog konkrečių reikalavimų privalomai numatyti turėklus daugiaaukščio parkingo statybai nebuvo apskritai, patvirtina ir eksperto dr. D. K. ekspertinio tyrimo aktas su specialisto išvada ETA-911-122019, kuriame taip pat nurodoma, jog nebuvo numatyti konkretūs techniniai reikalavimai parkingo išorės sienoms ar atitvaroms. Specialistu apklaustas A. S. nurodė, jog parkingo projektavimo metu galiojo SniP 2.01.07-85 „Apkrovos ir poveikiai“, tačiau ir šiame dokumente nėra konkrečių reikalavimų daugiaaukščio parkingo projektavimui, o tik bendrasis reikalavimas įvertini galimas apkrovas. Aplinkybę, kad nebuvo numatyta konkrečių reikalavimų parkingo statybai patvirtinto dr. S. S.. Atsakant į klausimą, ar M. C. vairuojamas automobilis „BMW X6“ būtų neiškritęs iš parkingo, jeigu būtų įrengti „apsauginiai turėklai F-4”, A. S. 2021 m. liepos 7 d. posėdžio metu nurodė, jog jokių skaičiavimų neatliko, tačiau darė prielaidą, kad įrengus turėklus, atitinkančius Statybos techninio reglamento STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ nuostatas, automobilis galimai būtų neiškritęs. Specialistas darė prielaidą neatlikęs jokių tyrimų ir skaičiavimų, kad suprojektavus Statybos techninio reglamento STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ nurodytus turėklus, šie neva būtų sulaikę 2185 kg nuosavos masės automobilį, atsitrenkusį į išorės atitvarą 14 km/ h pagreičiu. Visgi, tokią išvadą jis pateikė neatlikęs jokių skaičiavimų, nes jam nebuvo pavesta juos atlikti, be to, jis rėmėsi Parkingo projektavimo metu dar negaliojusiu Statybos techninio reglamento STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“. Pažymėjo, kad projektavimo ar statybos metu pasikeitus teisės aktų reikalavimams, statytojas, rangovas ar projektuotojas neprivalo keisti statinio projekto pagal naujus teisės aktų reikalavimus, o statybos vykdomos pagal parengtą statinio projektą (kaip paaiškino dr. S. S., statytojas, pasikeitus teisės aktų reikalavimams keisti projekto neprivalo, o statinį privalo statyti remiantis parengtu projektu). Kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog eismo įvykio metu buvusios apsaugos priemonės – ratų atmušėjas ir 14 cm betoninis bortelis, buvo pakankamos priemonės apsaugoti nuo automobilio iškritimo. Privalomuose teisės aktuose nenumačius konkrečių imperatyvių reikalavimų daugiaaukščio parkingo statybai, pasirinktos priemonės – ratų atmušėjas ir betoninis bortelis atitiko keliamus teisės aktų reikalavimus, jų nepažeidė. Būtent tik M. C. didelis neatsargumas ir šiurkštus KET reikalavimų pažeidimas buvo esminė ir vienintelė priežastis lėmusi neigiamų pasekmių atsiradimą M. C. – automobilio iškritimą ir susižalojimą. Tą vienareikšmiškai patvirtina UAB „I“ eksperto V. M. išvada, kurioje išsamiai išnagrinėtas eismo įvykio priežastingumas. Vadinasi tiesioginiu faktiniu ir teisiniu priežastiniu ryšiu su pasekmėmis – automobilio iškritimu ir M. C. susižalojimu – siejami tik pačios M. C. atlikti neteisėti veiksmai, o ne Parkingo faktinė būklė ar turėklų F-4 neįrengimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje M. C. parodė, kad 2019 m. balandžio 25 d., apie 14 val. automobilį BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prekybos ir verslo centre „E“, 6 aukšte ir sustojo automobilio priekiu į aikštelės išorinę sieną. Toliau niekur važiuoti neketino, nes verslo centre „E“ darbdavys nuomojasi patalpas. Sustojusi tiesiog išgirdo telefone gauto pranešimo garsą, tačiau telefono nepuolė ieškoti ir jo rankose neturėjo. Priežasčių, kodėl sustojus stovėjimo vietoje pajudėjo jos vairuotas automobilis iš vietos neprisimena. Nepaisant kokios priežastys galėjo nulemti, jog automobilis pajudėjo, tačiau automobilis judėdamas itin nedideliu greičiu nebūtų iškritęs, jei daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė, esanti prekybos ir verslo centre „E“, būtų tinkamai ir saugiai įrengta pagal šio statinio 2003 metų projekto korektūrą. Projekto korektūroje yra numatyti „apsauginiai turėklai F-4“, kurių paskirtis užtikrinti daugiaaukštėje aikštelėje žmonių ir automobilių saugumą. „Apsauginiai turėklai F-4“ nėra įrengti, nors jų turėjo būti įrengta 980 metrų, per visų aikštelės aukštų išorinį perimetrą. Jei „apsauginiai turėklai F-4“ būtų įrengti, tai jos vairuojamas automobilis, pajudėjęs iš vietos nedideliu greičiu, būtų sustojęs ties barjerais, nebūtų išlaužęs aliuminio lentelių apdailos ir nebūtų iškritęs. Daugiaaukštėje automobilių stovėjimo aikštelėje, tame tarpe ir 6 aukšte, nėra įrengta jokių priemonių (barjerų, atitvarų ar pan.) užtikrinančių, kad automobiliai neiškris ir sustos iki metalinių fasadinių lentelių apdailos, todėl jos vairuojamas automobilis iš aikštelės 6 aukšto iškrito dėl nesaugiai įrengtos daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės, o ne dėl jos veiksmų. Būtent dėl nesaugiai įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės buvo nepataisomai apgadintas jos vairuotas automobilis, ji patyrė sunkų sveikatos sužalojimą, patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Papildomai nurodo, kad įvykio metu buvo viena. Parkavosi priekiu į išorinę sieną – į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. Iš kairės buvo (duomenys neskelbtini), iš dešinės – (duomenys neskelbtini) gatvė. Iš šono taip pat buvo automobilių. Prisiparkavo, sustojo, neprisimena, ar išjungė variklį. Negali pasakyti, kodėl neprisimena. Tuo metu buvo blaivi, telefono rankoje neturėjo ir nežiūrėjo į veidrodėlį. Pradėjo prisiminti tik kitą dieną, reanimacijoje. Ji neatsimena nieko po sustojimo parkavimo vietoje iki atsibudimo reanimacijoje beveik po paros laiko. Ji neatsimena, ar tuo metu buvo praradusi sąmonę. Jai buvo padaryti sužalojimai: lūžę 8 šonkauliai, krūtinkaulis, veido kaulo lūžis, dantų nutrupėjimas, vidinis kraujavimas. Buvo darytas kraujo drenavimas, reanimacijoje prabuvo 5 paras. Parkavimosi momentas užfiksuotas video kameromis. Yra pakankamai lėta ir atsargi vairuotoja. Vairuoja nuo 1999 m. Ji tiksliai neprisimena savo turėtų ANK nusižengimų (t. 2, b. l. 31-38).

Teismo posėdyje liudytojas M. K. parodė, kad jis yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pirmos kuopos antro būrio vyriausiasis patrulis. Tąkart gavo iškvietimą, kad automobilis nukrito iš daugiaaukštės stovėjimo aikštelės, tik tiksliai nepamena iš kelinto aukšto. Jam atvykus, įvykio vietoje buvo kolegos iš kitos institucijos, ne iš kelių policijos, nes jie registravo įvykį, taip pat ugniagesiai gelbėtojai. M. C. jau buvo greitosios pagalbos automobilyje. Jam atrodo, kad jis buvo radęs kažkokį jos asmens dokumentą, pati vairuotoja tų dokumentų nepateikė. Greitosios pagalbos automobilyje ji nurodė, kad jos vardas, atrodo, M. Medikai iš greitosios pagalbos automobilio nurodė, kad jai šokas ir kalbėti negalės. Greitai ją išvežė. Jam įlipus į greitosios pagalvos automobilį, moteris buvo sąmoninga, jos norėjo pasitikslinti, ar tikrai ji vairuotoja. Paklausė, ar moteris yra M. C. atsakė, kad tai ji. Ir jis daugiau nieko neklausė, nes gydytojas sakė, kad moteriai šokas, būklė sunki ir skubiai veža į ligoninę. Matėsi, kad moteris buvo šoko būsenoje. Neteko įvykio vietoje su niekuo bendrauti, su M. C. nekalbėjo. Automobilis gulėjo ant stogo, stogo visiškai nebuvo, kapotas bei stogas buvo visikai susilyginę. Įvykio vietoje jokių nustūmimų ar stabdymo žymių nebuvo. Jam atrodo, jis sudarė įvykio schemą, ten būtų tikrai pažymėjęs, jei kažką būtų matęs papildomo. Buvo išlaužtos apsauginės grotelės, tik nežino, ar apsauginėmis jas pavadinti galima, ar apdailos. Jos buvo išlaužytos. Atrodo, jos buvo metalinės ar skardinės. Mano, kad nelabai tvirtas metalas, nes automobilis iškrito. Abejoja, kad buvo didelis greitis, nes ten stovėjimo aikštelė. Mano, kad didelio greičio tikrai nebuvo, kad jeigu tik išstūmė. Ant aikštelės grindinio buvo juoda, kaip ir guminė, rato atrama. Turėjo schemoje pažymėti. Greičiausiai automobilis per ją peršoko, visureigis aukštesnis, peršokti problemos nėra. Grotelės pusiau kabėjo, pusiau buvo išrauta, jam atrodo, kad gaisrininkai, tuos kabančius elementus dar nuiminėjo, kad nepridaryti daugiau problemų. Byloje dvi schemos turi būti – viršutinio aukšto ir apačioje, kaip jie rado automobilį. Neatsimena, koks buvo grotelių tvirtinimas. Fotonuotraukos turėjo būti daromos ir eismo įvykio registre turėjo būti nuotraukos, tik nežino, ar matysis. Yra pas juos eismo įvykių registras, kur jie registruoja kiekvieną eismo įvykį ir ten yra tos nuotraukos įkeliamos. Jis pats nefotografavo, braižė įvykio schemą. Jie buvo trise, su patruliais V. ir G.. Įvykio vietoje buvo aplinkui išmėtytos šukės, detalės, tepalai. Jie tik pirminę medžiagą surinko ir atidavė (t. 2, b. l. 54-67).

Teismo posėdyje liudytojas A. V. parodė, kad yra buvęs kelių policijos pirmos kuopos antro būrio darbuotojas. Su M. C. nėra susijęs asmeniniais, ar giminystės ryšiais. Iš VPK buvo gautas pranešimas, kad nukrito automobilis iš stovėjimo aikštelės. Atvykus į vietą buvo jau privažiavę nemažai patrulių ekipažų. Vairuotojos vietoje jau nebuvo, buvo išvežta su greitosios pagalbos automobiliu. Jie atitvėrė eismo įvykio vietą, liudytojų paklausinėjo, ten žmonių konkrečiai mačiusių įvykį nebuvo. Jeigu gerai pamena. Nubraižė eismo įvykio schemą, fotografavo. Nuotraukas sukėlė į eismo įvykio registrą ir surinkus pirminę medžiagą vyko į kelių policiją tolesniam forminimui. Buvo dar greitosios pagalbos automobilis, tik nepamena, ar ji buvo išvežta ar ne. Jis asmeniškai jos nieko neklausė. Liudytojo, kuris būtų matęs įvykį, jeigu gerai viską prisimena, nebuvo. Jeigu būtų buvęs koks liudytojas, jie būtų tai pažymėję tarnybiniame pranešime. Įvykio vietą, parkavimo vietą, apžiūrėjo. Iš stovėjimo vietos matosi, kaip išvažiavęs automobilis iš stovėjimo vietos į lauką. Vėžių nesimatė, bet konkreti vieta aiškiai matėsi pagal sienos sugadinimus. Ten buvo gal penktas aukštas, bet tiksliai nepamena. Automobilis buvo nusileidęs ant stogo, jis buvo visiškai sugadintas, galima sakyti, suplotas. Fotografavo įvykio vietą ir iš viršaus, ir apačioje. Viską kėlė į eismo įvykio registrą, nes ten galima, atrodo, 10 nuotraukų įkelti ir keldavo jas visas. Įvykio vietoje automobilio dalys buvo ant kelio išsisklaidžiusios, o daiktai buvo vietoje, nesimatė, kad mėtytųsi gatvėje. Jie netyrė eismo įvykio. Surinko pirminę medžiagą (subraižė schemą, pasinaudojus ruletėmis ir kitais prietaisais) ir ją atidavė tyrėjams patruliai (t. 2, b. l. 54-67).

