Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-03-13 · Administracinė byla Nr. eI-443-505/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-03-13Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Apeliacija2020-05-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-13
Bylos Nr.
eI-443-505/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01959-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Algis Markevičius, Daina Kukalienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-443-505/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01959-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 7.2.5;51.5; (S) 55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 13 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjui A. V.,atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei J. N.,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. V. patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 2018 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. (7.4E) S-42379; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. (9.8E)I-5219; 3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrių perskaičiuoti A. V. privalomojo sveikatos draudimo įmokas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d.

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra dvi individualias veiklas vykdantis asmuo: viena veikla teisinė veikla – advokatas, t. y. pagrindinė veikla, kita - žemės ūkio veikla - ūkininkas. Nuo 2013 m. pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrius (toliau- ir VSDFV Kauno skyrius) skaičiuoja privalomojo sveikatos draudimo įmokas už abi individualias veiklas, t. y. VSDFV Kauno skyrius pareiškėjo nelaiko vienu fiziniu asmeniu (nes yra suteikti du draudėjo kodai), todėl nesumuoja visų pareiškėjo gaunamų pajamų bendrai, o reikalauja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat ir nuo minimalios mėnesinės algos, du kartus: vieną kartą - už teisinę veiklą ir antrą kartą už žemės ūkio veiklą.

Pareiškėjas 2018 m. birželio 14 d. raštu kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių su prašymu perskaičiuoti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. VSDFV Kauno skyriaus raštu 2018 m. birželio 29 d. Nr. pareiškėjui pateikė atsakymą, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokų neperskaičiuos. Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Kauno skyriaus atsakymu, 2018 m. liepos 9 d. teikė skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV). 2018 m. rugsėjo 3 d. VSDFV pareiškėjui pateikė atsakymą ir nurodė, jog privalomojo sveikatos draudimo įmokos administruotos teisingai. Pareiškėjas nesutinka su minėtais sprendimais, mano, kad institucijos netinkamai aiškino įstatymus.

Pareiškėjas kiekvienais metais Valstybinei mokesčių inspekcijai teikia vieną metinę gyventojo pajamų deklaraciją, kurioje yra nurodytos pajamos, gautos iš teisinės veikos, ir pajamos, gautos iš žemės ūkio veiklos. Pareiškėjas, bendrai susumavęs pajamas, apskaičiuoja socialinio draudimo įmokas ir nuo tos pačios sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, apskaičiuoja privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Pareiškėjas valstybinio socialinio draudimo įmokas bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas sumoka už pagrindinę veiklą - teisinę veiklą. Pareiškėjui, kaip individualią žemės ūkio veiklą vykdančiam asmeniui, nuolatos kaupiasi privalomojo sveikatos draudimo skola.

Pareiškėjo ginčas su VSDFV Kauno skyriumi kyla dėl to, kad VSDFV Kauno skyrius skaičiuoja privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo minimalių pajamų už abi individualias veiklas kiekvieną mėnesį, taip kaip ir numatyta įstatyme, tačiau praėjus metams ir pareiškėjui pateikus metinę gyventojo pajamų deklaraciją, VSDFV Kauno skyrius per metus sumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų nesudengia su mokėtinu pagal pareiškėjo deklaruotas pajamas paskaičiuotomis ir mokėtinomis privalomojo sveikatos draudimo įmokomis. Vadovaujantis Privalomojo sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies nuostata, pareiškėjui pateikus metinę gyventojo pajamų deklaraciją nuo tų pačių pajamų, nuo kurių yra skaičiuojama socialinio draudimo įmoka, turi būti apskaičiuota ir 9 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmoka. Per metus sumokėta privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma (pareiškėjo atveju - už abi individualias veiklas), turėtų būti įskaitoma į mokėtiną metinę 9 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmoką, t. y. pateikęs metinę gyventojo pajamų deklaraciją, pareiškėjas privalo sumokėti per praėjusius kalendorinius metus sumokėtos ir mokėtinos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos skirtumą (Privalomo sveikatos draudimo įstatymo 18 straipsnio 4 dalis).

