Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant pareiškėjos (išieškotojos) UAB „Ūkio banko lizingas“ atstovui ir suinteresuotam asmeniui antstolei Marijai Lekstutienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Ūkio banko lizingas“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Susipažinus su vykdomąja byla Nr. 0007/12/00905 (antstolė Marija Lekstutienė), nustatyta:

- 2012-06-12 antstolė priėmė vykdyti išieškotojo UAB „Ūkio banko lizingas“ pateiktą notaro 2012-05-07 išduotą vykdomąjį įrašą dėl 932,86 Lt skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš J. B. išieškotojos UAB „Ūkio banko lizingas“ naudai;

- antstolė, atlikusi patikras registruose ir duomenų bazėse, nustatė, jog skolininkė J. B. ir B. B. yra sutuoktiniai, nuo 1970 m., vedybų sutarties nesudarę; skolininkė J. B. nedirba, skolininkės vardu transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nėra registruota; skolininkės J. B. sutuoktinis B. B. dirba Kaišiadorių kultūros centre;

- 2014-10-28 antstolio patvarkymu pasiūlyta išieškotojai UAB „Ūkio banko lizingas“ kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo.

Iš 2012-05-07 Kauno 6-ojo notaro biuro notarės J. R. išduoto vykdomojo įrašo (registr. Nr. 4019) matyti, kad iš J. B. išieškotina 880,86 Lt kaip nustatytu terminu neapmokėta neprotestuotino paprastojo vekselio suma UAB „Ūkio banko lizingas“ naudai, iš viso pagal šį vykdomąjį dokumentą išieškotina 932,86 Lt (taip pat 52,00 Lt notarui sumokėto atlyginimo) bei 6 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo mokėjimo termino pasibaigimo.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo (skolininkė) J. B. su pareiškėjos (išieškotojos) UAB „Ūkio banko lizingas“ reikalavimu nesutiko, nes sutuoktinis po operacijos, taip pat sutuoktinis ilgą laiką dirba, nenori, kad skola būtų išieškoma iš jo darbo užmokesčio. Paklausta, suinteresuotas asmuo (skolininkė) J. B. atsakė, kad gauna 540,00 Lt išmoką, daugiau jokio turto neturi. Skola UAB „Ūkio banko lizingas“ susidarė už sūnui pirktą kompiuterį.

Suinteresuotas asmuo – skolininkės sutuoktinis – B. B. su pareiškėjos (išieškotojos) UAB „Ūkio banko lizingas“ reikalavimu nesutiko, nurodė, kad būtų geriau, kad skola būtų išskaičiuota iš sutuoktinės, kitu atveju iš jo pensijos, tačiau ne iš jo darbo užmokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 666 str. 1 d. išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jų turtą, jų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jų dalį jungtinėje nuosavybėje.

Lietuvos Respublikos CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui <...> kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojo reikalavimu, teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos CPK 667 str. 2 ir 4 d.).

Pagal Lietuvos teismų praktiką, išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes Lietuvos Respublikos CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3542/2007).

Nagrinėjamu atveju pagal Lietuvos teismų praktiką, siekiant nustatyti, iš kokio turto turi būti vykdoma atsiradusi prievolė, būtina nustatyti šios prievolės pobūdį. Prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas, antstolis tokios teisės neturi ir negali priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro turto, nes tokiu atveju vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-07 nutartis Nr. 3K-7-114/2008; 2009-12-23 nutartis Nr. 3K-3-567/2009; 2010-02-17 nutartis Nr. 3K-3-81/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju vykdytinas dokumentas – Kauno 6-ojo notaro biuro notarės J. R. 2012-05-07 išduotas vykdomasis įrašas (registr. Nr. 4019) pagal neprotestuotiną paprastąjį vekselį. Vykdomajame dokumente skolininke nurodyta tik J. B. ir nėra teismo sprendimo, kad už vykdomajame dokumente nurodytą prievolę solidariai ar asmeniškai yra atsakingas skolininkės sutuoktinis B. B..

Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, t.y. tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. Lietuvos Respublikos CK 3.109 str. 1 d. pateikiamas prievolių, kurios laikomos bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis, sąrašas. Lietuvos Respublikos CK 3.109 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad bendrosios prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jei konkretų sandorį vienas sutuoktinis sudarė kito sutuoktinio sutikimu arba jį kitas sutuoktinis vėliau patvirtino, arba tokiam sandoriui kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jis sudarytas šeimos interesais. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos CK 3.92 str. 1 d.). Ši nuostata kyla iš bendrosios nuosavybės esmės ir sutuoktinių lygiateisiškumo principo – nesuteikti nė vienam sutuoktiniui daugiau teisių į bendrą turtą, negu jų turi kitas. Atsižvelgiant į vienodas abiejų sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, Lietuvos Respublikos CK 3.92 str. 3 d. nustatyta prezumpcija, kad, sudarydamas sandorius, sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Šia prezumpcija siekiama palengvinti civilinę apyvartą ir apsaugoti sąžiningus trečiuosius asmenis, sudarančius sandorius su sutuoktiniais, nuo galimų ieškinių siekiant nuginčyti sudarytus sandorius.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas: įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinių veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno iš jų darbinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos ir kt. išmokos (Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 1 d. 1, 3 ir 5 p.), todėl išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Respublikos CK 3.112 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CK 3.87 str. įtvirtintą prezumpciją, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, paneigiančių pagrindų sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos CK 3.89 str. 1 d., jis yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 2 d. numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Nagrinėjamu atvejui teismui nepateikti duomenys, kad sutuoktiniai J. B. ir B. B. yra nustatę kitokį turto teisinį režimą tarpusavio sutartimis (Lietuvos Respublikos CK 3.101-3.108 str.). Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadas, kad: nurodyto neprotestuotino paprastojo vekselio pasirašymo metu J. B. ir B. B. buvo bei šiuo metu yra sutuoktiniai; skolininkės sutuoktinis B. B. apie sutuoktinės skolą UAB „Ūkio banko lizingas“ žinojo, kadangi buvo pirktas kompiuteris sūnui. Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, jog skolininkės J. B. sutuoktinio B. B. darbo užmokestis ir kitos jam prilyginamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių (skolininkės ir jo) nuosavybė. Atsižvelgus į įstatyme įtvirtintą prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, teismas sprendžia, kad skolininkei J. B. priklauso ½ jos sutuoktinio B. B. darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų dalis, nes nėra nustatyta pagrindų, dėl kurių galima nukrypti nuo lygių dalių principo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str. ir 667 str., teismas

nutaria:

Pareiškėjos (išieškotojos) UAB „Ūkio banko lizingas“ prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jos sutuoktinio B. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.