Teismo posėdyje apklaustas specialistas G. V. parodė, kad yra įtrauktas į ekspertų sąrašą. Dirba UAB „K“, tai yra specialus BMW automobilių remonto atstovas Lietuvoje. Nuo 1998 m. dirba toje bendrovėje. Jo išsilavinimas specialus vidurinis, nebaigtas aukštasis, veterinarijos srities, tačiau daug anksčiau pradėjo dirbti su automobiliais, o 1998 m. buvo pakviestas į „K“, kaip specialistas šiek tiek nusimanantis automobiliuose. Po to yra praėjęs daug kursų, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokymo institute ir (duomenys neskelbtini). Turi mokymo pasą. Jis išduotas ne lietuvių kalba, nes lietuvių kalba tokio lygio mokymų nebūna. Pagal pareigas yra „K“ (duomenys neskelbtini). Jo darbo pobūdis ne ekspertinis, daugiau techninis – kaip mechanizmai veikia. Išankstiniai automobilio duomenys gali būti automobilio WIN numeris - automobilio identifikacinis numeris, modelis, kokia transmisija – duomenys, kurie jau yra išsaugoti automobilio komplektacijoje. Jis automobilių saugojimo aikštelėje atliko pažeisto automobilio BMW X6 diagnostiką. Pajungė maitinimą, akumuliatoriaus bateriją, diagnostinę įrangą ir pabandė nuskaityti įvairius įmanomus to automobilio parametrus iš automobilio atminties. Pajungus bateriją įsijungė degimo funkcija, kai aktyvuojasi visos elektronikos veikiančios sistemos. Pajungė diagnostinį kompiuterį su BMW originalia programine įranga ir padarė, taip vadinamą, klaidų nuskaitymą iš blokų, kurie dar turėjo ryšį, nes buvo pažeistas automobilis. Nemažai laidų buvo nutraukta, kai kurie elektoriniai blokai, kurie jau mechaniškai pažeisti ar nutraukti, jokių parametrų neišdavė. O tie parametrai, kurie buvo nuskaityti, buvo diagnostiniame protokole užprotokoluoti ir išsaugoti bei atspausdinti. Jo funkcija buvo nuskaityti duomenis, ką įmanoma, kad galėtų kas nors padaryti išvadas, ar variklis dirbo, ar nedirbo tuo metu, ar galimą nuskaityti greitį. Kai suveikia automobilio saugos oro pagalvės, suveikimo momentas arba ta fiksuojama klaida, būna užfiksuojama į atmintį ir išsaugomas kilometražas, greitis. Priklausomai nuo automobilio, įvairūs parametrai įmanomi. Papildomai parodė, kad jungiamasi per specialią diagnostinę jungtį, tai automobilio duomenų perdavimo jungtis. Jungiasi per ją pareigūnai, jeigu tikrina kokius nors automobilio parametrus arba pas juos servise diagnostiką. Jungtis šiame automobilyje yra prie A statramsčio, prie priekinio statramsčio, prie vairuotojo kojų, kairėje pusėje. Automobiliui, kiek prisimena, buvo labiau pažeista priekinė dalis ir priekinė stogo dalis. Galinė dalis nebuvo suplota, pažeidimas buvo nuo priekio įstrižai. Iš diagnostikos buvo nuskaityta klaida, kad „elektroniškai“ buvo atjungtas kuro siurblys. Jį atjunginėja oro pagalvių modulis, kuris fiksuoja, kad kažkas įvyko, davikliai fiksuoja smūgį, galimą apsivertimą, sukimąsi aplink išilginę ašį, aplink horizontalią ašį. Sukimasis fiksuoja ir daviklis išskaičiuoja algoritmą, kurios saugos oro pagalvės suveikia, papildomai atjungiama akumuliatoriaus baterija ir atjungiamas kuro siurblys. Pagal kuro siurblio atjungimo parametrų užfiksavimą buvo matomas, tuo momentu, kai buvo atjungiamas siurblys, automobilio greitis ir variklio apsisukimai per minutę. Aišku darant išvadą iš to, kad suveikimo metu automobilis nevažiavo, paprastai greitis yra fiksuojamas nuo ratų sukimosi. Yra davikliai, kurie nuo ratų sukimosi perduoda informaciją, ir gaunasi, kad tuo momentu, kai įvyko atjungimas, ratai sukosi ir variklis buvo užvestas. Turėjo būti išsaugotas protokolas, kiek prisimena, fiksuotas greitis 18 km/h. Greičio parametras taip užfiksuotas, tik kompiuteris nežino, ar tai buvo greitis ar paprasčiausiai sukamas ratas. Jis gali pakelti automobilį į orą, užvesti, ratai suksis ir jam greitį rodys, nors automobilis stovi vietoje. Čia daugiau ratų sukimasis tuo momentu. Negali pasakyti, ar programinė įranga, kuria buvo fiksuojami duomenys, turi paklaidas. Gaunamų duomenų remontui užtenka, įranga naudojama ne teisiniams reikalams. 18 km/h greitis fiksuotas oro pagalvių suveikimo metu, tiksliau, siurblio signalo atjungimo metu. Tai kompiuteriu išduodamas greitis nuo ratų sukimosi. Automobilio variklio apsukos – 1800, yra šiek tiek padidintos, laisvos eigos apsukos yra apie 800, plius minus 50. Papildomą signalą didinti apsukas gali duoti ir akseleratoriaus pedalas, ir automobilio kokia nors elektroninė sistema. Akseleraciją gali duoti autopilotas, tai yra pastovaus greičio palaikymo sistema, tačiau ne šiuo atveju, nes, kad ta sistema galėtų veikti, reikalingas tam tikras greitis. Šiuo atveju automobilis buvo su automatine pavarų dėže. Nukėlus koją nuo stabdžio automobilis juda nedidele jėga, bet yra taip vadinamas auto palaikymas, kad automobilis neriedėtų, pagalbos sistema. Pavyzdžiui, jeigu automobilis nuokalnėje, įkalnėje būna vairuotojai automatiškai jį naudoja, sustoja atleidžia akseleratorių ir nereikia stabdžio spausti, automobilis stovi stabdžių sistema jį palaiko, jeigu spusteli nežymiai akseleratorių, ta sistema atsijungia ir leidžia važiuoti. Kad ši sistema veiktų, turi būti aktyvuota. Ją gali išjungti ir įjungti. Šiuo atveju nėra duomenų, ar buvo įjungta. Jeigu atkelia koją, automobilio apsukos laisva eiga nedidėja. Kokios gali būti maksimalios apsukos, reikėtų techninę dokumentaciją žiūrėti, bet plius-minus 4500 (4500 čia maksimalios apsukos). Dažnai stovi gamykliniai ribotuvai, jeigu automobilis nevažiuoja, tai jos daugiau kaip 4300 jau „elektroniškai“ neleidžia pakilti. Avarinis kuro siurblio atjungimas nebūtinai įvyksta trenkimosi į žemę metu, tas elektroninis blokas matuoja pagreitį, jeigu įvyksta staigus sustojimas, daviklis užfiksuoja staigų sustojimą ir pagal tam tikrą užduotą algoritmą aktyvuoja saugos sistemas. Tuo momentu, kai buvo aktyvuotas signalas, ratai sukosi 18 km/h greičiu (t. 2, b. l. 54-67).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. K. (J. K.) parodė, kad dirba Kelių policijos valdybos nusikalstamos veikos ir saugumo tyrimo skyriaus tyrėju. Tą dieną buvo Kelių policijos budintis tyrėjas, atsakingas už eismo įvykius. Įvykio vietoje nebuvo. Tarnybinis pranešimas yra surašomas, kai gaunami duomenys. Su M. C. neteko bendrauti. Pagarsinus J. K. tarnybinį pranešimą, papildomai parodė, kad čia pirminė medžiaga, todėl ir rašė, kad 3 aukšte. Kitą dieną medžiaga buvo perduota į kitą skyrių. Darbas organizuojamas taip, kad budintis tyrėjas įformina pirminę medžiagą ir toliau vadovas perduoda kitam skyriui. Tyrėjai atlieka ir ikiteisminį tyrimą, ir tiria administracinius nusižengimus. Įprastai administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys šaukiami šaukimu arba telefonu. Jeigu asmuo yra ligoninėje reikia žiūrėti, kokia asmens būklė, jeigu jis ligoninėje gali būti, kad jis negali bendrauti, todėl pradžioje reikia bendrauti su gydymo įstaigos personalu. Pagal susiformavusią praktiką, nesant kitoms galimybėms, jie patys važiuodavo į gydymo įstaigą ir ten apklausdavo. Sunku komentuoti kolegų veiksmus, kad asmuo apklausiamas ant ligoninės laiptų, nėra įprasta. Šiaip, jeigu nėra skubos, laukiama kol asmuo pasveiks ir kviečiama šaukimu ar telefono skambučiu. Kiekvienas atvejis yra skirtingas. Nurodė, kad įvykis įvyko galimai asmeniui išvažiavus iš stovėjimo aikštelės pro atitvarus, neatsimena, kurio aukšto. Tačiau tai pirminė informacija, reikia žiūrėti vaizdo įrašus. Pagal nusistovėjusią praktiką, kol vyksta patikrinimas, pradedama administracinė teisena, o gavus domenų, kad ten dalyvavo kitas automobilis ar dar kažkas, gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tai dienai nebuvo galimybės peržiūrėti vaizdo įrašo, negalima buvo nustatyti, ar dalyvavo kitas automobilis ar dar kažkas, kitą dieną sprendžia jau kitas tyrėjas ar pradėti, ar palikti (t. 2, b. l. 54-67).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. P. parodė, kad su M. C. nėra susijusi asmeniniais ar giminystės ryšiais. Parodė, kad priparkavo automobilį, kur anksčiau buvo (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelė. Sumokėjo, ėjo su drauge į PC „E“. Išgirdo garsą, kaip būna, kai du automobiliai susimuša vienas į kitą. Pažiūrėjo apačioje, gal gatvėje kažkur susitrenkė automobiliai, ir pamatė, kad krenta automobilis, kažkur iš ketvirto ar penkto aikštelės aukšto. Apsivertė ir nukrito. Iš karto pradėjo skambinti policijai. Automobilis krito priekiu, vertėsi ore ir nukrito ant stogo. Ji buvo gal 40 metrų atstumu. Priėjo prie įvykio vietos. Moters automobilyje pradžioje net nesigirdėjo, pagalvojo, kad automobilį išstūmė kažkas, nes neatrodė, kad automobilio variklis būtų veikiantis, variklio garso nebuvo, buvo truputį dūmų. Kiti žmonės pasakė, kad automobilis lyg ir tuščias. Jie pakilo, atrodo, į 4 aikštelės aukštą pažiūrėti, ar nėra kito automobilio. Pažiūrėjo pro ten kur ji iškrito ir tada, pradėjo vyrai kalbėti, kad yra žmogus, nes ji verkti pradėjo. Iš pradžių gaisrinė atvažiavo, paskui greitoji pagalba ir policija. Parodė, kad buvo viršuje, aikštelės 4-5 aukšte, nepamena tiksliai. Ji buvo ten, kol atvažiavo gaisrinė mašina ir moterį ištraukė, greitoji medicinos pagalbos mašina ją nuvežė, o jie išėjo. Parodė, kad neteko bendrauti su vyrais, kurie atidarė automobilio duris, į apačią ji nenusileido (t. 2, b. l. 54-67).

Teismo posėdyje liudytojas M. D. parodė, kad išvažinėjo iš „E“ PC automobilių stovėjimo aikštelės ir tik pravažiavęs užkardą išgirdo metalo garsą. Pagalvojo, kad jis užkliudė užkardą, tuomet prilėtino greitį ir išvažiuojant pažiūrėjo, ar neužkliudė. Tuomet, dar truputį pavažiavęs, išgirdo didelį trenksmą už savęs. Sustojo, išlipo, žiūri automobilis ant stogo guli nukritęs už jo. Papildomai parodė, kad išlipus iš automobilio, pirma mintis buvo, kad tiesiog automobilis iš laisvos pavaros gal nuriedėjo. Neatkreipė iš karto dėmesio, iš kurio aukšto krito. Kažkodėl nufotografavo, nes pirma mintis buvo, kad nėra žmonių, o automobilis nuriedėjo. Puolė skambinti Nr. 112, matė, kad pribėgo žmonės apžiūrinėti ar nėra viduje žmonių. Jis buvo įsitikinęs, kad nėra, apžiūrėti vidaus pilnai nebuvo įmanoma, nes plyšys buvo labai mažas. Priėjo prie vairuotojo pusės, įkišo truputį galvą ir pasiklausė. Išgirdo aimanavimą. Tada sušaukė, kad yra žmogus, kad kviestų greitąją medicinos pagalbą, tada priėjo iš keleivio pusės ir ten pamatė, kad yra žmogaus ranka, tada gal ir pats paskambino Nr. 112, kad greitąją pagalbą siųstų. Bandė atplėšti dureles ir tuomet gaisrinė mašina pirmoji atvažiavo. Moteris dejavo, aimanavo, dar ją ramino, kad nejudėtų, kad viskas gerai. Nežino, ar sąmoninga buvo, ar ne, bet aimanavo. Parodė, kad turi nuotrauką iš įvykio vietos, kai dar nė vieno žmogaus nebuvo. Gali ją pateikti. Iš variklio skyriaus šiek tiek rūko dūmai, pradėjo tekėti tepalas ant grindinio. Automobilis buvo suknežintas. Priekinis automobilio stiklas buvo išdužęs. Kiek pamena, pastato konstrukcijų, nukritusių ant žemės, nebuvo. Tik jam keistas pasirodė tas pradinis metalo garsas, nes praėjo laiko iki pagrindinio triukšmo. Tas garsas buvo skardinis ir lengvas pasirodė, jeigu sumaišė su užkardo metaliniu užkliudymu. Daiktų iš automobilio nepastebėjo, automobilyje matėsi tik rankos ir kojos dalis. Asmeninių daiktų iš automobilio ant grindinio nematė. Dar puolė į bagažinę tikrinti, ar dujų baliono nėra (t. 2, b. l. 54-67).

