- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-05
- Bylos Nr.
- 1A-166-120-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-72-2-00015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Majauskienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Romualdas Lincevičius
- Kaltinamasis
- T. Š., D. Z.
- Civilinis ieškovas
- VSDFV
- Advokatai
- Eglė Šalūgaitė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Vitai Naureckienei, Laimai Grėbliūnienei, Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kuzminovui, išteisintiesiems T. Š. ir D. Z., jų gynėjai advokatei Eglei Šalūgaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl 2010 m. gruodžio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:
T. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
D. Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 182 str. 2 d. išteisinta, neįrodžius, kad ji padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Civilinio ieškovo VSDFV 10.332,96 Lt dydžio civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Š. pagal LR BK 25 str. 2 d. ir 182 str. 2 d. kaltintas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. Z., nuo 2008-07-01 vykdydamas individualią veiklą pagal 2008-07-01 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) , turėdamas išankstinį tikslą, žinodamas apie darbuotojos D. Z. nėštumą, esant piniginių lėšų sumažėjimui bei apyvartinių lėšų trūkumui, 2008-09-09 sudaręs su ja fiktyvią darbo sutartį Nr. 1 ir nustatęs D. Z. 5600 Lt dydžio darbo užmokestį, keturių valandų per dieną darbo dienos trukmę penkias dienas per savaitę, dėl ko josios mėnesinis darbo užmokestis tapo septynis kartus didesnis nei antrojo darbuotojo darbo užmokestis (daugiau asmenų įdarbintų pas T. Š. nebuvo), taip pat kaltintas tuo, kad jis, suklastojęs darbuotojos darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas už ataskaitinį 2008 metų IV ketvirtį pateikęs juos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Druskininkų skyriui, adresu Vilniaus alėja 16, Druskininkai, juos panaudojęs, D. Z. gavus vaiko priežiūros atostogas bei nuo 2009-06-24 iki 2011-04-29 - 71018,24 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sueis dveji metai, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarė 10332,96 Lt turtinę žalą, išteisintas neįrodžius, kad jis padarė veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
D. Z. pagal LR BK 25 str. 2 d. 182 str. 2 d. kaltinta tuo, kad ji 2008-09-09 iki 2009-02-18 laikotarpiu, būdama T. Š. vykdančio individualią veiklą pagal 2008-07-01 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) , marketingo vadove, veikdama bendrininkų grupėje, kartu su T. Š., turėdama išankstinį tikslą, žinodama apie savo nėštumą, esant piniginių lėšų sumažėjimui bei apyvartinių lėšų trūkumui, susitarusi su T. Š. ir 2008-09-09 sudariusi su juo darbo sutartį Nr. 1, pagal, kurią nuo 2008-09-09 jai nustatytas buvo 5600 Lt dydžio, t.y., septynis kartus didesnis nei antrojo darbuotojo darbo užmokestis (daugiau įdarbintų asmenų nebuvo), 2009-03-09 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, adresu A. Mickevičiaus g. 42, Kaunas, prašymą, motinystės pašalpai už nėštumo ir gimdymo laikotarpį gauti, jos pagrindu, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimo pagrindu 10332,96 Lt pašalpą jai 2009-03-20 ją išmokėjus, taip pat pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, adresu A. Mickevičiaus g. 42, Kaunas, 2009-07-23 prašymo motinystės (tėvystės) pašalpai gauti, 2009-08-18 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimo Nr. 8.36-8690 pagrindu suteikus jai vaiko priežiūros atostogas ir nuo 2009-06-24 iki 2011-04-29 nusprendus jai pa skirti 71018,24 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sueis dveji metai, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarė 10332,96 Lt turtinę žalą, išteisinta neįrodžius, kad ji padarė veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras prašo 2010-12-07 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo T. Š. ir D. Z. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, panaikinti ir jų atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo, T. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 25 str. 2 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. ir paskirti jam už nusikaltimą, numatytą LR BK 25 str. 2 d., 182 str. 2 d. 1 (vienerių) m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, už 25 str. 2 d., 300 str. 1 d. — 6 (šešių) mėn. laisvės atėmimo bausmę. Bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p. subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę - 1 ( vienerių ) metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. D. Z. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. ir paskirti jai už nusikaltimą, numatytą LR BK 25 str. 2 d., 182 str. 2 d. 1 (vienerių) m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat prašo patenkinti VSDFV Kauno skyriaus civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamųjų 10332,96 lt, nes:
2009-10-16 Nr. 5-2/143 ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvados duomenimis, tiriamuoju laikotarpiu T. Š. ir D. Z. nepateikus pareiginės marketingo vadovės instrukcijos, nebuvo galimybės nustatyti, kokį darbą D. Z. atliko , kokį darbą ji, kaip marketingo vadovė privalėjo atlikti ir ar D. Z. turėjo reikiamą kvalifikaciją marketingo vadovo pareigoms atlikti. T. Š., turėdamas teisę darbuotojams nustatyti pareiginį atlyginimą, naudodamasis savo kaip vadovo teisėmis, 2009-2011 metais D. Z. sudarė sąlygas siekiant asmeninės naudos iš valstybės biudžeto neteisėtai gauti padidintas išmokas. Tyrimo metu surinktuose dokumentuose (T. Š. individualios veiklos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose už 2008 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio, 2009 m. sausio mėnesių žiniaraščiai) tinkamai neužpildyti, pilnai neįrašytas dirbtų dienų ir valandų skaičius. S. K. ir D. Z. 2008 m. gruodžio mėnesio darbo žiniaraščio nėra. D. Z. nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2009 m. vasario 18 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, tačiau T. Š. pateiktame 2009 m. sausio mėnesio darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad D. Z. 19 darbo dienų dirbo ir jai už jas priskaitytas 5600 Lt darbo užmokestis, o atskaičius mokesčius, išmokėtas 4088 Lt darbo apmokėjimas.
Dokumentai, patvirtinantys, kad D. Z. pagal darbo sutartį su T. Š. realiai būtų dirbusi, tyrimo metu pateikti nebuvo. Būtent tai, prokuroro manymu, akivaizdžiai patvirtina užaukštinto darbo užmokesčio D. Z. įforminamo padarymą tikslu 2009-2011 m. D. Z. gauti padidintas išmokas iš valstybės biudžeto.
D. Z. paskirtas 5600 Lt mėnesinis darbo užmokestis buvo 7 kartus didesnis negu kito darbuotojo, t.y., negu S. K. (šis gaudavo 800 Lt/mėn). Teisme duodamas parodymus T. Š. pripažino, kad jo vykdyta veikla pelno nedavė, kad jis įnešinėjo savo pinigus, todėl, priskaičiuodamas užaukštintą darbo užmokestį D. Z. ir pagal kasos išlaidų orderius jį jai išmokėdamas, T. šaulys įtakojo piniginių lėšų bendrovėje sumažėjimą. T. Š. apyvartinių lėšų neturėjo, tad, pateikdamas duomenis apie padidintą darbo užmokestį, jis sudarė D. Z. sąlygas padidintos nedarbingumo ir motinystės (tėvystės) pašalpos išmokos 79648,17 Lt gavimui.
Pagal ikiteisminio tyrimo metu ir teisme surinktus dokumentus nustatyti D. Z., kaip marketingo direktorės atlikto darbo, negalima ir negalima jo susieti su įmonės uždirbtomis pajamomis. Nėra taip pat ir jokių duomenų patvirtinančių, kad D. Z. kokius tai darbus įmonėje būtų atlikusi. Tai tėra tik kaltinamųjų žodžiai ir jie negali būti siejami būtent su D. Z. asmeniu. Tyrimo metu T. Š. marketingo direktoriaus paslaugų asortimento formavimo dokumentų nepateikė. Konkrečių darbo užduočių ir rezultatų buvimą įrodančių dokumentų, ryšių palaikymo su klientais, rangovais ir partneriais buvimo, bendravimo bei parduotų įmonės paslaugų dokumentų, atsiskaitymo organizavimo, kontroliavimo dokumentų, tyrimo metu T. Š. taip pat nepateikė. Nedidelėse įmonėse marketingo specialisto pareigybė yra netikslinga ir ekonomiškai nenaudinga, todėl, prokuroro manymu, D. Z. faktiškai tokio darbo įmonėje ir nedirbo, nes, D. Z. išėjus vaiko auginimo atostogų, į D. Z. pareigas T. Š. nieko nepriėmė ir niekas kitas josios darbo nedirbo.
Šalies argumentai
D. Z. nurodomi duomenys apie josios atliktus įmonėje darbus, negalėjo užimti ir tokio darbo laiko, koks nurodytas T. Š. pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Tuo pačiu metu kartu D. Z. dirbo ir UAB „A.", tad pas T. Š. ji dirbti negalėjo.