Pareiškėjo įsitikinimu, nei Privalomojo sveikatos draudimo įstatyme, nei Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nėra nė vienos nuostatos, kad asmuo privalo mokėti dvigubą privalomojo sveikatos draudimo įmoką, t. y. vieną kartą už individualią teisinę veiklą ir antrą kartą už individualią žemės ūkio veiklą. Pareiškėjas, nors ir vykdo dvi individualias veiklas, tačiau yra vienas fizinis asmuo. Pareiškėjo nuomone, VSDFV Kauno skyriaus reikalavimas mokėti dvigubą privalomojo sveikatos draudimo įmoką yra diskriminacinis ir neteisėtas. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundą nurodė ir įgaliota atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d., toliau - SDĮ) 17 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta, kad 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, moka asmenys, kurie verčiasi individualia ne žemės ūkio veikla ir individualia žemės ūkio veikla ir yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai. Pareiškėjas verčiasi ir individualia ne žemės ūkio veikla, ir individualia žemės ūkio veikla bei yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas. SDĮ 18 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmenys, kurie verčiasi individualia ne žemės ūkio veikla; individualia žemės ūkio veikla ir yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, kas mėnesį moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. Asmenys, kurie verčiasi individualia ne žemės ūkio veikla; individualia žemės ūkio veikla ir yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, gali įmokų kas mėnesį nemokėti, jeigu jie moka ir (arba) už juos yra mokamos SDĮ 17 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse nurodytos privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba jeigu jie yra asmenys, išvardyti SDĮ 6 straipsnio 4 dalyje, – tokie asmenys įmokas sumoka šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. SDĮ 18 straipsnio 5 dalis nustato, kad pasibaigus kalendoriniams metams, asmenys, kurie verčiasi individualia ne žemės ūkio veikla; individualia žemės ūkio veikla ir yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, turi perskaičiuoti už praėjusius kalendorinius metus mokėtinas privalomojo sveikatos draudimo įmokas, atsižvelgdami į SDĮ17 straipsnio 4 ir 11 dalių nuostatas, ir ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos sumokėti per praėjusius kalendorinius metus sumokėtos ir mokėtinos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos skirtumą.

Asmenų, kurie verčiasi individualia ne žemės ūkio veikla ir individualia žemės ūkio veikla bei yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, privalomojo sveikatos draudimo įmokos administruojamos atskirai ir savarankiškai pagal kiekvieną iš šių vykdomų veiklų. Tai reiškia, kad už vieną iš nurodytų veiklų privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumokėjimo faktas negali būti laikomas tinkamu kitos vykdomos veiklos mokestinės prievolės įvykdymu.

Kadangi pareiškėjas nuo 2013 metų tuo pačiu metu vykdo individualią ne žemės ūkio veiklą ir verčiasi individualia žemės ūkio veikla bei yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, kas mėnesį privalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, o pasibaigus kalendoriniams metams turi perskaičiuoti už praėjusius kalendorinius metus mokėtinas privalomojo sveikatos draudimo įmokas, atsižvelgdamas į SDĮ 17 straipsnio 4 ir 11 dalių nuostatas, ir ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos sumokėti per praėjusius kalendorinius metus sumokėtos ir mokėtinos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos skirtumą pagal abi SDĮ 17 straipsnio 4 dalyje numatytas ir jo vykdomas veiklos rūšis. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, ir bylos šalys pripažįsta, jog pareiškėjas yra dvi individualias veiklas vykdantis asmuo: viena veikla teisinė veikla – advokatas, t. y. pagrindinė veikla (draudėjo kodas (duomenys neskelbtini)), kita - žemės ūkio veikla - ūkininkas (draudėjo kodas (duomenys neskelbtini)). Nuo 2013 m. pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrius skaičiuoja privalomojo sveikatos draudimo įmokas už abi individualias veiklas.

Pareiškėjas 2018 m. birželio 14 d. prašymu „Dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų perskaičiavimo“ kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių (toliau- ir VSDFV Kauno skyrius) su prašymu perskaičiuoti privalomojo sveikatos draudimo įmokas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. taip, kaip tai numatyta Privalomojo sveikatos draudimo įstatyme, t. y. kad kiekvienų metų privalomojo sveikatos draudimo įmoka būtų lygi 9 procentams sumos, nuo kurios tais metais buvo skaičiuojama socialinio draudimo įmoka.

VSDFV Kauno skyrius 2018 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. (7.4E) S-42379 „Dėl informacijos pateikimo“ nusprendė, jog vadovaudamasis galiojusiomis teisės aktų nuostatomis (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės) VSDFV Kauno skyrius neturi teisinio pagrindo perskaičiuoti A. V. privalomojo sveikatos draudimo įmokų už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d.

Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. (7.4E) S-42379, 2018 m. liepos 9 d. pateikė skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV), kuri 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. (9.8E) I-5219 „Privalomojo sveikatos draudimo įmokos administruotos teisingai“ nusprendė, kad asmenų, kurie verčiasi individualia ne žemės ūkio veikla ir individualia žemės ūkio veikla bei yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, privalomojo sveikatos draudimo įmokos administruojamos atskirai ir savarankiškai pagal kiekvieną iš šių vykdomų veiklų. Tai reiškia, kad už vieną iš nurodytų veiklų privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumokėjimo faktas negali būti laikomas tinkamu kitos vykdomos veiklos mokestinės prievolės įvykdymu, todėl padarė išvadą, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokos už 2013-2017 metus administruotos teisingai.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 2018 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. (7.4E) S-42379 „Dėl informacijos pateikimo“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Nr. (9.8E)I-5219 „Privalomojo sveikatos draudimo įmokos administruotos teisingai“, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pareiškėjas, prašydamas panaikinti administracinius aktus, savo skundą iš esmės grindžia argumentu, kad pareiškėjo įsitikinimu, nei Privalomojo sveikatos draudimo įstatyme, nei Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nėra nė vienos nuostatos, kad asmuo privalo mokėti dvigubą privalomojo sveikatos draudimo įmoką, t. y. vieną kartą už individualią teisinę veiklą ir antrą kartą už individualią žemės ūkio veiklą. Pareiškėjas, nors ir vykdo dvi individualias veiklas, tačiau yra vienas fizinis asmuo. Pareiškėjo nuomone, VSDFV reikalavimas mokėti dvigubą privalomojo sveikatos draudimo įmoką yra diskriminacinis ir neteisėtas.

Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau- ir VSD įstatymas), Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau- ir SD įstatymas), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo (toliau- ir Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 (toliau- ir Taisyklės), nuostatos, galiojusios prašomų panaikinti administracinių aktų priėmimo metu.

Pagal VSD įstatymo 3 straipsnį, viena iš socialinio draudimo rūšių-sveikatos draudimas kai draudėjas draudžia sveikatos priežiūros paslaugoms ir kompensacijoms, numatytoms Sveikatos draudimo įstatyme. Sveikatos draudimas vykdomas Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka (3 straipsnio 5 punktas). Asmenų, kurie privalo mokėti arba už kuriuos mokamos sveikatos draudimo įmokos, kategorijos bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydžiai yra nustatyti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje (akto redakcijos, galiojusios nuo 2013 m.). Asmenys, nurodyti šio SD įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje (verčiasi individualia ne žemės ūkio veikla, verčiasi individualia žemės ūkio veikla ir yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai), kas mėnesį moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas (toliau- ir PSD įmoka). Įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. Minėti asmenys, gali įmokų kas mėnesį nemokėti, jeigu jie moka ir (arba) už juos yra mokamos šio SD įstatymo 17 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse (dirba pagal darbo sutartį, yra valstybės tarnautojai, individualios įmonės savininkai, ūkinės bendrijos tikrieji nariai, mažosios bendrijos nariai) nurodytos PSD įmokos arba jeigu jie yra asmenys, išvardyti SD įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (valstybės lėšomis apdrausti asmenys).

Vadovaujantis Taisyklių 44 punktu, kai savarankiškai dirbantis asmuo, išskyrus verslo liudijimą turintį asmenį, per mokestinius metus užsiima individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, ir yra ūkininkas ar jo partneris, kiekvienos veiklos pajamų metinė suma apskaičiuojama pagal deklaruotas pajamas iš kiekvienos veiklos.

Atsižvelgiant į išdėstytas teisės aktų nuostatas, kai tuo pačiu metu asmuo vykdo individualią veiklą kaip advokatas ir verčiasi individualia žemės ūkio veikla ir yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, ir nepriklauso asmenims, išvardintiems SD įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, 17 straipsnio 1,2 ir 6 dalyse, kas mėnesį privalo mokėti PSD įmokas už save pagal kiekvieną veiklos rūšį.

Pagal SD įstatymo 18 straipsnio 5 dalį pasibaigus kalendoriams metams individualią veiklą vykdantys asmenys turi perskaičiuoti už praėjusius kalendorinius metus mokėtinas PSD įmokas, atsižvelgiant į SD įstatymo 17 straipsnio 3, 4, 91, 10 ir 11 dalių nuostatas, ir ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos sumokėti per praėjusius kalendorinius metus sumokėtos PSD įmokų sumos ir mokėtinos PSD įmokų sumos skirtumą.

Įvertinus minėtas faktines aplinkybes ir vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad asmenų, kurie verčiasi individualia ne žemės ūkio veikla ir individualia žemės ūkio veikla bei yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, privalomojo sveikatos draudimo įmokos administruojamos atskirai ir savarankiškai pagal kiekvieną iš šių vykdomų veiklų. Tai reiškia, kad už vieną iš nurodytų veiklų privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumokėjimo faktas negali būti laikomas tinkamu kitos vykdomos veiklos mokestinės prievolės įvykdymu, todėl pripažintina, jog VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. (7.4E) S-42379 „Dėl informacijos pateikimo“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimas Nr. (9.8E) I-5219 „Privalomojo sveikatos draudimo įmokos administruotos teisingai“, kuriais yra vertintas privalomojo sveikatos draudimo įmokų už 2013-2017 metus administravimas, yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Daina KukalienėAlgis MarkevičiusNatalja Zelionkienė