Teismo posėdyje liudytojas L. K. parodė, jog jam M. C. yra žinoma, jis atliko tyrimą. Tyrimo metu atliko veiksmus, būtinus nustatyti vienokias ar kitokias aplinkybes, padėsiančias arba leisiančias teisingai išspręsti bylą. Paėmė liudytojų paaiškinimus, apžiūrėta transporto priemonė, pasitelktas specialistas, buvo paimtas specialisto paaiškinimas ar apklausa. Jis apklausė M. C.. Apklausa vyko ligoninės patalpose. Negali pasakyti, kokia buvo apklausiamosios būklė. Gavo informaciją iš jos pusseserės, kad M. jau galėtų duoti parodymus, nes jis tiesiogiai kontakto su M. neturėjo. Puseserė pasakė, kad M. jau yra atsigavusi ir tiesiogiai galėtų pabendrauti, duoti parodymus. Paaiškinimus M. C. sutiko duoti. Neprisimena, kiek dienų buvo praėję po įvykio, bet atvykus į ligoninę, ją palatoje sutiko ir jį nustebino tai, kokiu staigiu judesiu šoko nuo lovos, suprantama žmogus po tokio sužalojimo, kuris įvyko nukritus ir panašiai, taip jautriai ir greitai neatsistoja, nešoka iš vietos. Ji atsistojo greitai, sutiko duoti parodymus. Jie išėjo į koridorių, kadangi palatoje buvo daugiau pacientų arba žmonių, prie kurių ji nenorėjo bendrauti. Bendravo koridoriaus pabaigoje, sėdėdami dviese ant minkštasuolio. Paaiškinimą jis surašė. Pagarsinus M. C. paaiškinimą (t. 1, b. l. 56), parodė, jog frazę „tiksliai neatsimenu, bet logiškai pagalvojus suprantu“ sakė. Ką ji sakė, tą jis ir rašė. Ir jos frazę, kad „esu daug užimta ir greitai privalau atsiliepti“, jis taip pat įrašė. Žmogus dėl savo užimamų pareigų priverstas būti pasiekiamu. Negi rašysi ko nesako? Jis gi nesugalvos šito. Nežino, kas ką tą sakė dėl vykimo į ligoninę. Kad byla judėtų į priekį, jis priėmė sprendimą apklausti ligoninėje. Gali būti vykstama ir į ligoninę, ir į namus, priklausomai nuo užimtumo ir situacijos. Neprisimena, ar buvo jam pareikštas nušalinimas, ar buvo perduota byla. Iš savo pusės jis priėmė sprendimą patraukti atsakomybėn ir viskas. Tada byla buvo perduota kitam tyrėjui, bet ar ten nušalinimas, ar kitas pagrindas, negali atsakyti. Iš savo pusės jokios žalos atlyginti siūlyti jis negali, tačiau jam skambino advokatas, kad norėtų pabendrauti. Jis ir M. gegužės 6 d. bendraujant ligoninėje pasakė. Kas per advokatas, kas konkrečiai skambino, jis neužsirašė. Kartais būna toks skambutis ir ypač advokatai, jie greitai susako pavardę ir neįsidėmi. Ir jis pasakė, jeigu bus toks pageidavimas, tuomet jis galės tą kontaktą M. perduoti, tą numerį, kad bendrauti. Bet jis daugiau to skambučio nebegavo ir viskas tuo pasibaigė. Jam skambutis į darbinį telefoną, buvo ir jis M. paminėjo, kad kažkas nori su ja susiekti ir pabendrauti. Nežino, kieno advokatas, neprisimena pavardės, net M. tuomet nepasakė. Būna domisi, būna domisi net žurnalistai. Buvo padidintas dėmesys nuo pat pradžių, galbūt buvo iš žurnalistų pusės skambutis, jis nežino. Tos informacijos nepasakė M., sakė, jeigu bus iš jos pusės noras bendrauti ir jeigu bus skambutis dar kartą, jai pasakys numerį ir viskas. Daugiau to skambučio nebuvo. Skambutis greičiausiai buvo iki gegužės 6 d., iki susitikimo su M. Dėl kažkokių sumų skambučio metu kalbos nebuvo. Su medicininiu personalu ligoninėje, tą dieną, kai apklausė M., nebendravo. M. sveikata pas medikus nesidomėjo. Jis žinojo palatą iš pusseserės. Pirmiausia jis pusseserę apklausė, kuri tą dieną bendravo ir pietavo su M. ir jos išsiskyrė po pietų. Apklausiant M. jam nebuvo žinoma, kad jai buvo leidžiami stiprūs nuskausminamieji net su psichotropiniu poveikiu. M. iš ligoninės išleido tą dieną, kai ją ir apklausė. Ji pasakė, kad ją išleidžia namo ir yra viskas gerai. Pasakė jis, kad vis tiek norės matyti ją, išduos leidimą automobiliui atsiimti, bet ji ilgai neatsiliepė. Berods, ji minėjo, kad neteko telefono. Ir visas tas ryšio palaikymas buvo per pusseserę. Praėjo 2-3 savaitės kol kažkas pasidomėjo dėl automobilio pasiėmimo, būtent iš jos pusės ar tai M., ar tai advokatas. Jis tuomet M. pasakė, kad nori su specialistu vieną apžiūrą atlikti ir nuskaityti automobilyje esančių saugos pagalvių duomenis, kas leistų atsakyti į klausimą, ar judėjo transporto priemonė, ar buvo savaiminis nuriedėjimas. Apklausiant, išaiškino M. teisę turėti atstovą. Buvo paaiškinta, kad turi teisę turėti atstovą. Įspėti nereikia apie tokią teisę, žodžiu perdavė tokią žinutę. Pirmiausia teiravosi pusseserės ar M. netapo nusikaltimo auka, ar nebuvo susipykusi, negalėjo kas patumėti, dėl tam tikrų sunkumų ji pati padaryti ir panašiai. Pusseserė paaiškino, kad M. buvo laimingas žmogus, pilnas gyvenimo džiaugsmo ji aiškino nežinanti jokių žmonių kas galėtų jai kenkti, ir M. klausė, ar galėtų kenkti. Iš M. neišgirdo, kad būta gyvenime problemų. Domėjosi situacija, gal yra nežinomos detalės dėl ko galėjo taip įvykti, dėl ko galėjo mašina važiuoti savaime, bet iš M. ir pusseserės nieko neišgirdo (t. 2, b. l. 84-90).

Teismo posėdyje specialistas A. A. paaiškino, kad yra architektas - dirba bendrovėje „A“. Nėra įtrauktas į Lietuvos ekspertų sąrašą. Nurodė, kad darbinėje veikloje buvo susijęs su „E“ PC parkingo statyba, šio objekto projektą rengė 2002 m. – 2003 m., buvo šio objekto architektas. Buvo parengęs projekto architektūrinę dalį. Kadangi tai buvo projektuojama kaip atvira automobilių stovėjimo aikštelė, sienos turėjo būti maksimaliai ažūrinės, fasado apdaila buvo padaryta iš tų lankstytų ažūrinių profilių ir projekte buvo numatyti perimetru apsauginiai barjerai tiek automobilių, tiek žmonių saugumui. Barjerai buvo numatyti visu išoriniu perimetru, bendras ilgis buvo 900 su trupučiu metrų. Šiai dienai t. 1, b. l. 226-227 nubraižyti barjerai nėra įrengti. Barjerai yra pažymėti projekte kaip apsauginiai turėklai F4. Medžiagų žiniaraštyje yra parašyti ir bendras ilgis duotas. Tie barjerai turėjo būti metaliniai, architektūrinėje dalyje tiek nebuvo detalizuota, bet, kiek žino, konstrukcinėje dalyje buvo numatytas metalas. Apsauginių turėklų F4 paskirtis, kad ir automobilis atsitrenkęs neišvažiuotų, ir žmogus neiškristų. Žmogus per fasadinius profilius nelabai turi galimybės iškristi, tiek kiek žmogaus jėgos yra, bet šie turėklai buvo tam numatyti. Kaip kelių policijos pareigūnas minėjo, kaip yra apsauginiai barjerai ant estakadų, tai čia tokiu pat principu nupiešta buvo. Pagal tuo metu galiojančius normatyvus tikslaus reikalavimo nebuvo, tiesą sakant, ir tų daugiaaukščių parkavimo aikštelių buvo pirma ar antra statoma, nei praktikos, nei normatyvinės bazės nebuvo. Jie tiesiog numatė, tokį tarsi savaime suprantamą dalyką. Daugiaaukštės stovėjimo aikštelės bendras aukštis yra gal 15-16 metrų. Projektavimo stadijos yra: techninis projektas ir darbo projektas. Čia (t. 1, b. l. 226-227) jie žiūri techninį projektą, kur yra užduodami visi esminiai reikalavimai pastatui. Taip pat pastato techninio projekto konstrukcinėje dalyje buvo numatyti metalo kiekiai aptvarams. Konstrukcinę dalį rengė jų partneris konstruktorių biuras, berods, „V“. Šio pastato konstrukcinės dalies dokumentacijos pas juos nėra, bet būtų galima rasti pas konstruktorius („V“). Architektų galioje buvo nupiešti viską brėžinyje, o sprendimą realizuoti, ar nerealizuoti brėžinį priėmė užsakovas. Ten buvo numatyti metaliniai barjerai, jis negali nurodyti konkrečių skaičių dėl atsitrenkimo šoninės jėgos atlaikymo, reikėtų konstruktoriaus klausti, bet jeigu jie būtų daryti, būtų padaryti pagal tuos reikalavimus. Kaip minėta, projekte barjerai buvo numatyti, bet tuo metu galiojančioje normatyvinėje bazėje tokio tikslaus punkto reikalavimo suprojektuoti barjerus nebuvo. Gali būti, kad projektas pasirašytas 2003 m. birželio 5 d. Jis dalyvavo komisijoje priimant statinį naudojimui 2004 m. vasario mėn. Jis tiksliai nepamena situacijos, bet pasirašant pripažinimo tinkamu naudoti aktą buvo tokia kalba, kad „taip mes padarysim, reikia priduoti objektą, nes yra nuomininkai, visa kita, atidarymas ir taip tpliau. K kaip tiksliai tai vyko nepamena, bet kaip minėjo, ypač tais laikais užsakovas buvo „dievas“, jis viską sprendė. Nepamena, kas buvo už statinio saugumą atsakingas. Yra statinio techninės priežiūros darbuotojai, kurie turėtų kontroliuoti, kaip vykdomas projektas ir jeigu yra kažkokie pakeitimai, turėtų būti projekto korektūra, tai viso to nebuvo. Nėra projekto pakeitimo, projektas nebuvo keistas, nors jo ir netenkino tuo metu. Projekte buvo numatyta fasado apdaila. Yra pritvirtinta fasado apdaila prieš fasado apdailą yra betoninis bortas apie 15 cm aukščio, ant to betoninio borto, turėjo eiti visu perimetru barjeras su dviem atmušėjais, vienas aukštesnis kitas žemesnis su atramomis, pakankamomis laikyti šoninę jėgą (t. 1, b. l. 71 ir 74 fotonuotraukos). Nežino, kokia barjero kaina. Aptardamas t. 1, b. l. 71 fotonuotraukas parodė, kad yra rato atmušėjas ir ant betoninio krašto (bortelio) turėjo būti prisuktos atramos ir du horizontalūs elementai (turėklas). Atramos apie 1 m. 10 cm aukščio. Jo nuomone, jei atsakingas asmuo būtų įrengęs turėklus, tikėtina, kad įvykis nebūtų nutikęs. Galbūt tie barjerai nebūtų visiškai sveiki likę, bet šalia kelių, kur būna šlaitai, automobiliui įvažiavus, barjeras tik sulinksta amortizuodamas smūgį. Tikėtina, kad automobilis, ko gero, nebūtų iškritęs, jeigu būtų tinkamai įrengta (t. 2, b. l. 54-67). Papildomai 2021 m. birželio 7 d. teismo posėdyje apklaustas specialistas A. A. paaiškino, kad anksčiau apklausoje apsauginius turėklus nurodė kaip savaime suprantamą dalyką, nes jei yra pavojus nukristi, todėl reikėjo tą pavojaus riziką sumažinti. Negalėjo pasakyti, kuo vadovaujantis atsirado sprendinys projekte įrengti turėklus. Tuo metu Lietuvos normatyvinė bazė dar nebuvo smulkmeniškai aprašyta, bet tam tikri dalykai yra savaime suprantami. Paprašytas pakomentuoti dvi priešingas ekspertų A. S. ir S. S. išvadas, dėl stovėjimo aikštelės saugumo ją eksploatuojant be apsauginių turėklų, nurodė, kad kaip rodo praktika, 15 m. statinys buvo saugus naudoti ir po šiai dienai yra tokių stovėjimo aikštelių, jos iki šiol naudojamos. Projekte apsauginiai turėklai buvo numatyti. Šiuo metu įrengti ratų atmušėjas ir betoninis bortelis ar yra pakankami atlaikyti išorines jėgas, jis kaip architektas negali atsakyti. Ratų atmušėjas numatytas tam, kad automobilis nenuriedėtų toliau, nei numatyta parkavimo vieta. Patvirtino, kad priduodant statinį su savininku buvo kalba apie turėklų įrengimą. Jis gavo patvirtinimą, kad juos įrengs, bet tuo metu reikėjo priduoti pastatą. Jam nėra žinomi projektinės dokumentacijos pakeitimai, susiję su apsauginiais turėklais. Teoriškai, jam nežinant projekto pakeisti negali, bet praktiškai, tais laikais visaip būdavo. Žinojimas ir pritarimas yra skirtingi dalykai. Gali žinoti ir nepritarti, bet gali padaryti. Turėklai buvo numatyti apsaugoti nuo iškritimo, be to, kaip šis įvykis parodė, kyla pavojus ir kitiems asmenims, nes krentantis automobilis gali užkristi ant kitų žmonių, automobilių. Komentuodamas savo ankstesnį paaiškinimą „tikėtina, kad automobilis, ko gero, nebūtų iškritęs, jeigu būtų tinkamai įrengta“ bei eksperto išvadą, jog nėra pakankama duomenų, ar suprojektuoti turėklai būtų atlaikę automobilio smūgį ir apsaugoję jį nuo iškritimo, nurodė, kad jo išvada buvo „tikėtina“, būna visaip. Konstrukcinėje dalyje apsauginių turėklų medžiaga buvo numatyta – metalas. Konstrukcinės dalies skaičiavimus dėl reikalavimų turėklams turėjo atlikti konstruktorius. Patvirtino, kad pagal parkingo projektavimo metu galiojančius teisės aktus, tokių normatyvų, kaip daugiaaukštės parkavimo aikštelės gal iš viso nebuvo dar. Jis pasirašė pripažinimo tinkamu naudoti aktą, nors turėklai nebuvo įrengti, nes užsakovas minėjo, kad tą įrengs. Tai minėjo A. A. ir G. I.. Susitarimas nebuvo dėl to pasirašytas. Jis neturėjo pagrindo nepasitikėti ponu A. A.. Komentuodamas advokatės K. Sabaliauskienės rodomą brėžinį (darbo projektas, pjūvis P, ašis F22, išorinė parkingo ašis), kur nėra atvaizduota turėklo, nurodė, kad tai monolito sprendinys, jis skirtas padaryti perdangą iš monolito. Darbo projekte turėklo, suprojektuoto techniniame projekte brėžinys ar turėtų atsispindėti, atsakė, kad gamyklinį brėžinį pasidaro rangovas, kuris gamina turėklus. Techniniame projekte sprendiniai turi būti numatyti. Rangovas statinį stato pagal darbo projektą. Atsakydamas į eksperto A. S. klausimą dėl Statybos įstatyme numatyto reikalavimo įvertinti riziką nuo tiesioginio smūgio, sukelto judant transporto priemonėms statinio viduje, atsakė, kad tam jų projekte buvo nubrėžti turėklai. Turėklai buvo suprojektuoti, bet neįrengti, tačiau jis į Statybos inspekciją dėl statinio projekto sprendinių pažeidimo nesikreipė. Tuo metu galiojo ir faktiniai dalykai, kaip viskas vyko. „E“ statybos metu iš J. S. buvo gavęs pastabų dėl netinkamos statybos ir bandė kreiptis į Statybos inspekciją, bet jam buvo pasakyta „tu ką, nori, kad mes statybą sustabdytume?“, tai tuo viskas ir baigėsi. Dabar gal jis elgtųsi kitaip bet tuo metu galiojo stipresniojo teisė ir statytojas ja naudojosi.