T. Š. sakosi ieškojęs patyrusio specialisto, nes jam reikėję išplėsti naują veiklą D. Z. tokiu patyrusiu darbuotoju nebuvo, todėl, pasak prokuroro, iš vis neaišku, kodėl T. Š., turėdamas informatiko išsilavinimą, negalėjo pats atlikti D. Z. darbo. D. Z. iki tol jokios darbo marketingo srityje patirties neturėjo. Jai visą šiam darbui reikalingą medžiagą pateikęs buvo pats T. Š.. Apklausiama D. Z. netgi negalėjo pasakyti tikslaus josios kurtos internetinės svetainės pavadinimo. Visa tai, pasak prokuroro, patvirtina, kad D. Z. T. Š. įmonėje faktiškai tikrai nedirbo ir todėl tiek T. Š., tiek D. Z. veikoje būtini sukčiavimo požymiai yra. T. Š. imituojant darbo teisinius santykius D. Z. fiktyviai įdarbinus bei pateikus VSDF valdybai suklastotus, tikrovės neatitinkančius dokumentus apie D. Z. darbo užmokestį, darbo laiką, veikiant bendrininkų grupėje VSDF valdyba buvo suklaidinta ir įgyta didelės vertės turtinė teisė. Teismui tinkamai neįvertinus to, kad T. Š. ir D. Z. vyras yra pažįstami bei, kad D. Z. priėmimas į darbą sutampa su josios nėštumo laikotarpiu, ir yra nepagrįstai priimtas išteisinamasis nuosprendis, todėl jis turi būti panaikintas ir priimtas abu išteisintuosius apkaltinantis nuosprendis.
Skiriant bausmę kaltinamiesiems, prokuroras prašo atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus bei kaltininkų asmenybes. T. Š. neteistas, charakterizuojamas gerai, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje, tad jam skirtina reali mažesnė nei vidurkis laisvės atėmimo bausmė. D. Z. neteista, charakterizuojama gerai, jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje, tad ir jai skirtina reali mažesnė nei vidurkis laisvės atėmimo bausmė. VSDFV Kauno skyriaus ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Pirmos instancijos teismas pilnai bei visapusiškai išnagrinėjo bylą ir pagrįstai T. Š. ir D. Z. išteisino nepadarius šiems veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis pagrįstas byloje nustatytais faktiniais duomenimis. Apgaulės bei dokumentų klastojimo faktų buvimo duomenys byloje nepatvirtina, tad pagrindo tenkinti prokuroro skundą, nėra ir jis atmetamas.
Dalyje apeliacinio skundo apeliantas išsako savo tik požiūrį į ikiteisminio tyrimo metu gautus faktinius duomenis ir savo asmeninį tų faktų vertinimą, tačiau motyvuotai savo išsakyto požiūrio nepagrindžia, nagrinėjimo teisme metu išteisintųjų bei nepriklausomo auditoriaus R. U. pateiktų faktinių duomenų, motyvuotai nepaneigia, jų iš viso nevertina ir dėl jų vertinimo nepasisako (pvz.: skundo teiginiai dėl išteisintosios D. Z. tinkamos kvalifikacijos neturėjimo marketingo vadovo pareigoms atlikti, skundo teiginiai dėl individualia veikla užsiimančio T. Š. piniginių lėšų sumažėjimo, apyvartinių lėšų neturėjimo, skundo teiginiai dėl marketingo specialisto pareigybės ekonominio nenaudingumo ir t.t.), tad tose skundo dalyse apelianto skundas laikytinas deklaratyviu ir plačiau nenagrinėjamas.
Patrauktų įtariamaisiais bei kaltinamaisiais kaltę faktiniais duomenimis pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymai įpareigoja kaltinimą ir teisės jam perkelti šią naštą ant įtariamųjų (kaltinamųjų) pečių, nesuteikia, tad apeliacinio skundo teiginiai, jog kaltinimas nesupranta, kodėl T. Š., turėdamas informatiko išsilavinimą, pats negalėjo atlikti marketingo vadovo darbo bei skundo teiginiai, jog T. Š. ir D. Z. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą patvirtina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu T. Š. ir D. Z. nepateikus tyrėjams marketingo direktoriaus darbų atlikimą grindžiančių dokumentų, tokių dokumentų pateikimas bylos nagrinėjimo teisme metu tėra tik kaltinamųjų žodžiai, jog inkriminuotu laiku D. Z. marketingo vadove dirbo, pagrindo naikinti nuosprendį ir išteisintuosius pripažinti kaltais, neduoda.
