Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėjas Kęstutis Stulginskas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTART I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. spalio 23 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. R. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo L. R. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. ir paskirta laisvės atėmimo bausmė dešimčiai mėnesių.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas nuo 2007 m. lapkričio 7 d. iki 2008 m. rugpjūčio 21 d.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 str. 3 d. nuo likusios bausmės atlikimo atleista.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 str. 1 d., 2 p., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 str. ir pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės taikymas bendro stebėjimo sąlygomis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. nuteista už tai, kad pasisavino patikėtą svetimą turtą: 2005 m. laikotarpyje nuo balandžio 22 d. iki balandžio 28 d., dirbdama AB “(duomenys neskelbtini)” Šiaulių filialo Mažeikių Ąžuolyno skyriaus draudimo konsultante ir būdama materialiai atsakingu asmeniu, pagal 2005-01-18 visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį ir priimta į darbą pagal darbo sutartį 2005-01-18, Nr. 6-P į pareigas draudimo konsultante, tiesiogiai susijusias su bendrovės materialinių vertybių pirkimu, pardavimu, gabenimu, priėmimu, išdavimu, saugojimu ir/ar apskaita, prisiimdama visišką materialinę atsakomybę dėl visų jai perduotų ar kitaip patikėtų bendrovės materialinių vertybių išsaugojimo ir įsipareigodama tausoti ir saugoti jai patikėtas bendrovės materialines vertybes ir imtis priemonių užkertančių kelią žalai; laiku pranešti bendrovės administracijai apie visas aplinkybes, gresiančias jai patikėtų materialinių vertybių saugumui tvarkyti jai patikėtų materialinių vertybių apskaitą, nustatyta tvarka rengti ir teikti prekines, pinigines ir kitas ataskaitas apie šių materialinių vertybių judėjimą ir likučius; dalyvauti revizuojant (inventorizuojant) jai patikėtas materialines vertybes; padengti jai patikėtų materialinių vertybių trūkumą, ir atlyginti visą kitą žalą padarytą bendrovės materialinėms vertybėms dėl jos kaltės, surinkusi draudimo įmokas iš besidraudžiančių asmenų: 1.GRA Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-04-22 J. J. 199 Lt, 2.GRA Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-04-22, K. J. 160 Lt, 3.GRA Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-04-22, D. M. 160 Lt, 4.GRA Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-04-22,V. M. 160 Lt, 5.GRA (duomenys neskelbtini), 2005-04-22, V. P. 160 Lt, 6.GRA (duomenys neskelbtini), 2005-04-23, E. B. 160 Lt, 7.GRA Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-04-23, R. J. 160 Lt, 8.GRA Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-04-23, V. M. 160 Lt, 9.GRA Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-04-23, R. V. Lt, 10.GRA Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-04-24,K. D. 160 Lt, 11.GRA Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-04-25, J. J. 160 Lt, 12.GRA Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-04-25, I. M. 160 Lt, 13.GRA Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-04-25 N. L. 160 Lt, 14.GRA Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-04-25, M. Z. 176 Lt, 15.GRA Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-04-25, I. S. 160 Lt, 16. GRA Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-04-25, V. A. 160 Lt, 17.GRA Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-04-27, A. A. 192 Lt privalėjo surinktas draudimo įmokas 2807 Lt įnešti į AB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2005-04-28, tačiau iš šių draudimo įmokų į bendrovės banko sąskaitą neįnešė 1907 litus ir taip pasisavino jai patikėtą svetimą turtą- AB “(duomenys neskelbtini)” priklausančias pinigines lėšas–1907 litus, tuo padarydama AB “(duomenys neskelbtini)” 1907 litų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmos instancijos teismo nuosprendis panaikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti teismui (LR BPK 326 str. 1 d. 4 p.) dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teismo šališkumo, kas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą, priimti teisingą sprendimą ir šių pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs pavojingą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. Baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Baudžiamojo poveikio priemonės gali pasiekti tikslą tik tuo atveju, jei jos taikomos žmogui, turinčiam normalius psichinius gebėjimus, galinčiam laisvai orientuotis aplinkoje, suprasti savo poelgių esmę, numatyti jų padarinius, taigi sąmoningai pasirinkti teisingą elgesio variantą.