Teismo posėdyje specialistas J. S. paaiškino, kad jis rengė „E“ techninį projektą, buvo konstrukcinės dalies projekto vadovas. Konstrukcijas ruošė jie. Paruošė techninį projektą, pagal jį buvo ruošiama darbo dokumentacija. Fasadai nebuvo užsakyti, be visos laikančios konstrukcijos buvo jų suprojektuotos. Atitvarų apsauginiai barjerai buvo parengti techniniame projekte, o techninio projekto sprendiniai yra privalomi ruošiant darbo dokumentaciją. Apsauginiai atitvarai projektuojami atsižvelgiant į statybinius reglamentus. Yra reglamentas „Apkrovos, poveikiai“, ten yra atitvarų paskaičiavimai, kokias reikia priimti jėgas. Pagal STR‘as buvo suprojektuotos atitvaros. Jis kalba apie Lietuvišką STR‘ą. Neprisimena pagal kurių metų STR‘ą projektavo, bet rėmėsi tuo metu galiojančiais norminiais dokumentais, kurie yra privalomi. Buvo parengtas konkretus atitvarų sprendinių projektas. STR‘e yra numatytos poveikio jėgos, pagal jas apskaičiuoja statramsčius, kad atlaikytų poveikį. Apkrovos numatytos norminiuose dokumentuose. Pagal tas apkrovas jie skaičiuoja konstrukciją. Jie vadovaujasi normose numatytais jėgos poveikio dydžiais, norminiuose dokumentuose nekalbama apie transporto judėjimo greičius. Jo techninio projekto sprendiniai parengti detaliai, nurodyta, kaip jie tvirtinasi į perdangą, kokie konšteinai. Jis nesidomėjo, ar jo techninio projekto sprendiniai buvo keisti. Keitimo atveju, turi būti iš naujo ekspertuojama, nes techninis projektas yra tolimesnio projektavimo pagrindas. Negali pasakyti, ar buvo atliekama nauja ekspertizė. STR‘e konkrečiai numatyta, kokioms jėgoms atlaikyti turi būti suprojektuoti atitvarai. Jie dirbo pagal norminį dokumentą. Jie neskaičiuoja kokį greitį turėklai turėtų atlaikyti. Jie vadovaujasi STR‘u, kaip jame nustatyta jėga, tai STR‘o autorių klausimas.

2019 m. gegužės 6 d. M. C. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. balandžio 25 d., apie 14.30 val. po pietų nuvežė savo pusseserę A. G. į darbą, po to automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), prekybos centro ,,E“ daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę. Vairuodama automobilį BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į daugiaaukštės aikštelės 5A aukštą ir iš dešinės privažiavusi laisvą vietą, prisiparkavo priekine dalimi, link plieninės sienelės. Nurodo, kad tiksliai neatsimena, bet logiškai pagalvojus suprastų, kad variklis buvo išjungtas, automobilis savaime nepajudėtų, todėl mano, kad variklio nebuvo užgesinusi. Pamena, kad sustojus, išgirdo telefone gauto el. pranešimo signalą. Kadangi dėl jos darbo pobūdžio ji turi labai greitai atsakyti, todėl tuo metu puolė ieškoti ties pavarų svirtimi padėto telefono, jautė kaip pajudėjo jos automobilis. Nurodo, kad pajudėjus automobiliui, nieko daugiau neatsimena. Pamena, kaip jau yra ligoninėje, atsigavo ir net nežino dėl ko ir kas įvyko. Nurodo, kad automobilis BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra lizinguojamas SEB banko, tačiau automobiliu naudojasi tik ji. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, nepastebėjo jokių stabdžių sistemos, vairo mechanizmo gedimų. Patikslina, kad šį automobilį vairuoja jau 3 metus ir jį vairavo gerai, jokių sunkumų dėl vairavimo neturėjo, bet nieko negali pasakyti, ar sustojus aikštelėje pavarų svirtį buvo pastačiusi į padėtį ,,P“, ar svirtis buvo ,,D“ padėtyje. Priešų, kurie norėtų jai pakenkti neturi, grasinimų nebuvo sulaukusi, todėl negali pasakyti, dėl ko automobilis galėjo pajudėti iš vietos. Paaiškinimą pasirašė M. C., surašė vyresnysis tyrėjas L. K. (t. 1, b. l. 56).

Rašytiniame M. C. paaiškinime nurodyta, kad priežasčių, kodėl 2019 m. balandžio 25 d. jai atvykus į daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prekybos ir verslo centre „E“ ir sustojus stovėjimo vietoje pajudėjo jos vairuojamas automobilis BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš vietos, neprisimena. Ją iš Lazdynų ligoninės išrašė 2019 m. gegužės 6 d. Tik jai išėjus iš palatos, koridoriuje ją pasitiko policijos uniformą vilkintis pareigūnas L. K. ir nurodė, kad nori ją apklausti. Ji po patirto smegenų sukrėtimo ir kitų sveikatos sužalojimų dar jautėsi prastai, pakilus iš lovos jai dar svaigo galva, tad paklausė, ar negalima būtų apklausos atidėti, bet jis pasakė, kad nori tik trumpai pasišnekučiuoti. Nepaisant to, kad nurodė, jog dėl sveikatos norėtų atidėti apklausą, po jų pokalbio, pareigūnas L. K. davė pasirašyti jo paties surašytus jos paaiškinimus. Susipažinusi su L. K. paaiškinimais, gali pasakyti, kad jie surašyti netiksliai. Telefonu nesinaudojo, be to, neįrašytos aplinkybės apie jos prarastus ir sugadintus daiktus - auskarą ir laikrodį. Nesutinka su protokole nurodoma faktine aplinkybe, kad dėl jos veiksmų vairuojamas automobilis išlaužė fasado metalines plokšteles ir nukrito iš 6 aukšto ir dėl to patyrė sveikatos sužalojimus. Jei daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė, esanti prekybos ir verslo centre „E“, būtų tinkamai ir saugiai įrengta pagal šio statinio projekto korektūrą, kuri gauta 2019 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyriaus raštu Nr. 10-S-62506(10.34E-10, taip nebūtų nutikę. Projekto korektūroje yra numatyti „Apsauginiai turėklai F- 4“, kurių paskirtis užtikrinti daugiaaukštėje aikštelėje žmonių ir automobilių saugumą „apsauginiai turėklai F- 4“ nėra įrengti, nors jų turėjo būti įrengta 980 metrų, per visus aikštelės aukštų išorinį perimetrą. Jei apsauginiai turėklai „F-4“ būtų įrengti, tai jos vairuojamas automobilis, pajudėjęs iš vietos nedideliu greičiu, būtų sustojęs ties barjerais, nebūtų išlaužęs metalinių apdailos lentelių apdailos ir nebūtų iškritęs. Daugiaaukštėje automobilių stovėjimo aikštelėje, tame tarpe ir 6 aukšte, nėra įrengta jokių priemonių (barjerų, atitvarų ar pan.) užtikrinančių, kad automobiliai neiškris ir sustos iki metalinių fasadinių lentelių apdailos, todėl jos vairuojamas automobilis iš aikštelės 6 aukšto iškrito dėl nesaugiai įrengtos daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės, o ne dėl jos veiksmų. Būtent dėl nesaugiai įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, buvo nepataisomai apgadintas jos vairuotas automobilis BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ji patyrė sunkų sveikatos sužalojimą, patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Įvykio metu prarado auskarą su 1,01 karato deimantu, buvo sugadintas rankinis „Chopard“ firmos laikrodis, patyrė automobilio saugojimo, medikamentų įsigijimo išlaidas (t. 1, b. l. 18-19).

2019 m. balandžio 25 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo J. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. balandžio 25 d. apie 14.43 val., M. C., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje 3-ame aukšte, nesuvaldė vairuojamo automobilio, atsitrenkė į apsauginę tvorą, ko pasekmėje automobilis nukrito ant kelio važiuojamosios dalies. Eismo įvykio metu sugadintas automobilis, apsauginė tvora ir nukentėjo M. C.. 2019 m. balandžio 25 d. apie 17.10 val., RVUL ligoninės slaugytoja pranešė, kad M. C. diagnozuotas kepenų plyšimas, šešių šonkaulių lūžiai su hematoraksu ir ji paguldyta į 1-ajį reanimacijos skyrių. Vairuotojo veiksmuose, esant administracinio nusižengimo sudėčiai, pradėtina administracinio nusižengimo bylos teisena (t. 1, b. l. 21).

2019 m. gegužės mėn. 6 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas vaizdo įrašas įrašytas Wetransfer-eld703 programėlėje, modifikavimo data 2019.05.03 14:47 dydis 98.792 KB. Atidarius šį failą matomi 7 vaizdo įrašų failai. Atidarius pirma vaizdo įrašo failą, Camera2 6A parkingas_20190425142003 20190425142028 1300804274.mp4, matyti vaizdo įrašo data, laikas 2019-04-15 Thu 14:20:17 į stovėjimo vietą įvažiuoja baltos spalvos automobilis. Atidarius vaizdo įrašo failą Camera2 6A parkingas_20190425142311_20190425142347_7172183 52.mp, matyti vaizdo įraše stovintis tolumoje automobilis data, laikas 2019-04-15 Thu 14:23:16. Atidarius vaizdo įrašo failą Camera2 6A parkingas_20190425142311_20190425142347_1300805416.mp4, matyti vaizdo įraše stovintis tolumoje automobilis data, laikas 2019-04-15 Thu 14:23:16. Atidarius vaizdo įrašo failą Camera2 6A parkingas_20190425142558_20190425142653_1300806690.mp4, matyti vaizdo įrašo data, laikas 2019-04-15 Thu 14:25:59, tolumoje nematyti stovinčio automobilio. Atidarius vaizdo įrašo failą CamcraH_Slagbaumas_parkingas_20190425141700_20190425141759_l300770418.mp4, matyti vaizdo įrašo data, laikas 2019-04-15 Thu 14:17:23, įvažiuoja baltos palvos BMW X6 markės automobilis į aikštelę. Atidarius vaizdo įrašo failą Cameral6 Vakarinis_isvaziavimas_parkingas_20190425142500_20190425142659 1300837938. mp4, matyti vaizdo įrašo data, laikas 2019-04-15 Thu 14:25:25, išvažiuoja baltos palvos BMW markės automobilis iš aikštelės, vaizdo įrašo data, laikas 2019-04-15 Thu 14:25:30, nukrenta iš viršaus automobilis. Atidarius pirma vaizdo įrašo failą Camera 16 Cameral 6_V akarinis_isvaziavimas_parkingas_20190425142515_20190425142604_717186748 mp4, matyti vaizdo įrašo data, laikas 2019-04-15 Thu 14:25:25, išvažiuoja baltos palvos BMW markės automobilis iš aikštelės, vaizdo įrašo data, laikas 2019-04-15 Thu 14:25:30, nukrenta iš viršaus automobilis (t. 1, b. l. 39).

Teismo posėdyje ištirti vaizdo įrašai, prijungti prie bylos. (Peržiūrėtas ir ištirtas 1 vaizdo įrašas. Peržiūrėtas ir ištirtas 2 vaizdo įrašas. Peržiūrėtas ir ištirtas 3 vaizdo įrašas. Peržiūrėtas ir ištirtas 4 vaizdo įrašas. Peržiūrėtas ir ištirtas 5 vaizdo įrašas. Peržiūrėtas ir ištirtas 6 vaizdo įrašas). Ištyrus vaizdo įrašus liudytojas M. D. papildomai parodė, kad įraše matyti, jog čia jis išvažiavo su baltu automobiliu. Parodė, kad sumaišė, nepastebėjo konstrukcijų, visgi, nukrito konstrukcijos (peržiūrimas ir ištirtas 7 vaizdo įrašas). Iš 2019 m. gegužės 6 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti užfiksuotos įvykio aplinkybės (t. 1, b. l. 39).

Iš 2019 m. balandžio 25 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. balandžio 25 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu, M. K. ir A. V. tarnybiniu automobiliu šaukimu „VI821” apie 15.10 val. iš AVPK OVS budėtojų gavo pranešimą, kad iš 3a. arba 2a. iškrito automobilis „E“, rūksta dūmai, VPK PGT GMP. Įvykio vietoje išsiaiškino, kad automobilį vairavo M. C., gim. 1979 m. gegužės 7 d., kuri galimai vairuodama automobilį pramušė automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), 6A aukšto grotas ir nusileido ant stogo. Vairuotoją M. C., dėl sužalojimų GMP 0851 išvežė į RVUL. Vaizdo įraše matyti kad automobilis stovi automobilių stovėjimo aikštelėje 6A aukšte, tačiau, kas toliau įvyko, nesimato, nes kameros reaguoja į judesį, automobilis stovėjo per toli ir kas įvyko, neužfiksavo. Apžiūrėjus įvykio vietą, apgadintų automobilių nebuvo. Automobilis išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (t. 1, b. l. 24).

2019 m. birželio 10 d. rašytiniame A. P. paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. balandžio mėn. 25 d., maždaug 14 val. 41 min., būdama (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) aikštelėje, eidama link PC „E“ su kolege prie pėsčiųjų perėjos maždaug už 40 metrų (kur po to nukrito automobilis) išgirdo stiprų garsą, koks būna, kada susiduria automobiliai. Pamatė kaip iš PC „E“ maždaug iš 4-5 aukšto išskrido baltas automobilis, apsivertė ore ir nukrito ant stogo. Iš karto paskambino į Policiją. Vairuotojo nesimatė ir nesigirdėjo žmonių šauksmo. Negirdėjo, kad automobilis yra užvestas, ratai nesisukę, truputį buvo dūmų. Šalia esantys žmonės pradėjo apžiūrinėti automobilį ir pasakė, kad automobilyje nieko nėra. Jausmas buvo, kad automobilį kažkas išstūmė, nubėgo į PC „E“ aikštelės viršų. Po kelių minučių vairuotoja pradėjo klykti, šalia esantys vyrai bandė atidaryti duris, atvažiavo gaisrininkai ir greitoji pagalba, ištraukė vairuotoją ir išvežė (t. 1, b. l. 37).

Eismo įvykio schemosje užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės (t. 1, b. l. 26). Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyti automobilio BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (t. 1, b. l. 27).