Pagal T. Š. pagal BK 25 str. 2 d. 182 str. 2 d. pateiktą kaltinimą, jis kaltinamas buvo tuo, kad, vykdydamas individualią veiklą, esant piniginių lėšų sumažėjimui ir apyvartinių lėšų trūkumui, žinodamas apie D. Z. nėštumą, veikdamas bendrininkų grupėje su ja, 2008 m. rugsėjo 9 d. sudarė su ja fiktyvią darbo sutartį, kurios pagrindu nustačius jai 7 kartus didesnį nei antrojo darbuotojo darbo užmokestis, užmokestį, t.y. 5600 lt darbo užmokestį dirbant 5 d. per savaitę po 4 valandas, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarė 10.332,96 lt turtinę žalą (t.2, b.l.192).
Pagal D. Z. pagal BK 25 str. 2 d. 182 str. 2 d. pateiktą kaltinimą, ji kaltinama buvo tuo, kad 2008 m. rugsėjo 9 - 2009 m. vasario 18 laikotarpiu, būdama T. Š., vykdančio individualią veiklą, marketingo vadove, žinodama apie savo nėštumą, veikdama bendrininkų grupėje su T. Š., 2008 m. rugsėjo 9 d. sudarytos darbo sutarties pagrindu nustačius ir mokant jai 7 kartus didesnių nei kad antrojo darbuotojo darbo užmokestis, t.y. 5600 lt dydžio darbo užmokestį jai dirbant 5 d. per savaitę po 4 valandas, valstybinio socialinio draudimo fondui ji padarė 10.332,96 lt turtinę žalą (t.2, b.l. 192).
Tokių T. Š. ir D. Z. pateiktų kaltinimų prieštaringumas, akivaizdus.
Pagal T. Š. pateikto kaltinimo turinį, 2008 m. rugsėjo 9 d. bendrininkų grupėje su D. Z. sudaryta darbo sutartis nuo josios sudarymo dienos kaltinimo yra laikoma fiktyvia. Tuo tarpu D. Z. pateikto kaltinimo turinys rodo, kad ta pati, t.y. 2008 m. rugsėjo 9 d. D. Z. bendrininkų grupėje su T. Š. sudaryta darbo darbo sutartis kaltinimo fiktyvia nelaikoma, nes D. Z. kaltinama ne fiktyvios darbo sutarties su T. Š. sudarymu, bet tuo, kad 2008 m. rugsėjo 9 d. darbo sutarties pagrindu ji nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. iki 2009 m. vasario 18 d. pas vykdantį individualią veiklą T. Š. dirbdama marketingo vadove ir 2008 m. rugsėjo 9 d. sudarytos darbo sutarties pagrindu gaudama 7 kartus didesnį nei kad antrojo darbuotojo darbo užmokestis, t.y. 5600 lt dydžio darbo užmokestį jai dirbant 5 d. per savaitę po 4 valandas, valstybinio socialinio draudimo fondui padarė 10.332,96 lt turtinę žalą (t.2, b.l. 193).
Ikiteisminio tyrimo metu 2009 m. spalio 16 d. specialisto išvada konstatuotas buvo faktas, jog atlyginimus D. Z. T. Š. neteisėtai mokėjo ne iš individualios veiklos lėšų, bet, iš savo asmeninių lėšų. Šis konstatavimas bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu specialistės R. U. atlikto audito išvada bei josios duotais paaiškinimais teisme buvo paneigtas. Apeliacinio skundo nagrinėjimo kolegijos posėdyje metu dar kartą apklausus 2009 m. spalio 16 d. specialisto išvadą surašiusią V. J. bei auditą atlikusią specialistę R. U., specialistė V. J. prisipažino nepagrįstai T. Š. veiklą traktavusi ne kaip individualia veikla užsiimančio asmens, bet kaip individualios įmonės vykdytą veiklą, tad šioje dalyje minėtas aktas nepagrįstas ir vertintinas kritiškai.
BK 182 str. sukčiavimu laiko svetimo turto užvaldymą arba teisės į turtą įgijimą ar turtinės prievolės išvengimą arba panaikinimą panaudojant apgaulę, o pagal BK 300 str. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
Nei vienos iš šių nusikalstamų veikų buvimo abiejų išteisintųjų veiksmuose, teismas, kritiškai įvertinęs 2009 m. spalio 16 d. Ūkinės-finansinės veiklos tyrimo specialisto išvados aktą (t.1, b.l. 100-121), nenustatė pagrįstai ir pagrindo 2008 m. rugsėjo 9 d. sudarytą darbo sutartį laikyti fiktyvia, nėra.