Pagal BK 17 str. 1 d. nepakaltinamas yra tas asmuo, kuris dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo suvokti baudžiamosios veikos pavojingumo arba valdyti savo veiksmus. Nepakaltinamas asmuo negali atsakyti už savo veikas visų pirma todėl, kad jo elgesiui negali turėti įtakos jo sąmonei ir valia. Skirti tokiems asmenims bausmę būtų neteisinga ir, todėl, kad taikant jiems bausmes nebūtų realizuojami tokie jos paskirties aspektai kaip siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ( BK 41 str. 2 dalies 1,4,5 punktai). Tokiems asmenims reikalingas ne bausmės taikymas, o gydymas, kaip ir asmeniui, kuriam padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą sutriko psichika ir dėl šio sutrikimo jis negali suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti, bausmės taikymas irgi netenka prasmės, nes bausmės tikslai tokiu atveju negali būti pasiekti. Jokio auklėjimo poveikio bausmė tokiam asmeniui padaryti negali dėl esminio šio asmens psichikos sutrikimo. Asmuo, pripažintas nepakaltinamas, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Asmenims, pripažintiems nepakaltinamais pagal BK 17 straipsnio 2 dalį taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, numatytos BK 98 straipsnyje. Priverčiamosios medicinos priemonės nėra tapačios, nes nuo pastarųjų skiriasi savo paskirtimi, turiniu ir teisinėmis pasekmėmis. Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis kaip ir bausmėmis siekiama neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką. Tai daroma ne įtikinėjant jį pavojingos veikos, o taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį.

Bylos duomenys liudija, kad nuteistajai L. R. buvo atlikta stacionari ekspertizė (2007-12-19 – 2008-01-18 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas t. 2 b l. 95-97), kurioje L. R. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas, dėl kurio ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008-02-07 nutartimi pradėtas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas baudžiamojoje byloje, kurioje L. R. kaltinama pagal LR BK 183 str. 1 d. ( t. 2 b. l. 108-109), to paties teismo 2008-02-19 nutartimi L. R. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ( t. 2 b. l. 195 ). Rokiškio rajono apylinkės teismas 2008-08-20 išnagrinėjo Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą dėl L. R. priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygų pratęsimo, teismas teikimą tenkino, šias sąlygas pratęsė ( t. 2 b. l. 162)..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 str. 1 d. 3 p. nurodyta, jog įrodžius, kad sutrikus kaltinamosios psichikai dėl ko ji negali suvokti savo veiksmų esmės, bylos nagrinėjimas sustabdomas ir taikomos priverstinės medicininės priemonės. Pirmosios instancijos teismas taikydamas priverčiamąsias medicinos priemones nepakaltinamiems asmenims, padariusiems pavojingas veikas, neturėtų spręsti jų baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo klausymų kaip tai padarė Mažeikių rajono apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nepakaltinamos L. R. atžvilgiu. Todėl galima pagrįstai teigti, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas pažeidė LR BPK 403 str. 1 d. 3 p. nuostatas. Apylinkės teismas neturėdamas duomenų, kad L. R. pasveiko ir priverčiamosios medicinos priemonės taikymas nereikalingas, t.y. išnyko kliūtis nagrinėti bylą iš esmės ir spręsti klausimą dėl bausmės taikymo asmeniui paskyrimo, teismas pripažindamas kaltu nepakaltinamą asmenį, padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, nesilaikė baudžiamajame procese 405 str., 406 str. numatytų priverčiamosios medicinos priemonių taikymo procedūrų. Todėl teisėjų kolegija, siekiant užtikrinti teisingumo, sąžiningumo, protingumo, rungimosi principų bei realų teismo proceso dalyvių teisių užtikrinimą ir įgyvendinimą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikina ir bylą perduoda iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., 332 str.

n u taria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teismui.