2019 m. gegužės 28 d. transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad automobilio BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulas deformuotas nukritus ant stogo, stiklai visi išdužę, žibintai sugadinti, automobilis po eismo įvykio sugadintas visas, nėra kėbulo sveikos vietos, iššovusios oro pagalvės, deformuoti lonžeronai (t. 1, b. l. 41).

Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas/savininkas yra AB SEB BANKAS (t.1, b. l. 31).

Specialisto G. V. 2019 m. gegužės 28 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad atlikus automobilio BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąjį elektronikos nuskaitymą, matyti oro pagalvių modulis (ACSM), klaidos iš kurių galima nustatyti automobilio duomenis (išankstiniu) ir smūgio metu. Iš nuskaitytų duomenų matoma, kad smūgio metu yra avarinis kuro siurblio atjungimas, kurio metu užfiksuota automobilio rida (241 648 km), automobilio baterijos įtampa (13.4 V), automobilio ratų greitis (18 km/h), automobilio variklio apsukos (1800 1/min), atjungto siurblio voltažas (0V), kuro siurblio srovės stiprumas (5A) (t. 1, b. l. 42).

UAB „I“ 2019 m. lapkričio 20 d. eksperto išvadoje MV 2019-68 (ekspertas dr. V. M.) nurodyta, kad automobilis „BMWX6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pramušdamas parkingo apsauginę sienelę 2019 m. balandžio 25 d. eismo įvykio metu judėjo su ne mažesniu kaip 14 km/h greičiu. Minėtas automobilis, valdomas laikantis saugaus eismo reikalavimų, negalėjo pervažiuoti per sumontuotus parkavimo ribotuvus ir betoninį bordiūrą bei iškristi iš parkingo stovėjimo aikštelės (t. 2, b. l. 165-186).

Prie bylos medžiagos prijungta statybos leidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) (39 lapai) (t. 1, b. l. 165-229).

Doc. dr. S. S. 2021 m. gegužės 17 d. ekspertizės akte Nr. 21-05/02 padarytos išvados, atlikus administracinio komercinio komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), antžeminio parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aptvėrimo konstrukcijos ekspertizę: 1) į klausimą „ar pastato-parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal galiojusius teisės aktus ir kitus reikalavimus antžeminiams parkingams buvo numatytas konkrečių apsauginių turėklų įrengimas? Ar projekte nenumačius turėklų (kurie suprojektuoti administracinio-komercinio komplekso tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių Parkingas „P“ techniniame projekte korektūra architektūrinė dalis „Apsauginiai turėklai F-4“) būtų buvę pažeisti projektavimo sąlygų sąvado išdavimo dieną galiojusių teisės aktų reikalavimai, jei taip - kokie, ar tokie reikalavimai pasikeitė - jei taip, kada?“ atsakyta – administracinio-komercinio komplekso esančio (duomenys neskelbtini) antžeminio parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), konkrečių apsauginių turėklų įrengimo nei projektavimo, nei statybos laikotarpiu teisės aktai nereglamentavo. Statinys turėjo atitikti tik STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“ reikalavimus. Projekte nenumačius konkrečių turėklų, teisės aktų reikalavimai pažeisti nebūtų. Teisės aktai konkrečių apsauginių užtvarų (turėklų) įrengimo reikalavimų atvirojo tipo antžeminėms automobilių saugykloms nenumatė. Statinio naudojimo saugos reikalavimai gali būti užtikrinami kitomis priemonėmis; 2) į klausimą „ar lengvasis automobilis BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), judantis 14 km/h greičiu, vairuotojai greičio pedalo paspaudimu staigiai pajudėjus iš vietos, kaip nurodyta 2019 m. lapkričio 20 d. UAB „I“ eksperto išvadoje MV 2019-68, būtų iškritęs iš pastato-parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 6 aukšto, jei būtų buvę įrengti „Apsauginiai turėklai F-4“, suprojektuoti Administracinio-komercinio komplekso tarp (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) gatvių Parkingas „P“ techniniame projekte korektūra architektūrinė dalis „Apsauginiai turėklai F-4“, pagal kurį išduotas 2013 m. gruodžio 1 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)?“ atsakyta – į klausimą atsakyti neužtenka duomenų. Norint apskaičiuoti apsauginio turėklo atitvarinės konstrukcijos galimybę atlaikyti judantį automobilį reikia žinoti kokiu konkrečiu atstumu nuo apsauginio turėklo statramsčių automobilis būtų įsirėžęs į apsauginio turėklo konstrukciją. Nuo to priklauso apsauginio turėklo konstrukcijos galimybė atlaikyti automobilio smūgį ir jį sustabdyti. Bylos Nr. e2-404-294/2021 prieduose pateikto administracinio-komercinio komplekso tarp (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) gatvių Parkingo „P“ techninio projekto architektūrinės dalies korektūros (Objekto Nr. (duomenys neskelbtini)) parkingo planų brėžiniuose nėra parodytas apsauginio turėklo (žymėjimas techniniame projekte F-4) išdėstymas plane, nenurodytos statramsčių įrengimo vietos (žr. administracinio-komercinio komplekso tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių Parkingo „P“ techninio projekto šešto aukšto planas alt. +12,500 m, Laida: A, Dalis AR, Tomas 06, Lapas Ekspertizės akto priedas Nr. 4), t. y. negalima identifikuoti kokia yra apsauginių statramsčių įrengimo vieta automobilio smūgio vietos atžvilgiu. Bylos Nr. e2-404-294/2021 prieduose esančio minėto projekto korektūros dokumentacijoje taip pat nėra jokios informacijos apie suprojektuotų metalinių konstrukcijų (statramsčių, metalinių vamzdžių) metalo atitiktį standartams. Iš byloje Nr. e2-404-294/2021 esančios bei papildomai pateiktos projektinės medžiagos vertintina, kad apsauginio turėklo įrengimo administracinio-komercinio komplekso tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių Parkinge „P“ techninio projekto (jo korektūros) sprendiniai yra neišsamūs ir neišbaigti ir jų neužtenka norint atsakyti į šį Teismo užduotą klausimą; 3) į klausimą „Ar pastate-parkinge, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 25 d. buvusios priemonės ties išoriniu perimetru, kur suprojektuoti įrengti „Apsauginiai turėklai F-4“ buvo pakankamos užtikrinti, kad automobiliai ir žmonės neiškristų iš daugiaaukščio statinio?“ atsakyta – parkingo fasadas suformuotas aptaisant jį metaliniais „U“ formos profiliais (žymėjimas techniniame projekte F-l, žr. 1 pav., Ekspertizės akto priedą Nr. 4). Parkinge taip pat įrengta: automobilių stovėjimo vietose įrengtas ratų judėjimo ribotuvas (žymėjimas techniniame projekte F-8, žr. 3 pav., Ekspertizės akto priedą Nr. 4). Ribotuvas pritvirtintas prie perdangos vertikaliais varžtais. Jo atstumas nuo perdangos krašto ~1,35 m, aukštis-11 cm (II t. b.l. 61); ties „U“ formos profilių fasado apdaila įrengtas apsauginis monolitinio gelžbetonio bortelis (žr. 3 pav., Ekspertizės akto priedą Nr. 4). Jis įrengtas ties perdangos kraštu, plotis ~35 cm, aukštis - 14 cm. Bortelis suarmuotas kartu su perdanga. Vertintina, kad administracinio-komercinio komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), antžeminio parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fasado atvirų zonų aptaisymas metaliniais „U“ formos profiliais, eksploatavimo metu užtikrinant tinkamą jų būklę, yra pakankama priemonė žmonių apsaugai nuo iškritimo. Parkinge automobilių stovėjimo vietose įrengtas 11 cm aukščio automobilių ratų ribotuvas bei ties perdangos kraštu apsauginis monolitinio gelžbetoninio 14 cm aukščio bortelis yra pakankamos priemonės riedančiam automobiliui apsaugoti nuo iškritimo iš daugiaaukščio statinio (t. 4, b. l. 85-97).

Teismo posėdyje ekspertas S. S. paaiškino, kad yra ekspertų sąraše. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus visi įrenginėja apsauginius atitvarus, tačiau projektavimo metu nebuvo norminės bazės, kad būtinai būtų įrengti. Bet architektas juos projektavo. Statyba ir įrengimas vyksta pagal darbo projektą, o projektuojama pagal norminius aktus. Jei yra suprojektuota, turi būti įrengta. Šiuo atveju negalima teigti, kad apsauginiai barjerai techniniame projekte buvo suprojektuoti, ten tik atskiri fragmentai, negalima teigti, kad tai projektas ir juo vadovautis, o darbo projekte nebuvo suprojektuoti. Statytojo sprendimu statyba ir tolimesni darbai galėjo būti tęsiami, net ir esant techninio projekto trūkumams. Užsakovas turi visas galimybes įrenginėti ar neįrenginėti apsauginius barjerus, jei jie suprojektuoti architektūrinėje dalyje. Pagal projektavimo metu galiojusią norminę bazę, nebuvo privalomi atitvarų įrengimai. Atsiradus reikalavimui vėliau, užsakovas pats galėjo spręsti juos įrengti ar ne. Pastatas buvo eksploatuojamas 15 m. Negali atsakyti, ar eksploatavimo metu pasikeitus norminiams aktams savininkui kyla pareiga įrengti atitvarus. Statinio pridavimo metu atitvarai nebuvo suprojektuoti. Vieninteliame pjūvyje buvo parodyta, kad turėklas, tačiau kas jisai, koks jisai, aiškinamajame rašte nė žodžio, todėl ekspertas negali atsakyti į tokį klausimą. Projektavimas vyko anksčiau, nei įsigaliojo Europos standartas, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 233 patvirtintas Statybos techninis reglamentas Nr. STR2.05.04.2003 „Poveikiai ir apkrovos“ taip pat nebuvo taikomas. Jis nenumatė privalomo atitvarų įrengimo aktualiu laikotarpiu. Negali pasakyti, ar jam pateikta projektinė dokumentacija buvo pilna, trūko aiškinamojo rašto, tačiau turimos dokumentacijos pakako atsakyti į teismo užduotus klausimus. Ta dalimi, kur lyg tai pavaizduoti turėklai pjūvyje, jam buvo visa dokumentacija pateikta. Jis kalba apie darbo projektą. Tą sprendinį jis matė bylos medžiagoje. Vadovavosi visais jam pateiktais brėžiniais. Jo nuomone techninis projektas turi trūkumų, nes ten yra vertikalios laikomosios dalys sudėtinės, nėra nei siūlių ilgio, nei storio, nėra brėžinio turėklo. Nėra plane pažymėta, kas kiek išdėstomos vertikalios laikančios dalys. Techninio projekto sprendiniai neišbaigti. Darbo projektas nuo architektūrinio ir techninio projekto sprendinių negali skirtis. Jo akte minimas STR „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“ buvo privalomas, jame numatytus reikalavimus turėjo projektuotojai numatyti. Horizontalios jėgos apskaičiuojant poveikio jėgą turėjo būti apskaičiuojamos pagal apkrovas. Judančios transportos priemonės apkrova turi būti įvertinta parkinge. Yra numatytas transporto priemonės greitis, jei pradės judėti 100 km/h greičiu, niekas nepagelbės. Projektuotojas dabar užsiduotų sau užduotį suprojektuoti apkrovas. Jo išvados 3 atsakyme minimas riedantis automobilis yra tada, kai privažiuojama iš lėtos parkuojantis. Jis vertino tik riedančio automobilio greitį. Šiuo metu „E“ aikštelės įrengimas yra pakankamas atlaikyti atitinkamo dydžio horizontalias jėgas. Jei automobilis lėtai privažiuoja ir sustoja, jis atlaiko šitą jėgą. Tai gali būti laikoma apsauginiu barjeru. STR „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“ konkreti jėga, greitis, kurį turėtų atlaikyti saugos priemonės, nuo horizontalaus poveikio ar smūgio, nebuvo įvardinta, parkingo projektavimo metu nebuvo teisės akto, kuriame toks skaičius būtų įvardintas. Keičiantis teisės aktams, parengtą projektą keisti neprivaloma. Jam pateiktoje projektinėje dokumentacijoje konkretūs turėklai, atlaikantys konkrečias jėgas, nebuvo suprojektuoti. Buvo tik atskiri fragmentai, bet jie nebuvo iki galo suprojektuoti. Aiškinamasis raštas yra projekto dalis, jame nors ir buvo sakinys, kad numatyti turėklai automobilių ir žmonių saugumui, bet jie nebuvo suprojektuoti. Nepakanka parašyti, juos reikėjo atvaizduoti. Buvo tik fragmentai. Jie turėjo būti suprojektuoti techniniame projekte, o darbo projekte išbaigti tiek, kad juos būtų galima įrengti. Negali atsakyti, kiek projektavimą galėjo įtakoti užsakovas. Pagal norminę bazę, galiojusią projektavimo metu, apsauginių turėklų projektavimas nebuvo privalomas.

