Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. V., (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. lapkričio 17 d. 00.49 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi Q7, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas tam teisės, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta ir lenkdamas priekyje važiavusį automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, dėl ko kliudė lenkiamą automobilį, kuris nuo smūgio pakeitė važiavimo trajektoriją ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į elektros stulpą bei jį apgadino, automobilis Audi Q7, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuo smūgio pakeitęs važiavimo trajektoriją taip pat kliudė stovintį automobilį Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės, elektros stulpas, nukentėjo automobilio Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. P., kuriam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir keleivis D. K., kuriam taip pat nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat jis, nepasilikęs eismo įvykio vietoje ir nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Nukentėjęs asmuo M. P. teismo posėdžio metu parodė, kad eismo įvykį sukėlė R. V., vairuodamas tamsios spalvos Audi Q7 su (duomenys neskelbtini) valstybiniais numeriais. Visą žalą M. P. atlygino draudimo kompanija – už automobilio remontą 9131 Eur ir asmens žalą – 775 Eur.

Nukentėjęs asmuo D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad eismo įvykį sukėlė R. V., paaiškino, kad jam žala atlyginta draudimo kompanijos, gavo apie 500 Eur.

Motyvuojamoji dalis

R. V. kaltė dėl nurodytų nusižengimų padarymo visiškai įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu, policijos pareigūno S. S. tarnybiniu pranešimu, A. V. blaivumo testu, M. P. blaivumo testu, policijos pareigūno A. S. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, schema, nutarimais pripažinti nukentėjusiais, A. V. paaiškinimais, M. P. paaiškinimais, O. L. paaiškinimu, Ž. B. paaiškinimu, D. K. paaiškinimu, apžiūros protokolais, papildomos apžiūros protokolu, medicininiais dokumentais, administraciniu sprendimu, transporto priemonių duomenimis, draudimo liudijimu, duomenimis apie žalos dydį, Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu, Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kita bylos medžiaga.

Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad R. V. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą) bei nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą, taip pat pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl jo veikos kvalifikuotinos pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.

R. V. formaliai prisipažino padaręs nusižengimus, gailisi, tačiau teismas tokio prisipažinimo ir gailėjimosi nelaiko nuoširdžiu, todėl tai nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. R. V. dėl to paties įvykio iškeltoje baudžiamojoje byloje dėl vairavimo esant neblaiviam atkakliai neigė, jog apskritai vairavo automobilį, skundė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir tik po apeliacinės instancijos teismo nutarties prisipažino, jog vairavo ir sukėlė eismo įvykį. R. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis), tačiau skirdamas nuobaudą, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad R. V. po administracinių nusižengimų padarymo ir toliau nekeičia savo elgesio, daro naujus administracinius nusižengimus, vairuodamas transporto priemones, kai teisė vairuoti atimta. Tai nėra vienkartiniai atsitiktinio pobūdžio nusižengimai, R. V. analogiško pobūdžio nusižengimus darydamas pakartotinai visiškai negerbia ne tik Lietuvos Respublikos įstatymų, bet nesilaiko elementarių etikos normų ir padoraus elgesio standartų, todėl toks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys itin neigiamai charakterizuoja R. V.. Teismas, įvertinęs padarytų nusižengimų pobūdį, asmenybę, taip pat tai, kad jis yra ne kartą baustas administracine tvarka, daro išvadą, kad nuobaudos skyrimo tikslai bus pasiekti R. V. už nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje padarymą paskyrus sankcijoje numatytas maksimalias nuobaudas (ANK 34 straipsnis).

Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš R. V. nuspręsta išieškoti automobilio Audi Q7, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas keturis metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, todėl šioje byloje transporto priemonės konfiskavimo ir specialiosios teisės atėmimo klausimas nėra sprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

R. V. (R. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalį, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 560 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt eurų) baudą.

R. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų) baudą.

R. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 2600 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, R. V. pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 2 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – 2600 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos (ANK 675 str. 2 d.) į sąskaitą LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 7300, SWIFT kodas HABALT22, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo ROIK: 19108166653. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų ar bet kuriuos kitus Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.