Kad D. Z. su T. Š. sudarytos darbo sutarties pagrindu dirbdama marketingo vadove, jai pavestą darbą atliko (rūpinosi naujų ruošinių gamyba, produktų marketingu, rinkotyra, įvedimais į rinką, naujų klientų apklausa, užsakymų priėmimu ir t.t.), jokiais faktiniais duomenimis byloje, nepaneigta. VŠŲ Kolpingo kolegijos profesinio bakalauro diplomo kopija (t.2, b.l. 35) patvirtina D. Z. turėjus įgytą marketingo specialybę, o bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu pateikti duomenys patvirtina, jog pagal su T. Š. sudarytą darbo sutartį D. Z. atliko akmens masės įvedimo į rinką, verslo planų, prekių katalogų kūrimo darbus ir t.t. Darbo įstatymai bei tarptautinės normos nedraudė nei T. Š. priimti nėščią D. Z. į darbą, nei nėščiai D. Z. pradėti dirbti pas T. Š., tad, 2008 m. rugsėjo 9 d. sudarydami darbo sutartį nei vienas iš jų įstatymų nepažeidė. Individualia veikla besiverčiantis T. Š. savo veiklą vykdė ir jos nutraukęs nebuvo. Asmenų, vykdančių individualią veiklą, asmeninės bei iš vykdomos individualios veiklos gaunamos lėšos, yra bendros, t.y., jos neišskiriamos. Šia veikla besiverčiantys asmenys kasos neturi, tad nei piniginių lėšų likučio, nei jų trūkumo kasoje būti negali. Faktinių duomenų pagrindžiančių tuo metu buvusią tikrąją individualia veikla besiverčiančio T. Š. finansinę būklę, byloje nėra. Būtent todėl ir kaltinimo teiginiai, kad dėl D. Z. mokėto atlyginimo dydžio individualia veikla užsiimančio T. Š. finansinė padėtis pablogėjo, jokiais faktiniais duomenimis byloje nepatvirtinti. Individualia veikla užsiimančio asmens piniginėms lėšoms esant neatskirtoms ir nesant byloje individualia veikla užsiimančio T. Š. tuo metu buvusią finansinę padėtį patvirtinantiems duomenims, teigimas, kad, vykdančiam individualią veiklą T. Š. inkriminuotu laiku trūko apyvartinių lėšų, kad jo finansinė padėtis tuo metu buvo sunki ir jis su D. Z. sulygto atlyginimo mokėti jai negalėjo, nepagrįstas.
Iš duomenų byloje matyti, kad darbo užmokestis D. Z. nustatytas buvo šalių susitarimu. Darbo kodekso normos reguliuoja tik konkretaus minimalaus darbo užmokesčio dydį, bet konkretaus maksimalaus atlyginimo už darbą dydžio, nereguliuoja. Tai yra darbdavio bei darbuotojo derybų objektas, tad T. Š. ir D. Z. susitardami dėl 5600 lt atlygio per mėnesį D. Z. nustatymo, įstatymų nepažeidė. Įmokos nuo D. Z. mokėto atlyginimo į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą mokamos buvo teisingai ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d. nuostatos nebuvo pažeistos, tad D. Z. teisė į jai paskaičiuotą ir mokamą motinystės pašalpos dydį teisėtai priklausė. Besiverčiantis individualia veikla T. Š. veiklą vykdė ir vykdo realiai bei mokėjo ir moka nustatytus mokesčius. D. Z. grįžus po vaiko auginimo atostogų į darbą, ji ir toliau pas besiverčiantį individualia veikla T. Š. dirba marketingo vadove. Jai mokamas buvo to paties dydžio, t.y. 5600 lt darbo užmokestis ir nuo jo atskaitomi bei valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui pervedami to paties dydžio mokesčiai.
Nepasitvirtinus kaltinimui, jog tarp T. Š. ir D. Z. 2008 m. rugsėjo 9 d. sudaryta darbo sutartis būtų buvusi fiktyvi bei, jog to pasėkoje D. Z. motinystės pašalpą būtų gavusi apgaulės būdu, T. Š. ir D. Z. pirmos instancijos teismo išteisinti nepadarius jiems inkriminuotų veikų pagrįstai, tad prokuroro skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutaria:
Kauno miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.
2010 m. gruodžio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.