UAB „V” eksperto A. S. 2021 m. gegužės 28 d. ekspertinėse išvadose Nr. 21-05/01 į užsakovo Advokatų profesinės bendrijo „Averus“ pateiktus klausimus atsakyta: 1) pagal šiuo metu galiojantį statybos techninį reglamentą STR 2.05.04:2003 „POVEIKIAI IR APKROVOS“ F kategorijos: eismo plotuose, kuriuose transporto priemonių svoris ? 30 kN tai apimtų ir pastatą-parkingą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), privalo būti suprojektuoti iki 1,2 m aukščio parkingo kraštų apsauginiai turėklai, atlaikantys 1500 kg automobilio važiuojančio 16 km/h 90 laipsnių kampu smūgį. Eksploatuojant pastatą-parkingą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriame neįrengti „Apsauginiai turėklai F-4“, kurie buvo suprojektuoti administracinio-komercinio komplekso tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių Parkingas „ P“ Techniniame projekte Korektūra Architektūrinė dalis, pagal kurį išduotas 2003 m. gruodžio 1 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), yra pažeidžiami Statybos techninių reikalavimų reglamentas STR 2.01.01(4): 1999 „Eesminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“ punktai 18.3., 19.3., 32. Pakankamo aukščio ir stiprumo barjerų neįrengimas padidina sužeidimo (mirties) riziką nuo transporto priemonės smūgio (kritimo), sukelto transporto priemonei, judant statinio viduje; 2) UAB „I“ eksperto išvadoje MV 2019-68 (2019-11-20) buvo nustatyta, kad automobilis „BMW X6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pramušdamas parkingo fasado skardinę apdailą ir išskrisdamas iš parkingo-statinio 6 - o aukšto 2019 m. balandžio 5 d. eismo įvykio metu judėjo su ne mažesniu kaip 14 km/h greičiu, t. y. eismo įvykio metu automobilio greitis neviršijo Lietuvos standarto 1ST EN 1991-1-1 (2004 m. gegužės) informaciniame B priede 33 psl. ir STR 2.05.04:2003 12 priede nurodytą 4,5 m/s (atitinkamai 16,2 km/h) greitį, kuris yra taikomas, atliekant parkingų kraštų barjerų (turėklų) konstrukcijų skaičiavimus. Įrengus projekte numatytus ,,Apsauginius turėklus F-4“ ar analogiškus, kurie būtų suprojektuoti pagal Lietuvos standarto LST EN 1991-1-1 (2004 m. gegužės) informacinio B priedo 33 psl. ir STR 2.05.04:2003 12 priedo reikalavimus, automobilis ,,BMWX6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), judėdamas greičiu kaip nurodyta 2019 m. lapkričio 20 d. UAB „I“ eksperto išvadoje MV 2019-68, nebūtų iškritęs iš pastato-parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 6-o aukšto; 3) faktinės eismo įvykio aplinkybės, karių metu automobilis „BMWX6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) judėdamas apie 14 km/h greičiu, kuris neviršijo leistino 16.2 km/h greičio vertinant pagal normatyvinius dokumentus iškrito, pramušdamas skardinę fasado apdailą iš pastato-parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 6-o aukšto patvirtino, kad buvusios ir esamos priemonės, neįrengus projekte numatytų „Apsauginių turėklų F-4“, suprojektuotų Administracinio-komercinio komplekso tarp (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) gatvių Parkingas „P“ Techniniame projekte Korektūra Architektūrinė dalis, pagal kurį išduotas 2003 m. gruodžio 1 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepakankamos, kad atlaikytų transporto priemonės smūgį ir užtikrintų automobilių stovėjimo parkingų kraštų apsaugos dvi pirmines saugos funkcijas (žiūr. prieduose „Daugiaaukščių ir požeminių automobilių stovėjimo aikštelių projektavimo rekomendacijos (ketvirtas leidimas), vertimas iš anglų kalbos“: automobilių sulaikymo atitvarų; pėsčiųjų ir vaikų apsaugos nuo krentančių po transporto smūgių konstrukcijų. Buvusios ir šiuo metu esančios priemonės ties išoriniu perimetru, kur buvo suprojektuoti įrengti „Apsauginiai turėklai F-4“, yra nepakankamos užtikrinti, kad automobiliai ir žmonės neiškristų iš daugiaaukščio statinio ir netenkina Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 305/2011 naudojimo saugos reikalavimų (STR 2.01,01(4):1999 „Eesminiai statinio reikalavimai naudojimo sauga“ punktai 18.3., 19.3., 32). Tam, kad užtikrinti, kad automobiliai ir žmonės neiškristų iš daugiaaukščio pastato-parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) būtina parkingo perdangų perimetruose įrengti projekte numatytus „Apsauginius turėklus F-4“ arba turėklus atliekančius analogišką paskirtį ir tenkinančius Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 305/2011 naudojimo saugos reikalavimus. Esant tolimesniems ginčams dėl kraštų apsaugos esamų komponentų tinkamumo, rekomenduojama atlikti būdingus automobilių dinaminius bandymus kaip nurodo dokumentas „Daugiaaukščių automobilių stovėjimo aikštelių kraštų apsauga; įmontuotų apribojimo sistemų vertinimo metodas“ (EDGE PROTECTION IN MULTI-STOREY CAR PARKS — Design Specification and Compliance Testing, Final Report October 2001), žiūr. tam skirtos įrangos pvz. Skd. 10; 4) administracinio-komercinio komplekso tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių Parkingas „P“ Techninio projekto Korektūra Architektūrinė dalis sprendiniai dėl „ Apsauginių turėklu F-4“ įrengimo, negali skirtis nuo Darbo projekto sprendiniu, t. y. Darbo projekte turi būti numatytas „Apsauginių turėklų F-4“ įrengimas, kadangi tai susiję su esminiais statinio reikalavimais (STR 1.05.06:2002 punktai 91 ir 92.1). Statytojas turi vadovautis Techninio projekto ir Darbo projekto sprendiniais. Darbo projektų sprendinių rengimo metu, atliekant Techninio projekto sprendinių susijusių su esminiais statinio reikalavimai keitimą, toks pakeitimas turėtų būti suderintas su projekto vadovu, kadangi sutinkamai su STR l.05.06:2002 punktu III. - projektuotojui parengusiam projekto keitimus tenka atsakomybė už viso statinio projekto kokybe bei šių pakeitimų pasekmes; 5) priimti sprendimą, kad pastato-parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), statybos metu neįrengti Apsausinius turėklus F-4“. kurie buvo suprojektuoti Administracinio-komercinio komplekso tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Parkingas „P“ Techniniame projekte Korektūra Architektūrinėje dalyje, turėjo teisę statytojas UAB „H“( STR 1.05.06:2002 punktai 110 ir 113). Statytojas (ar jo teisių perėmėjas) yra atsakingas ir privalo įrengti „Apsauginius turėklus F-4“ po pastato-parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti ir jo naudojimo metu. Todėl, kad Pastato-parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti priėmimo metu, apie galimas pasekmes dėl sprendimo neįrengti apsauginių turėklų F-4, kas netenkino normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, tinkamai (raštu) neinformavo apskrities viršininko administraciją, reikalaudami sustabdyti statybos darbus ir jų priėmimą, atsakomybė tenka bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovui (STR 1.09.05:2002 Statinio statybos techninė priežiūra punktas 42.) ir Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovui (STR 1.09.04:2002 Statinio projekto vykdymo priežiūra punktas 29.3.); 6) pastato -parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), projektavimo metu pagal galiojusio teisės aklo SNiP 2.01.07-85 „Apkrovos ir poveikiai“ p. J .9, ir p. 1.1. projektuojant, turėjo būti įvertintos priemonės apsaugančios statinio dalis nuo „YPATINGŲ“ apkrovų ir jų derinių, kurias gali sukelti transporto priemonių susidūrimas su statinio dalimis. Pagal SNiP 2.01.07-85 „Apkrovos ir poveikiai“ 3.11. taip pat turėjo būti įvertintos horizontalios apkrovos į turėklus aptarnaujančiose aikštelėse (kaip pvz. parkinge), nustatant apkrovas pagal statybos užduotį ir technologinius sprendinius. Pastato - parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), projektavimo metu galiojo Europos standartas EN 1991-1-1: (E), kurio informaciniame priede ANNEX B buvo nurodyta kaip įvertinti autotransporto priemonių smūgių apkrovas į parkingų barjerus (turėklus) ir parapetus. Antžeminiams parkingams konkretūs reikalavimai apsauginių turėklų įrengimui pagal statybos techninio reglamento STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ punktų 145 ir 12 priedų įsigaliojo nuo 2003 m. liepos 1 d., tačiau šio reglamento reikalavimai buvo privalomi tiktai projektams pagal sudarytas projektavimo rangos sutartis po 2003 m. liepos 1 d. Projekte nenumačius turėklų (kurie suprojektuoti Administracinio - komercinio komplekso tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių Parkingas „P“ techniniame projekte korektūra architektūrinė dalis „Apsauginiai turėklai F-4“) būtų buvę pažeisti projektavimo metu galiojusio privalomojo normatyvinio dokumento SNiP 2.01.07-85 „Apkrovos ir poveikiai“ punktų 1.9. ir 1.11. reikalavimai (t. 4, b. l. 112-173).

Teismo posėdyje ekspertas A. S. paaiškino, kad yra ekspertų sąraše. Jam nekyla abejonių ar buvo suprojektuoti apsauginiai turėklai, ar ne. Jie buvo suprojektuoti. Aiškinamasis raštas yra pagal reikšmingumą aukštesnis už projekto brėžinius. Tą galima išsiaiškinti atsidarius projektavimo STR‘ą. Dėl galiojusių norminių aktų – pagal STR‘ą „Naudojimo sauga“ turėjo būti įrengti turėklai ir suprojektuoti. Tas STR‘as naudojamas ir projektavimui. Yra konkretūs punktai – 9 p., 4 skyrius – užtikrina statybų projektavimo, statybos ir tinkamo naudojimo metu, Reiškia jis apima ir projektavimą ir statybą, tinkamą naudojimą. Jis privalomas ir naudojimo metu. Jo reikalavimai turi būti užtikrinti. Turi būti apsaugoti žmonės ir mašinos. Tame STR rizikos nurodomos – riboti mirties riziką nuo transporto priemonių susidūrimo, bet tai punktas apie judėjimo viduje statinio. Tai užtikrina pakankamo aukščio ir stiprumo barjerų ir kitų apsaugos priemonių įrengimas. Tai garantuoja apsauginiai barjerai. Projektų rengimo metu šitas STR‘as galiojo. Europos standartas galiojo 2002 m. ir anksčiau. Ten buvo numatyta jėga barjerų įrengimo apsaugai. Jis 2004 m. tik išverstas į Lietuvių kalbą ir pritaikytas, bet kaip Europos Sąjungos standartas galėjo būti naudojamas ir ankščiau. 2003 m. gegužės 15 d. STR „Poveikiai ir apkrovos“ galiojimas buvo privalomas patvirtinus sutartimi. Atliekant darbo projekto rengimą, kuris galėjo būti rengiamas viso statybos proceso metu, buvo galima patikrinti apkrovas, skaičiavimus, nebuvo kliūčių paskaičiuoti barjerą. Neturi abejonių, kad jis tinkamai suprojektuotas, tik jis nebuvo įrengtas. Jei darbo projekte jis nebuvo atvaizduotas, statybos rangovas, jei jam buvo kažkas neaišku su projektu, turėjo kreiptis į techninę priežiūrą ar tiesiogiai į projektuotojus ir pasitikslinti. Šiuo atveju nėra duomenų, kad kas kreipėsi, reiškia, visiems buvo aišku. Neįrengti sprendimą galėjo priimti tik užsakovas. Tai statybų dalis, kuri neįvykdyta iki galo. Kartais užsakovai barjerus vengia atlikti dėl didelės kainos. Jis pabandė paskaičiuoti, šios dienos rinkos kainomis tai būtų 162 000 EUR su mokesčiais. Europos standarto priede yra apkrovų aukštis – 37 cm, tai lengvojo automobilio bamperio aukštis. Tokiame aukštyje turi eiti horizontali apkrova, o ne šiuo metu esanti betoninis bortelis. Šiuo atveju automobilis neturėdamas atramos praėjo per ažūrinę apdailą ir iškrito. Parkingas yra pavojingas. Pagal normatyvinius teisės aktus, barjerai turi atlaikyti 16 km/h greitį, šiuo atveju buvęs greitis neviršijo nustatyto reglamentavime, bet automobilis vis tiek iškrito. Ekspertizei jam buvo pateikta pilna parkingo projektinė dokumentacija, nors ir ne tinkamai susegta. Dabartiniai ratų atmušėjai neskirti apsaugoti nuo atsitiktinio iškritimo. Jų aukštis nepakankamas atlaikyti kontaktą. Automobilis juos peršoka. Bortelis neatitinka nei 1999 m. reglamento „Esminiai statinio reikalavimai“ nei šiuo metu reglamento priedo. Jis ekspertinėse išvadose vadovavosi 2011 m. rekomendacijomis, susijusiomis su parkingų kraštų apsauga, tačiau tai yra trečias leidimas. Yra dar ir antras bei pirmas leidimas. Pastarųjų nepavyko oficialiai gauti. Tai yra rekomendacijos. Jos nėra privalomos. Pirmasis leidimas kada išleistas negali pasakyti. Jos naudojamos bendram vaizdui susidaryti. Parkingo projektavimo metu STR „Poveikiai ir apkrovos“ galiojo, nes projektavimas eina su statybos eiga. Objektas priimtas naudoti 2014 m. Statybos eigoje ar projektavime tas STR‘As įsigaliojo. Jis girdėjo, kaip konstruktorius minėjo tą STR‘ą. 2002 m. dar galiojo SNIP‘as 1985 m., kuriame buvo punktas, kad projektavimo eigoje (jei jis prasidėjo 2001 m.) SNIP‘e buvo numatyta įvertinti poveikį. Konkreti jėga SNIP‘e nenumatyta, tik pareiga įvertinti ypatingas apkrovas. Bet galiojo Europos standartas, nors ir anglų kalba, bet buvo galima juo vadovautis. Standartai nėra privalomi dokumentai, jei jie neįrašomi į reglamentą ar sutartį, bet juo naudotis buvo galima. Projektavimo metu „Poveikiai ir apkrovos“ numatė reikalavimą įvertinti galimus smūgius. Projektuotojai galėjo patys susirasti skaičiavimus jėgos poveikiui. Projektuotojui būtina įvertinti tokias apkrovas, jo atsakomybė, ar atlaikys. Po to techninį projektą turi patvirtinti ekspertizė. Jis nevertino projektinio sprendinio, ar turėklai būtų atlaikę apkrovas, jei jie būtų įrengti tokie, kokios užduoties jam nebuvo. Tai turi atlikti konstruktorius. Suprojektuoti metaliniai atitvarai, jei būtų suprojektuoti pagal standartą, galimai turėjo atlaikyti smūgį. Visi standartai yra rekomendaciniai, skirti projektuotojui, bet jei nori kažką suprojektuoti, kažkuo turi remtis. Standartas šiuo atveju nebuvo privalomas. Jis negali pasakyti, kokia yra BMW X6 masė, tačiau yra įsitikinęs, kad automobilis nebūtų iškritęs, jei apsauginiai turėklai būtų tinkamai įrengti. Jam nebuvo užduoties apskaičiuoti naudojant automobilio masę. Dabar akivaizdu, kad skarda neatlaikė automobilio, fasado apdaila ir betoninis bortelis nėra tam skirtas. Atsakyti, ar tikrai suprojektuoti turėklai būtų atlaikę automobilį, jis negali, nes reikia atlikti skaičiavimus, tačiau tokia užduotis jam nebuvo duota.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, įskaitant paskirtos nuobaudos, bei skirtos administracinio poveikio priemonės adekvatumą.

Dėl M. C. suformuluoto kaltinimo.

Pareiškėja yra nubausta už ANK 417 straipsnio 8 dalyje (iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) numatytą administracinį nusižengimą. Pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį atsakomybė kyla asmenims už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nenumatytus ANK, t. y. ši nuostata yra blanketinė, tiesiogiai nukerpianti į KET. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad M. C. savo veiksmais pažeidė: KET 9 punktą, nustatantį kelių eismo dalyvių pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat numatanti, kad eismo dalyviai, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; KET 20 punktą, nustatantį jog motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Analogiški KET pažeidimai M. C. inkriminuoti ir skundžiamame nutarime, papildomai motyvuojamojoje nutarimo dalyje inkriminuojant ir KET 101 punktą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad „prieš pradėdamas važiuoti....vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu...“ , taip pat KET 128 punktą, kuriame numatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jei jis tai gali pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame nutarime kaltinimo faktinės aplinkybės suformuluotos identiškai – „M. C., 2019 m. balandžio 25 d. d., apie 14.43 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo daugiaaukštėje aikštelėje, nesilaikė atsargumo priemonių, sustojusi į stovėjimo vietą (neišjungė automobilio variklio, neperjungė pavaros svirties į stovėjimo padėtį) ir naudodamasi mobiliojo ryšio priemone, nuspaudė automobilio akseleratoriaus pedalą, dėl ko automobilis pajudėjo iš vietos ir nevaldomas atsitrenkė į aikštelės metalinę sienelę, ją išlaužė ir nukrito iš 6 aukšto ant žemės. Eismo įvykio metu sugadino daugiaaukštės aikštelės sienelę, vairuojamą automobilį, bei susižalojo save. Taigi, iš čia seka, kad tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame nutarime yra išdėstytos identiškos faktinės aplinkybės, kaltinimas formuluojamas dėl to paties ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, išlieka netgi tie patys KET punktai (9, 20), tik motyvuojamojoje dalyje papildomai nurodytas KET 101 ir 128 punktų pažeidimas.

ANK 617 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą, vadinasi, ne teismo tvarka bylą nagrinėjančio pareigūno kaltinimo tikslinimas pagal ANK 617 straipsnio 2 dalį yra galimas. Kita vertus pastebėtina, kad kaltinimas nėra formuluojamas motyvuojamojoje nutarimo dalyje, jis turi atsispindėti grafose – „Pažeidimo esmė“, „ANK straipsnis, dalis, kurioje už tai nustatyta atsakomybė“, „teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas“. Nagrinėjamu atveju pastarojoje grafoje M. C. buvo inkriminuoti tik KET 9 ir 20 punktai.

Bet kuriuo atveju, pareiškėjai kaltinimą neigiant iš esmės, skundžiamame nutarime nurodžius papildomus KET punktus, jos gynybos taktikos negalėjo įtakoti. Jų atsiradimas nei M. C., nei jos atstovui nesudarė sunkumų suprasti paties kaltinimo ar apskritai pasinaudoti teise į gynybą, tokie argumentai nebuvo keliami, nei skunde, nei nagrinėjant bylą teisme. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad nutarimas priimtas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taigi, naujų KET punktų motyvuojamojoje dalyje papildymas M. C. turėjo būti žinomas.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 83 punkte nustatyta, kad transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens arba savivaldžio automobilio įrangos veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Iš čia seka, kad kol transporto priemonės variklis yra užvestas, transporto priemonė yra valdoma, o vairuotojui kyla KET numatytos pareigos. Iš byloje esančio PC „E“ daugiaaukštės parkavimo aikštelės vaizdo įrašo matyti, kad M. C. į aikštelę atvyko 14.17 val. (vaizdo įrašas ties užtvaru), 14.20 val. ji pakilo į parkingo 6 aukštą ir automobilio priekiu prisiparkavo ties lauko siena. Iki 14:23:48 val. M. C. iš automobilio neišlipo, prie jos mašinos nebuvo priėję nei pašaliniai asmenys, nei privažiavusios kitos transporto priemonės. Vaizdo kameromis nėra užfiksuotas automobilio išvažiavimo momentas, tačiau pirmo aukšto kameros užfiksavo, kaip 14:25:30 val. automobilis nukrenta ant važiuojamosios dalies, 14:25:29 val. 6 aukšto vaizdo kameros automobilio nebefiksuoja, 6 aukšte jo buvimo vietoje kitų žmonių ar automobilių taip pat nėra. Liudytojas M. K. parodė, kad įvykio vietoje jokių nustūmimo ar stabdymo žymių nebuvo, šio pareigūno sudarytoje įvykio vietos schemoje tokios aplinkybės taip pat nenurodytos. Liudytojas A. V. parodė, kad iš automobilio stovėjimo vietos buvo matyti, kur jis išvažiavo į lauką, ratų vėžių nesimatė. Išdėstytos aplinkybės pašalina bet kokias abejones dėl to, kad automobilis iškrito pašalinių asmenų pastangomis. Nei tyrimo metu teiktuose paaiškinimuose, nei apklausiant teisme M. C. nenurodė, jog įvykio metu jai buvo sutrikusi sveikata, kas galėjo įtakoti nevalingą akseleratoriaus paspaudimą ar dėl kitokių priežasčių automobilis būtų tapęs nevaldomu, todėl ši jos atstovo baigiamosiose kalbose iškelta tokia versija yra neįtikinama ir taip pat niekuo nepagrįsta.

Specialistas G. V. parodė teisme ir nurodė savo 2019 m. gegužės 28 d. rašytiniame paaiškinime, kad diagnostiniu kompiuteriu po įvykio nuskaičius automobilio duomenis nustatyta, kad prieš mašinos smūgį į žemę jo ratų sukimosi greitis buvo 18 km/h. Po įvykio nustatytos automobilio variklio apsukos – 1800 1/min., yra šiek tiek padidintos, papildomą signalą didinti apsukas gali duoti ir akseleratoriaus pedalas. UAB „I“ 2019 m. lapkričio 20 d. eksperto išvadoje MV 2019-68 nurodyta, kad automobilis „BMWX6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pramušdamas parkingo apsauginę sienelę 2019 m. balandžio 25 d. eismo įvykio metu judėjo su ne mažesniu kaip 14 km/h greičiu. Iš čia seka, kad nesant jokios pašalinės išorinės jėgos (ką patvirtina vaizdo įrašas), automobilis iš stovėjimo vietos galėjo pajudėti tik paspaudus akseleratoriaus pedalą. Vadinasi, M. C. nebuvo užgesinusi automobilio variklio ir pavaros svirties nebuvo perjungusi į stovėjimo padėtį kai sustojo parkingo 6 aukšte, t. y. automobilis iš vietos pajudėjo dėl pačios pareiškėjos veiksmų. Tokia išvada atitinka ir pirminius M. C. paaiškinimus, užfiksuotus 2019 m. gegužės 6 d. tyrėjo L. K.. Tyrėjui pareiškėja nurodė, kad logiškai supranta, jog išjungus variklį automobilis savaime nepajudėtų, todėl mano, kad variklio nebuvo išjungusi. Taip pat prisiminė, kad automobiliui sustojus, išgirdo telefone gauto elektroninio pranešimo signalą. Kadangi dėl jos darbo pobūdžio ji turi labai greitai atsakyti, todėl tuo metu puolė ieškoti ties pavarų svirtimi padėto telefono, jautė kaip pajudėjo jos automobilis. Nurodo, kad pajudėjus automobiliui, nieko daugiau neatsimena. Nors M. C. sekančiuose rašytiniuose paaiškinimuose tvirtino, jog K. K. jos parodymus surašė netiksliai, kadangi telefonu ji nesinaudojo, tačiau 2019 m. gegužės 6 d. jos paaiškinimuose pastaroji aplinkybė nebuvo nurodyta, galiausiai, teismo posėdyje M. C. teigė dar kitaip – patvirtino, jog sustojusi tiesiog išgirdo telefone gauto pranešimo garsą, tačiau telefono nepuolė ieškoti ir jo rankose neturėjo. Dėl ko automobilis pajudėjo iš vietos – neatsimena. Toks pareiškėjos paaiškinimų nenuoseklumas, leidžia abejoti jos pačios nuoširdumu, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Nors tyrėjas L. K. tyrimo metu pareiškėjos reikalavimu buvo nušalintas nuo administracinio nusižengimo tyrimo ir nagrinėjimo, tai negali įtakoti jo užfiksuotų pareiškėjos paaiškinimų objektyvumo ar juos paneigti. Tyrėjas L. K. teisme davė parodymus apie M. C. apklausos aplinkybes, patvirtino, kad ji buvo apklausta ligoninės patalpose, jokių įtarimų, kad dėl sveikatos būklės ji negalėtų duoti parodymų, jam nekilo, pareiškėja iš ligoninės buvo išleista apklausos dieną, ji pasakė, kad išleidžia namo, viskas gerai. Paaiškinime užfiksavo jam tiesiogiai M. C. pasakytus žodžius, prieš apklausą žodžiu išaiškino teisę turėti atstovą. Pastebėtina, kad L. K. pareiškėjos iki administracinio nusižengimo bylos tyrimo pradžios nepažinojo, apklausą atliko vykdydamas savo tarnybines funkcijas, todėl teismas neįžvelgia pagrindų L. K. sąmoningai siekti pakenkti M. C., fiksuojant paaiškinime jos nenurodytas aplinkybes. Juo labiau, kad L. K. surašytą paaiškinimą M. C. patvirtino savo parašu.

Logiška, jog elgdamasi apdairiai ir rūpestingai vairuotoja, stovėdama nedideliu atstumu nuo lauko sienelės (nuo rato atmušėjo nustatytas 20 cm atstumas), esant įjungtai judėjimo pavarai, neturėtų spausti akseleratoriaus pedalo ir didindama greitį važiuoti tiesiai iki iškritimo, o net ir automobiliui pajudėjus į priekį, būdama koncentruota į važiavimo procesą, turėtų galimybę sustabdyti transporto priemonę. Tokia išvada seka iš ekspertų dr. V. M. ir doc. dr. S. S. ekspertizės aktų išvadų. Ekspertas V. M. nurodė, kad automobilis, valdomas laikantis saugaus eismo reikalavimų, negalėjo pervažiuoti per sumontuotus parkavimo ribotuvus ir betoninį bordiūrą bei iškristi iš parkingo stovėjimo aikštelės, ekspertas S. S. nurodė, kad parkinge automobilių stovėjimo vietose įrengtas 11 cm aukščio automobilių ratų ribotuvas bei ties perdangos kraštu apsauginis monolitinio gelžbetoninio 14 cm aukščio bortelis yra pakankamos priemonės riedančiam automobiliui apsaugoti nuo iškritimo iš daugiaaukščio statinio. Vadinasi, M. C. dėmesys iki atsitrenkiant į apdailos sienelę buvo nukreiptas nuo automobilio vairavimo, kas sudaro pagrindą tikėti jos pirminiais paaiškinimais, jog būtent tuo metu ji siekė ties pavarų svirtimi padėto telefono, t. y. nebaigusi važiavimo, nevengė su vairavimu nesusijusių veiksmų.

Administracinio nusižengimo protokole M. C. buvo inkriminuota faktinė aplinkybė, kad eismo įvykį ji sukėlė dėl to, kad vairavimo metu naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Pagal formuojamą teismų praktiką, naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis yra draudžiamas, jei transporto priemonės variklis neišjungtas ir nesvarbu, ar vairuotojas kalba telefonu, ar skaito bei rašo trumpąsias žinutes, ar tikrina telefono žurnalą, ar naršo internete, ar žiūri kitą mobiliojo ryšio priemonėje esančią informaciją. Tokiu būdu jis atlieka veiksmus, nesusijusius su transporto priemonės vairavimu, o tai nukreipia vairuotojo dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, dėl ko jis tampa neatidus, nesusikoncentravęs ir taip jis kelia grėsmę eismo saugumui. Šiuo atveju teismas tiki M. C. pirminiais paaiškinimais, kad ji sustojusi parkavimo vietoje ties pavarų svirtimi puolė ieškojo savo mobiliojo telefono, kadangi išgirdo atėjusio pranešimo garsą. Pavarų svirtis yra šalia vairuotojo, ties ja paprastai nėra daug vietos, kad tektų ilgai ieškoti ten padėtų daiktų, tuo tarpu iš vaizdo įrašo matyti, kad M. C. atvažiavusi į parkavimo vietą iš automobilio taip ir neišlipo. Apie tris minutes trunkantis vaizdo įrašas rodo stovintį automobilį, žmonių šalia jo nėra. Tai sudaro pagrindą manyti, kad M. C. ne tik ieškojo, bet vienu ar kitu būdu naudojosi mobiliuoju telefonu. Priešingu atveju toks ilgas delsimas išlipti iš mašinos atvykus į darbą, būtų nelogiškas. Kita vertus, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti tik pakankamai pagrįstą prielaidą, kad M. C. buvo paėmusi į rankas mobiliojo ryšio priemonę ir ja naudojosi, kaip nurodyta skundžiamame nutarime, tačiau pareiškėjai kategoriškai neigiant šį faktą ir nesant jį patvirtinančių neabejotinų įrodymų, sutiktina, jog pareiškėjos veiksmai šiuo atveju labiau atitinka KET 20 punkte numatyto draudimo vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų reikalavimo pažeidimą. Vien pats faktas, kad automobilis pajudėjo iš vietos ir iškrito, rodo, kad M. C. dėmesys tuo metu nebuvo sukoncentruotas į vairavimą, t. y. ji nevengė su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų, kas yra draudžiama pagal KET 20 punktą, atitinkamai, tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir skundžiamame nutarime šis punktas inkriminuotas pagrįstai, kaip ir bendro pobūdžio KET 9 punkto nuostata, numatanti vairuotojo pareigą naudojantis automobiliu laikytis visų įmanomų atsargumo priemonių. Nustatytos faktinės aplinkybės liudija, kad M. C. prieš pradėdama važiuoti nebuvo dėmesinga ir atidi bei neįsitikino, kad tai daryti saugu, prieš atsiradusią kliūti – PC „E“ parkavimo aikštelės sienelę, automobilio nestabdė ir ją pralaužė, tokiais veiksmais pažeisdama ir KET 101, 128 punktų reikalavimus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartyje kaltinimas buvo patikslintas vietoje faktinės aplinkybės, kad pareiškėja naudojosi mobiliojo ryšio priemone, nurodant, kad M. C. atliko su transporto priemonės vairavimu nesusijusius veiksmus. Tokią išvadą teismas padarė minėtos nutarties motyvuojamojoje dalyje, vadinasi, pakartotinai nagrinėjant M. C. skundą pirmosios instancijos teisme faktinių aplinkybių patikslinimas nėra siurprizinis. Nors byloje nėra duomenų, kad pareiškėja apie minėtų faktinių aplinkybių kaltinime pakeitimą būtų buvusi informuota nustatyta tvarka, tačiau dėl tokio tikslinimo pats kaltinimas nepasunkėjo, pareiškėja ir jos atstovas turėjo galimybę pasisakyti pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau šiuo pagrindu klausimų nekėlė.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme tiek pirmą, tiek ir antrą kartą bylos šalys ypač daug dėmesio skyrė priežastinio ryšio tarp kaltų M. C. veiksmų ir jos iškritimo iš daugiaaukštės stovėjimo aikštelės, tokiu būdu sugadinant vairuojamą automobilį ir save, nustatymui, kvestionavo, ar šiems padariniams kilti turėjo įtakos parkingo įrengimas, tačiau būtent minėti klausimai peržengia nagrinėjamo administracinio nusižengimo ribas. Pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju laikomas fizinis ar juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Iš čia seka, kad tas pats asmuo negali būti ir nukentėjusiuoju, ir kaltininku ANK prasme, t. y. jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad sugadino savo turtą ir sutrikdė savo sveikatą, tokie padariniai peržengia ANK 417 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo ribas ir teismo plačiau nebus aptariami. Tuo pačiu pagrindu iš kaltinimo šalintinos faktinės aplinkybės, kad M. C. eismo įvykio metu sugadino vairuojamą automobilį, bei susižalojo save. Šiai bylai vienintelis aktualus ir nustatytas padarinys yra AB „P“ ir UAB „B“ priklausančios daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės sienelės sugadinimas ją pralaužiant. Šį faktą patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, tyrėjo J. K. tarnybinis pranešimas, liudytojų A. P. parodymai bei rašytiniai paaiškinimai, vaizdo įrašai. Apdailos sienelės sugadinimas yra realiai įvykęs faktas, savininkams padaryta reali žala, todėl ANK numatyto pažeidimo prasme tik šie padariniai gali būti siejami tiesioginiu priežastiniu ryšiu su minėtais M. C. KET pažeidimais. M. C. nebuvo pakankamai atidi, vairuodama automobilį užsiėmė pašaliniais veiksmais, pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu ir iškilus grėsmei atsitrenkti į sienelę automobilio nesustabdė, todėl į ją atsitrenkė ir sugadino. Patys KET 9, 20, 101, 128 punktų pažeidimai savaime yra formalios sudėties, todėl atsakomybei kilti padarinių net nereikalauja, kita vertus, jiems atsiradus, asmens kaltės klausimas su kilusiais padariniais negali būti aiškinamas plečiamai. Šiuo atveju teismas vertina ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu sieja realiai kilusias pasekmes – pastato sienelės apgadinimą, kuris buvo padarytas tiesioginiais M. C. veiksmais, neatsargia kaltės forma.

Iš proceso dalyvių pateiktų dokumentų matyti, kad apsauginio atitvaro įrengimo parkavimo aikštelėje klausimas ir su tuo susijusios pareiškėjai kilusios neigiamos pasekmės yra nagrinėjami tiek civilinėje byloje Nr. E2-404-294/2021 dėl M. C. padarytos žalos atlyginimo, tiek ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00520-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalį dėl M. C. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, tuo tarpu nagrinėjamoje administracinėje byloje atitvarų įrengimo klausimas nėra aktualus, kadangi M. C. iškritimo iš stovėjimo aikštelės ir susižalojimo aplinkybės nėra tiriamos. Konstatavus KET pažeidimus, M. C. tyrimo metu pagrįstai buvo pripažinta kalta padariusi ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tuo tarpu padariniai dėl padaryto nusižengimo jai galėjo būti inkriminuojami tik dėl kitiems asmenims padarytos žalos, atitinkamai kaltinimas patikslintas.

Kaltinime taip pat buvo nurodyta, kad M. C. vairuojamas automobilis atsitrenkė į parkavimo aikštelės metalinę sienelę, tačiau specialistų išvadose nurodyta, jog mašina atsitrenkė ir pralaužė aliumininę fasado apdailą, todėl ši kaltinimo aplinkybė patikslintina.

Už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą jo padarymo metu įstatymų leidėjas buvo numatęs galimybę skirti nuo 10 EUR iki 12 EUR baudą. Nagrinėjamu atveju M. C. administraciniu nurodymu buvo siūloma sumokėti pusę minimalios baudos, tačiau nustatytu terminu nurodymo neįvykdžius skundžiamu nutarimu paskirta minimali 10 EUR bauda.

ANK 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pirmą kartą nagrinėjant bylą teisme buvo nutarta taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir M. C. nuobaudos neskirti, tačiau šis sprendimas nagrinėjant bylą pakartotinai teismo nesaisto. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui būtina nustatyti aplinkybių visumą, kuri leidžia daryti išvadą apie mažesnį teisės pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, taip pat yra susidariusi unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios nuobaudų skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai nuobaudai paskirti. Teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų M. C. už jos padarytą administracinį nusižengimą skirti švelnesnę baudą, nei numatyta ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Tiek tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme M. C. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinis nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma, dėl nerūpestingumo, dėl pareiškėjos padarytų KET pažeidimų padaryta reali žala – apgadinta parkavimo aikštelės apdailos sienelė. M. C. savo kaltės nepripažino. Anksčiau yra bausta administracine tvarka už administracinius nusižengimu, analogiškų pažeidimų nėra padariusi. Esant nurodytoms aplinkybėms spręstina, kad M. C. paskirta minimali bausmė yra teisinga ir proporcinga padarytam pažeidimui, jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda ar jos iš viso neskirti, teismas neįžvelgia, todėl šioje dalyje skundžiamas nutarimas taip pat yra pagrįstas ir teisėtas.

Dėl advokato paslaugų ir proceso išlaidų priteisimo.

ANK nėra specialių normų, reguliuojančių proceso išlaidų ir advokato darbo apmokėjimo klausimus, tačiau ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma – BPK 106 straipsnis, nustatantis, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.). Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens išieškotinų išlaidų dydis priklauso nuo bylos apimties bei sudėtingumo, įvertinamas nukentėjusiojo atstovo sugaištas laikas teikiant teisinę pagalbą ir tokios pagalbos turinys, teismo posėdžių skaičius, parengtų procesinių dokumentų apimtis, sprendžiamų klausimų sudėtingumas ir pan.

Teismo posėdyje AB „P“ atstovės pateikė prašymą dėl 2 014,65 EUR bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjos M. C.. Patirtų išlaidų detalizacija prašyme nenurodyta, prie prašymo pateiktos dvi PVM sąskaitos faktūros – 2021 m. gegužės 10 d. ir 2021 m. birželio 9 d., tačiau iš jų turinio matyti, kad advokatų profesinė bendrija „CEE Attorneys“ sąskaitą AB „P“ apmokėjimui pateikė ne vien už M. C. administracinio nusižengimo byloje Nr. II-220-1058/2021 teiktą teisinę pagalbą. Iš 2021 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų išlaidų aprašymo matyti, kad išlaidos paskaičiuotos už: 1) dokumentų rinkimą, susirašinėjimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo duomenų gavimo; 2) rašytinių paaiškinimų parengimą (projektavimo normų dalis); 3) rašytinių paaiškinimų parengimą; 4) pasiruošimą teismo posėdžiui; 5) atstovavimą teisme; 6) pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (administracinio nusižengimo byla). 2021 m. birželio 9 d. PVM sąskaitoje faktūroje aprašytos patirtos išlaidos už: 1) pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (M. C. AN); 2) pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdyje. Taigi, iš sąskaitų turinio matyti, jog pagal 2021 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitą faktūrą konkrečiai su M. C. administracine byla siejamos tik 180 EUR išlaidos (pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje (administracinio nusižengimo byla)), pagal 2021 m. birželio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą – 180 EUR išlaidos (pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (M. C. AN)). Dalis išlaidų yra susijusios su pradėtu ikiteisminiu tyrimu (45 EUR) ar civiline byla (360 EUR), t. y. nėra susijusios su nagrinėjama byla. Likusios išlaidos, be paminėtų, konkrečiai susietų su administracine byla, yra abstrakčios ir teisme nebuvo plačiau paaiškintos. Dalyvaujant AB „P“ teisme vyko keturi posėdžiai – 2021 m. balandžio 13 d. (truko 1,50 val.), 2021 m. gegužės 31 d. (truko – 20 min., daryta 30 min. pertrauka), 2021 m. birželio 7 d. (truko 2,1 val.), 2021 m. birželio 15 d. (truko 2,35 val.), iš čia seka, kad 2021 m. gegužės 10 d. sąskaitos pateikimo metu M. C. administracinėje byloje buvo įvykęs tik vienas 1,50 val. trukmės teismo posėdis (2021 m. balandžio 13 d.), atitinkamai su šia byla gali būti siejamos tik 180 EUR 2021 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos išlaidos, konkrečiai ir įvardintos kaip susijusios su administracinio nusižengimo byla. Taip pat teismas susieja su administracine byla 2021 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas 450 EUR išlaidas už rašytinių paaiškinimų pateikimą, kadangi teismo nurodymu AB „P“ teikė 2021 m. balandžio 8 d. paaiškinimus byloje. Likusi išlaidų dalis – 90 EUR už pasiruošimą teismo posėdžiui ir 180 EUR atstovavimą teismo posėdyje pernelyg abstrakti, nenurodytas, nei posėdžio laikas, nei konkreti byla, todėl nėra įrodytos. 2021 m. birželio 9 d. PVM sąskaitoje faktūroje su M. C. bylos atstovavimo taip pat siejamos tik viena išlaidų grafa – 180 EUR už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (C. AN), kita išlaidų grafa – pasiruošimas ir atstovavimas teismo posėdyje, vėl gi, yra labai abstrakti, nematyti, nei posėdžio laikas, nei atstovavimo byla. Be to, vieną iš 2021 m. birželio 9 d. PVM sąskaitos faktūros grafų susiejus konkrečiai su šia administracine byla, kyla logiškos abejonės, jog antrojoje grafoje buvo nurodytos išlaidos už pasiruošimą posėdžiui ir atstovavimą šioje konkrečioje byloje.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas svarsto tik dėl 810 EUR advokatų teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš M. C. (po 180 EUR už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose ir 450 EUR už paaiškinimų teikimą). Pareiškėja skunde buvo pareiškusi du alternatyvius reikalavimus, vieną jų teismas tenkino iš dalies, pašalindamas iš kaltinimo dalį faktinių aplinkybių, likusioje dalyje skundą atmetė, todėl laikytina, jog patenkintas trečdalis skundo reikalavimų, atitinkamai šia dalimi mažintinas reikalavimas priteisti advokato pagalbos išlaidas. Teismas atsižvelgia į tai, kad byla iš esmės nebuvo sudėtinga, tačiau jos ribas nepagrįstai buvo siekiama išplėsti proceso dalyvių (tiek pareiškėjos, tiek ir nukentėjusiųjų) iniciatyva, į administracinio nusižengimo bylą buvo teikiama eilė ekspertizės aktų, kviečiami specialistai ir ekspertai teikti paaiškinimus, susijusius su parkavimo aikštelės statyba ir tinkamu įrengimu, kas nėra šios administracinio nusižengimo bylos dalykas. AB „P“ atstovės pasisakydamos baigiamosiose kalbose naudojo iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo išdėstyti jų atsiliepime į skundą, todėl pasiruošimas teismo posėdžiui nelaikytinas itin sudėtingu, teismo posėdžiai vyko per ZOOM programą, tad vykimo į posėdį išlaidos taip pat nebuvo patirtos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, reikalavimas priteisti atstovavimo išlaidas už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą administracinėje byloje yra tenkintinas iš dalies, iš M. C. AB „P“ priteisiant 400 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Bylos nagrinėjimo metu ekspertas S. S. pateikė teismui 2021 m. birželio 7 d. sąskaitą faktūrą apmokėti 200 EUR specialisto dalyvavimą posėdyje, bylos Nr. II-220-1058/2021. Pagal BPK 103 straipsnio 1 ir 3 punktus proceso išlaidas, be kita ko, sudaro ekspertams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti, taip pat pinigai, skirti atlyginti už ekspertų darbą, išskyrus atvejus, kai jie šias pareigas atlieka pagal tarnybinę užduotį. Kelionės ir gyvenamosios vietos nuomos išlaidos yra kompensuojamos tik ne iškvietimo vietoje gyvenantiems asmenims, šiuo atveju ekspertas S. S. teismo posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu, todėl vykimo į teismo posėdį išlaidos ekspertui nepriklauso. Kita vertus, dalyvaudamas teismo posėdyje privatus ekspertas S. S. atliko savo darbines funkcijas, todėl jam priklauso atlygis už darbą pagal BPK 103 straipsnio 3 punktą ir teismas pateiktą sąskaitą apmokėjo. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis.

BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Šiuo atveju eksperto S. S. kvietimo į teismo posėdį pagrindinė priežastis buvo advokato M. Barisevičiaus prašymas teisme apklausti visiškai priešingas ekspertines išvadas pateikusį ekspertą A. S.. Esant byloje dviems priešingoms ekspertų išvadoms bei reikalavimui apklausti tik pareiškėjai palankias išvadas teikusį ekspertą, buvo būtina teisme išklausyti priešingas išvadas teikusio eksperto nuomonę. Bet kuriuo atveju, iniciatyva teismo posėdyje apklausti ekspertus kilo iš pareiškėjo atstovo pusės, todėl su eksperto S. S. apklausa susijusios proceso išlaidos (200 EUR) priteistinos iš M. C. valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 666 straipsniu,

nutaria:

M. C. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui 2019-10-16 nutarimą Nr. 10_ANR_N-18954-2019, priimtą M. C. atžvilgiu, pašalinant iš kaltinimo faktines aplinkybes, jog eismo įvykio metu M. C. sugadino vairuojamą automobilį bei susižalojo save.

Priteisti iš M. C. AB „P“ naudai 400 EUR išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš M. C. valstybės naudai 200 EUR proceso išlaidų.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė