Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-03-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-485-1058/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-03-21
Bylos Nr.
A5.-485-1058/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00244-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Pažeidėjas
J. R.
Advokatai
Rasa Valiukaitė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-485-1058/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00244-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. kovo 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Renatai Vanagienei, Daivai Paliokaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. R.,jo atstovei advokato padėjėjai Rasai Valiukaitei,

administracinio nusižengimo protokolą surašiusios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovui Giedriui Kriūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R., būdams individualios veiklos vykdytoju, 2018 m. sausio 3 d., apie 14 val., autodetalių parduotuvėje-sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), esant darbo sutarties požymiams, numatytiems Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnyje, leido dirbti D. A. ir R. T., nesudarius su jais rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus apie jų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui. Tokiu būdu J. R. pakartotinai pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį, taip pat Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas J. R. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad dirba su individualios veiklos pažyma. Užsiima autodetalių didmenine ir mažmenine prekyba, autotransporto technine priežiūra ir remontu, automobilių prekyba. Savo veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Buvo nusprendęs antro aukšto detalių sandėlį iškraustyti į pirmą aukštą, o antro aukšto patalpas išnuomoti. 2017 m. gruodžio mėnesio pradžioje bendrovė „A“ surado klientą, kuris norėjo išsinuomoti jo patalpas biliardo klubo veiklai. Iškraustyti antro aukšto sandėlį buvo reikalinga papildoma darbo jėga. Patartas pažįstamo teisininko ir pasiskaitęs internete nusprendė, kad tokiam vienkartiniam darbui atlikti galima sudaryti paslaugų teikimo sutartį. Dėl tokios sutarties tinkamumo šiai situacijai konsultavosi su Valstybine mokesčių inspekcija (toliau – VMI). Jam buvo išaiškinta, kad tokią paslaugų teikimo sutartį gali sudaryti tik šiai vienkartinei paslaugai atlikti tiek su fiziniais asmenimis, turinčiais individualios veiklos pažymą, tiek su fiziniais asmenimis, neturinčiais tokios pažymos, jeigu tokią paslaugą jie suteikia tik jam vienam ir tik vieną kartą. 2017 m. gruodžio 18 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį su R. T. dėl antro aukšto detalių sandėlio perkraustymo į pirmo aukšto sandėlį. Prieš sudarydamas paslaugų teikimo sutartį su R. T., 2017 m. gruodžio 15 d. vakare bendravo su D. A. dėl tokios pat sutarties sudarymo. Su juo susitiko 2017 m. gruodžio 15 d., tarp 6-7 val. vakaro savo serviso patalpose adresu (duomenys neskelbtini). D. A. paaiškino, kad nori savo autodetalių sandėlį perkraustyti iš antro aušto į pirmą aukštą ir pasiūlė sudaryti paslaugų teikimo sutartį. Jų pokalbyje dalyvavo S. Ž. ir J. D.. Su D. A. sutarė, kad jis per savaitgalį pagalvos ir nuspręs, ar jam tinka tokios sąlygos, ir ar jis imsis perkraustyti šias detales. Kadangi D. A. skambučio per savaitgalį nesulaukė, pirmadienį, t. y. gruodžio 18 d. sudarė tokią sutartį su R. T.. 2017 m. gruodžio mėnesio pabaigoje R. T. paprašė iš jo 36 EUR, kad galėtų susimokėti privalomojo sveikatos draudimo įmoką. Kadangi avansas sutartyje nebuvo numatytas, sutarė, kad 36 EUR duos kaip avansą. Mano, kad R. T. neteisingai suprato sutarties esmę, nes su juo buvo sutarę, kad 500 EUR sumą sumokės atlikus darbą, nepriklausomai nuo to, ar R. T. dirbs vieną ar kelis mėnesius. Su R. T. buvo kalbėję, kad paslauga (perkraustymas) turėtų užtrukti apie vieną mėnesį. R. T. tikėjosi per mėnesį atlikti šį darbą ir gauti 500 EUR, šio termino sutartyje nenurodė. Vėliau, matydamas, kad R. T. nespės vienas perkraustyti detalių iš antro aukšto į pirmą aukštą, nusprendė ieškoti dar vieno žmogaus, kuris pagreitintų persikraustymą. Tuo metu jam paskambino D. A. ir pranešė, kad nori imtis šio darbo. Su D. A. buvo sutarta dėl paslaugų sutarties sudarymo ir jis pasirašė paslaugų teikimo sutartį. Sutarė, kad jis pradės teikti paslaugas nuo 2018 m. sausio 2 d. Mano, kad Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) patikrinimo metu D. A. galėjo pasirašyti ant savo sutarties egzemplioriaus, kadangi jis buvo pasirašęs tik vieną sutarties egzempliorių, kurį jam (J. R.) iš darbo parvežė J. Č.. VDI patikrinimas buvo 2018 m. sausio 3 d. D. A. buvo užsiminęs, kad jis šios sutarties nepaminėjo, nes buvo išgąsdintas VDI inspektorių, kadangi jie jam pasakė, kad tokios sutarties pasirašyti negalima, neturint individualios veiklos vykdymo pažymos. Nurodė, kad serviso darbo laikas nuo 9 val. iki 18 val. R. T. nenorėjo imti patalpų rakto, sakė, kad jam geriau prisitaikyti prie jų darbo laiko, o D. A. dirbdavo laisvu grafiku. Būdavo, kad kelias dienas net nepasirodydavo. R. T. iki sutarties pasirašymo buvo pagalbinis darbininkas. Jis padėdavo D. G., kuris yra pardavimo atstovas, vadybininkas. Detales ardydavo J. D.. Kai būdavo daugiau užsakymų detales ardydavo ir D. G. ir jis pats. Buvo sutarę, kad R. T. ir D. A. turi susmulkinti detales iki nedalomo vieneto, t. y. jie negali išrinkti variklio, bet gali nuo variklio nuimti agregatus, gali nuimti starterį, sankabą, greičių dėžę, generatorių. Antrame aukšte daug detalių, jie turėjo jas išardyti ir sudėlioti į lentynas pirmame aukšte. Jie nuiminėjo agregatus nuo variklio, kad paruoštų vietą stelažams, perneštiems iš antro aukšto. J. D. irgi padėdavo, bet jis daugiau remontuodavo mašinas, teikdavo autoserviso paslaugas, D. G. pardavinėjo prekes, o R. T. ir D. A. perkraustydavo detales. Išardytas detales R. T. ir D. A. turėjo sužymėti ir sudėti į stelažus. Šiuo metu kraustymo darbai nebaigti, nes D. A. po patikrinimo nebepasirodė. Pažymėjo, kad kai darbas būtų baigtas būtų nutraukęs paslaugų teikimo sutartis.

Teisme apklaustas liudytojas R. T. parodė, kad 2017 m. gruodžio pabaigoje J. R. jam paskambino, pasiūlė teikti paslaugas, t. y. pasiūlė sutvarkyti antrą sandėlio aukštą, viską perkeliant į pirmą. Nurodė, kad dirba pagal paslaugų teikimo sutartį, tą sandėlį dar iki šiol tvarko. Teigė, kad darbo laikas jam nebuvo nustatytas, atvykdavo nuo 9 val. iki 18 val., nes neturėjo rakto, galėjo ir anksčiau išvykti iš darbo. Darbo įrankiai buvo vietoje ir jis galėjo jais naudotis. Dėl 500 EUR paaiškino, kad šiuos pinigus turėjo gauti, kai atliks darbą, o minėtus 35 EUR yra gavęs tik vieną kartą. Sunešiodavo detales iš antro aukšto į pirmą, jas reikėdavo išardyti iki nedalomų dalių, kitų darbų neatliko. J. R. jokių nurodymų neduodavo. Prieš tai tris mėnesius yra dirbęs pas J. R. nelegaliai, norėjo apsižiūrėti, pasibandyti. Tuo metu buvo D. G. padėjėjas, detalių iš antro aukšto į pirmą nekraustė, tačiau atliekamos darbo funkcijos buvo panašios kaip ir šiuo metu. Kitos darbovietės neturi. Turi leidimą užsiimti individualia veikla, tačiau kito pobūdžio, susijusia su pavėžėjimo paslaugomis. Taip pat nurodė, kad D. A. buvo atvykęs į darbovietę sausio 2 d., susitiko su bendradarbiu D., jis jam viską aprodė, ką reikės daryti. Sausio 3 d. D. A. buvo darbe, jis tvarkė antrą aukštą, Neatsimena, ar D. A. darė kitus darbus, taip pat nežino, ar su juo buvo sudaryta darbo sutartis.

Teisme apklaustas liudytojas S. Ž. parodė, kad 2016 m. pas J. R. atlikinėjo praktiką. 2017 m. gruodžio viduryje užsuko pas J. R. nusipirkti detalę, užėjo apie 18 val. į vidų, visi buvo prie pakelėjo zonos, paklausė, ar turi detalę, J. R. paprašė palaukti, tuo metu jis (J. R.) kalbėjosi su D. A. apie panaudos sutartį. Tarėsi, kad iš antro aukšto reikės perkraustyti detales, taip pat kalbėjo apie tai, jog baigus darbą, J. R. sumokės jam 500 EUR. J. R. su D. A. nuo jo stovėjo apie 5 m. atstumu. Patalpoje tuo metu dar buvo J., pavardės nežino. Su J. susipažino, kai atlikinėjo praktiką 2016 m. lapkričio mėnesį. Iš kur sužinojo D. A. pavardę tiksliai nurodyti negalėjo, galbūt iš R. T., kuris yra jo kaimynas.

Teisme apklaustas liudytojas J. D. parodė, kad yra J. R. pusbrolis, pas J. R. dirba nuo 2016 m. pabaigos, yra autošaltkalvis. D. A. ir R. T. pas J. R. dirbo pagal paslaugų teikimo sutartį, jie turėjo perkraustyti sandėlius. Nurodymus jiems davė J., kaip jie tarėsi dėl darbo funkcijų negirdėjo. D. A. atrodo, pradėjo dirbti sausio 2 d. Pakalbėti dėl perkraustymo darbų D. A. buvo atėjęs apie gruodžio vidurį. Pats buvo atvažiavęs parvežti J. namo ir girdėjo pokalbį su D. A.. Pokalbio metu D. A. buvo siūloma perkraustyti daiktus iš antro aukšto į pirmą pagal paslaugų teikimo sutartį už 500 EUR. Tuo metu ten dar buvo S. Ž., pokalbis vyko prie pakelėjo. Negali tiksliai pasakyti, nuo kada dirbo R. T., kartu su D. A. jie dirbo dvi dienas iki patikrinimo. R. T. kartu su D. A. tvarkydavo detales, išardydavo detales, jei jos trukdydavo. D. A. ateidavo į darbą kada norėdavo. D. A. su R. T. turėjo dirbti, kol iškraustys sandėlius, konkretaus darbo termino jie neturėjo. Taip pat liudytojas nurodė prieš posėdį kalbėjęs su S. Ž. apie D. A., apie tai iš kur jis atsirado, kad D. A. iš kito serviso pasiūlė padirbėti pas juos.

Teisme apklaustas liudytojas D. G. parodė, kad dirba pas J. R. pagal darbo sutartį pardavimų vadybininku apie 5-6 metus. Aptarnauja klientus, ieško naujų. Darbo sutarčių netvarko. Jo žiniomis, R. T. pradėjo dirbti 2017 m. pabaigoje, o D. A. pradėjo dirbti pirmą dieną po švenčių. Su D. A. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kuri buvo pasirašyta D. A. jam matant. Sutartį atvežė buhalterė J. Č. sausio 2 d. po pietų, kada tiksliai nepamena, galbūt tarp 12 val. ir 15 val., nes J. buvo susirgęs, pasirašytą sutartį padėjo ant stalo, darbuotojams prieinamoje vietoje. Su J. prieš tai kalbėjo, kad bus toks asmuo, kuris perkraustys detales iš antro aukšto į pirmą. Kai jam (D. G.) atvežė sutartį, D. A. jau buvo darbo vietoje, apie 9 val. ar 10 val. atėjo į darbą. Kažką jau buvo pernešęs, tačiau kad jis kažką ardytų, nematė. Dėl R. T. paaiškino, kad jis tai būdavo darbe, tai nebūdavo, laisvai ateidavo ir išeidavo, nebuvo taip, kad nuolat dirbtų nuo 9 val. iki 18 val. Iš pradžių tvirtino, kad R. T. dirbo kažkur nuo gruodžio vidurio, anksčiau servise nedirbo, kažką padėdavo, tačiau to darbu nepavadinsi, kažkokias detales pernešdavo, yra pardavęs detalę. Vėliau pripažino, kad R. T. yra dirbęs pas juos nelegaliai, tuo metu R. T. bandė tvarkyti sandėlį, rūšiuoti detales.

Teisme apklausta liudytoja J. Č. parodė, kad gyvena kartu su J. R., šiuo metu pas jį nedirba, dirbo nuo 2015 m. 2017 m. buvo dekrete, į darbą išėjo tik sausio 26 d. D. A. žino, nes vežė sutartį, kad pasirašytų, o R. T. dirbo pas J. R., kartais nuvažiuodavo su vyru į darbą ir ten jį matė. Sausio 2 d. J. blogai jautėsi, ji važiavo pasiimti vaikų iš darželio ir apie 16.30 val. užvežė sutartį pasirašyti, padavė sutartį D.. Paėmė iš darželio vaikus ir apie 17.45 val. užvažiavo pasiimti sutarties, ji buvo jau pasirašyta. D. A. tą dieną nematė, nežino, ar jis dirbo, kaip jis atrodo taip pat nežino. Sutartį nuvežė su J. R. parašu, pasiėmė su D. A. parašu. Nurodė, kad sutartį ruošė J. R..

Teisme apklaustas liudytojas J. V. parodė, kad VDI patikrinimas buvo sausio 3 d., patikrinime dalyvavo kartu su G. Kriūnu. Buvo patikrinta automobilių dalių patalpos, viduje buvo rasti 4 darbuotojai. Pirmas darbuotojas su akinukais pirmame aukšte ardė variklį. Pats bendravo su J. D., tada atėjo R. T. (buvo su mėlynu kombinezonu), apsiklausė jų aplinkybes. Jie sakė, kad dirba pagal darbo sutartį. Paskambino kolegoms, kad patikrintų Sodros duomenis. Buvo nustatyta, kad J. D. buvo Sodros sąrašuose, o R. T. ne. R. T. kažką pradėjo aiškinti, ką tiksliai neatsimena. Kolega apklausinėjo vyrą, kuris klūpėjo prie variklio. Patalpose dar vaikščiojo D. G.. Tuo metu, kai skambino patikslinti dėl Sodros duomenų, kažkuris vienas iš asmenų sakė, kad sutartys dar tik ruošiamos. Patikrinimo dieną matė J. R., jis atvažiavo vėliau. Tuo metu, kai apklausinėjo darbuotojus, J. R. dar nebuvo.

Administracinio nusižengimo protokole prie asmens paaiškinimo J. R. nurodė, kad pažeidimo nepripažįsta (b. l. 1). Tyrimo metu J. R. nurodė, kad sausio 3 d., jam priklausančiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini) buvo atliekamas darbo inspekcijos patikrinimas, kurio metu R. T. ir D. A. dirbo pagal paslaugų teikimo sutartį. D. A. ir R. T. atlieka detalių sandėlio sutvarkymo darbus ir antro aukšto detalių perkraustymo darbus į pirmą aukštą. Su R. T. ir D. A. yra sudarytos paslaugų teikimo sutartys, abi sutartys yra jų pasirašytos. Pagal minėtas sutartis nurodyti asmenys turi surūšiuoti detales pagal rūšinius požymius, pagal automobilių markes, sužymėti detales korektoriumi, susmulkinti detalių mazgus į nedalomus vienetus, sudėti detales į stelažus, iškraustyti ir parnešti detales iš antro aukšto sandėlio į pirmo aušto sandėlį bei atlikti kitas funkcijas. Asmenys neturi teisės detales parduoti (b. l. 5).

Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad 2018 m. sausio 3 d., apie 14 val. buvo atliktas patikrinimas autoservise, adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu patalpose rastas variklio ardymo darbus atliekantis D. A., kuris nurodė, kad žodžiu susitarė su savininku J., vykdančiu individualią veiklą (individualios veiklos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbo 2018 m. sausio 3 d., t. y. pabandymo. Preliminariai tarėsi dėl minimalaus atlyginimo, pilnu etatu, savo duomenis įdarbinimui yra pateikęs, tačiau darbo sutarties nepasirašęs. Į servisą atvyko apie 9 val. Servise taip pat rastas dirbantis R. T., kuris nurodė, kad pagal sutartį su J. R. jis tvarko sandėlį, už tai kas mėnesį jam mokama suma (sutartyje nurodyta 500 EUR). Dirba nuo 2017 m. gruodžio 18 d. (duodamas parodymus žodžiu nurodė, kad dirba apie tris mėnesius), darbo laikas nuo 9 val. iki 18 val., naudojasi savo apranga, tačiau darbo įrankiai yra viršininko, nurodymus ką daryti duoda J.. R. T. taip pat nurodė, kad buvo sutaręs, jog J. duos jam po 35 EUR per mėnesį už įmokas Sodrai. Sodra apie D. A. socialinį draustumą neinformuota, o R. T. individualią veiklą Sodros duomenimis vykdo nuo 2017 m. vasario 13 d., tačiau paties R. T. paaiškinimu šiam darbui jis individualios veiklos pažymėjimo neturi. Patikrinimo metu autoservise dirbęs darbuotojas D. G. atsisakė pateikti paaiškinimą dėl jam žinomų aplinkybių, susijusių su D. A. ir R. T. darbu. Tyrimo metu apklaustas J. R. nurodė, kad minėti asmenys dirba pasirašę paslaugų teikimo sutartis (pateikė 2018 m. sausio 2 d. sudarytą sutartį su D. A. ir 2017 m. gruodžio 18 d. sutartį su R. T.). Pagal sutartį D. A. ir R. T. turi sutvarkyti sandėlį, perkraustyti detales iš antro aukšto į pirmą, surūšiuoti detales pagal rūšinius požymius, pagal automobilių markes, sužymėti detales ir išrinkti (susmulkinti) detales iki nedalomų vienetų, bei atlikti kitas funkcijas. Taip pat J. R. pažymėjo, kad D. A. ir R. T. šių išardytų detalių parduoti neturi teisės, tai gali padaryti kitas darbuotojas – D. G.. Atsižvelgiant į J. R. paaiškinimą buvo pakartotinai apklaustas D. A., kuris nurodė, kad paslaugų teikimo sutartį pasirašė po VDI patikrinimo, nes to reikalavo J. R.. D. A. papildomai nurodė tyrime vadovautis pirminiais jo paaiškinimais, kuriuos pateikė VDI patikrinimo metu. Nustačius, kad visa kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui, t. y. J. R., o minėti asmenys dirba paklusdami jo nustatytai tvarkai bei vykdo jo nurodymus, buvo prieita išvados, kad D. A., R. T. ir J. R. siejo ne civiliniai, o darbiniai teisiniai santykiai, o D. A. ir R. T. pasirašytomis paslaugų sutartimis buvo siekiama nuslėpti darbinius santykius (b. l. 2-3).

Tyrimo veiksmų protokole nurodyta, kad 2018 m. sausi 3 d., apie 14.34 val. baigus J. R. individualios veiklos, kurią jis vykdo adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimą, buvo nustatyta, kad servise rasti dirbantys D. A. ir R. T., apie kurių darbo pradžią nebuvo pranešta Sodrai (b. l. 4).

Liudytojo D. A. 2018 m. sausio 3 d. paaiškinime nurodyta, kad autolaužyne, įmonės pavadinimo nežino, esančio adresu (duomenys neskelbtini), yra žodžiu susitaręs su savininku J. dėl darbo. Susitarė, kad jis 2018 sausio 3 d. atvyks pabandyti, o vakare susitiks pasirašyti dėl tolimesnio darbo, t. y. ar jis sutiks dirbti ar ne, jam sutikus pasirašytų darbo sutartį. Preliminariai tarėsi dėl minimalaus atlyginimo ir pilno etato. Darbo pobūdis – pagalbinis darbininkas. Šiandien atvyko apie 9 val., susipažino su darbo vieta. Ką daryti jam nurodė kiti dirbantys vaikinai, kurie žinojo, kad jis atvyks pabandymui. Yra pateikęs savo duomenis įdarbinimui, tačiau darbo sutarties dar nepasirašęs (b. l. 6).

Liudytojo D. A. 2018 m. sausio 12 d. paaiškinime nurodyta, kad jam pateiktoje paslaugų sutartyje yra jo parašas, tačiau ji buvo pasirašyta po darbo inspekcijos patikrinimo, nes to labai reikalavo J. Prašė vadovautis jo paaiškinimu duotu darbo inspekcijos patikrinimo metu, nes jame nurodytos tikros aplinkybės (b. l. 7).

Liudytojo R. T. 2018 m. sausio 3 d. paaiškinime nurodyta, kad dirba pagal surašytą sutartį su J. R., tvarko sandėlį. Dirba nuo 2017 m. gruodžio 18 d., sutartas darbo laikas nuo 9 val. iki 18 val. Naudojasi asmenine apranga, tačiau dirba su viršininko darbo įrankiais. Nurodymus darbui duoda J. R.. Į jo pareigas įeina tai, kad turi sutvarkyti antrą aukštą, pernešti iš ten visas detales į pirmą aukštą. Sutartyje buvo sutarta kad gaus 500 EUR per mėnesį, taip pat buvo sutarta, kad J. R. mokės jam 35 EUR per mėnesį už įmokas Sodrai. Mano, kad dirba pagal paslaugų teikimo sutartį, tačiau šitam darbui jokios individualios veiklos neturi (b. l. 8).

Iš VSDFV informacinės sistemos išrašo matyti, kad R. T. yra savarankiškai dirbantis asmuo nuo 2017 m. vasario 13 d. (b. l. 11).

Iš VSDFV informacinės sistemos išrašo matyti, kad D. A. nėra savarankiškai dirbantis asmuo (b. l. 12).

Pagal 2017 m. gruodžio 18 d. tarp J. R. ir R. T. sudarytą paslaugų sutartį R. T. buvo įsipareigojęs suteikti autodetalių sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) pertvarkymo paslaugas J. R., sutarta paslaugų kaina – 500 eurų, sutartis galioja iki sutartinių įsipareigojimų įvykdymo (b. l. 13-15).

Pagal 2018 m. sausio 2 d. tarp J. R. ir D. A. sudarytą paslaugų sutartį D. A. buvo įsipareigojęs suteikti autodetalių sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) pertvarkymo paslaugas J. R., sutarta paslaugų kaina – 500 eurų, sutartis galioja iki sutartinių įsipareigojimų įvykdymo (b. l. 17-19).

Iš teismo posėdžio metu pateikto antstolio D. Stakeliūno faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad 2018 m. į J. R. priklausantį telefono numerį buvo gautas tekstinis pranešimas iš abonento, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kuris J. R. teigimu priklauso D. G.. Tekstiniame pranešime buvo pateikti D. A. asmens duomenys.

Iš teismo posėdžio metu pateikto VDI patikrinimo vaizdo įrašo matyti, kad atvykus darbo inspekcijai patalpose rasti 4 darbus atliekantys asmenys. Vaizdo įraše pavadinimu MOV017 aiškiai matosi tamsiaplaukis vyras su akiniais (D. A.), kuris kažką daro prie automobilių variklių. Pirmiausia atėję VDI inspektoriai bendravo su J. D. ir R. T.. Inspektoriams pradėjus tikrinti Sodra duomenis, R. T. sakė, kad dirba ne pagal individualią veiklą, sutartį pasirašęs su viršininku, tačiau pas juos neoficiali sutartis dėl sandėlio tvarkymo. VDI inspektoriui paklausus kolegos, ar tikrino likusį asmenį (D. A.), vienas iš darbuotojų (D. G. arba J. D.) pasakė, kad asmuo dirba pirmą dieną, sutartys dar tik ruošiamos, todėl nėra ką tikrinti (įrašo laikas 6.38 val.). Kitose vaizdo įrašuose (pavadinimais MOV018 ir MOV02B) yra užfiksuotos liudytojų R. T. ir D. A. apklausos. Iš įrašų matyti, kad abu liudytojai patys surašo paaiškinimus, kurie vėliau yra pagarsinami, VDI inspektoriai jiems nesufleruoja atsakymų, nedaro jokio spaudimo. Abu liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. R. T. paklaustas, ar jį su J. R. sieja civiliniai ar darbiniai santykiai atsakė, kad darbiniai, tačiau darbo grafiko kol kas nėra. Dirba pagal gruodžio 18 d. surašytą sutartį su J. R., jam tvarko sandėlį, už tai tam tikra suma jam mokama kas mėnesį. Į klausimą nuo kada ten turi būti, atsakė, kad nuo 9 val. iki 18 val. Apranga yra jo asmeninė, o darbo įrankius ima pas viršininką. Nurodymus ką daryti duoda J. R.. Atlieka tvarkymą, detalių rūšiavimą, turi pernešti viską iš antro aukšto į pirmą. Per mėnesį gauna 500 EUR. Suprato, kad J. R. tik pagal tokią, t. y. paslaugų teikimo sutartį norėjo, kad jis dirbtų, bet už įmokas Sodrai jam yra mokama, t. y. išeina 500 EUR + 35 EUR per mėnesį. J. R. jam pasakė, kad jis gali dirbti pagal tokią sudarytą tarpusavio paslaugų teikimo sutartį. Jo manymu jis dirba pagal kitokią sutartį nei jo kolegos. Šiai veiklai individualios veiklos neturi, tik pavėžėjimo paslaugoms. Liudytojas D. A. apklausiamas parodė, kad autolaužyne, adresu (duomenys neskelbtini) su savininku žodžiu yra susitaręs dėl darbo, sutarė, kad šiandien (patikrinimo dieną) atvyks „pabandyti“, o vakare susitiks pasitarti dėl tolimesnio darbo, t. y. ar jis sutinka ar ne, jam sutikus pasirašyti darbo sutartį. Nurodė, kad buvo tartasi, jog iš pradžių jam mokės minimumą, dirbs pilnu etatu. Šiandien atvyko apie 9 val. Kiti dirbantys vaikinai žinojo, kad jis atvyks, jie nurodė, ką daryti. Yra pateikęs savo asmens kodą, gyvenamąją vietą, tačiau darbo sutarties dar nepasirašęs. Liudytojo D. A. apklausos metu fone girdysi, kaip asmuo vardu J. sako, jog D. A. gali atsisakyti duoti parodymus ir jam už tai nebus jokios atsakomybės.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegaliu darbu pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais įtvirtinta ir DK 43 straipsnio 1 dalyje. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta DK 42 straipsnio 2 dalyje. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Tiek bylos nagrinėjimo teisme, tiek tyrimo metu J. R. savo kaltės nepripažino, teigė, kad su R. T. ir D. A. buvo sudarytos paslaugų tiekimo sutartys ir jie dirbo jam priklausančiame autodetalių parduotuvėje-sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), būtent minėtų sutarčių pagrindu. Jo atstovė advokato padėjėja teigė, kad šiuo atveju tarp šalių susiklostę santykiai negali būti vertinami kaip darbo santykiai, kadangi yra civilinio pobūdžio. Teismas su tokias atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovės teiginiais nesutinka.

Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 punkte nurodyta, jog individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, taip pat finansinių priemonių sandorius. Nepriklausomai nuo individualios veiklos formos, ja užsiimantis asmuo turi teisę įdarbinti kitus asmenis sudarant darbo sutartis, kadangi pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalį darbdaviu gali būti ir kiekvienas veiksnus fizinis asmuo. Kita vertus, individualia veikla užsiimantis asmuo su kitais fiziniais asmenimis taip pat turi teisę sudaryti paslaugų teikimo sutartis dėl tam tikros užduoties atlikimo, rezultato pasiekimo ar pan. Tokiu atveju tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja civilinės teisės normos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje paslaugų teikimo sutartis apibrėžiama kaip vienos šalies (paslaugų teikėjo) įsipareigojimas pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), bei kliento įsipareigojimas už suteiktas paslaugas sumokėti. Pastebėtina, kad to paties straipsnio 2 dalis numato, kad CK XXXV skyriaus nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių. Atsižvelgiant į tai, būtina nustatyti, ar konkretus paslaugas teikiantis asmuo yra savarankiška sutarties šalis (vykdantis individualią veiklą asmuo) ar darbo funkcijas atliekantis darbuotojas, t. y. ar tarp šalių yra susiklostę sutartiniai, ar darbo santykiai, kuriems įstatymas kelia papildomus, su asmenų įdarbinimu susijusius reikalavimus.

Esminis požymis, skiriantis paslaugų teikimo sutartį nuo darbo sutarties, yra savarankiškumas. Veikla bus savarankiška tuomet, kai asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats pasirenka veiklos kryptį, pats dengia savo išlaidas susijusias su veikla, gauna pajamų iš vykdomos veiklos, moka mokesčius. Dar vienas skiriamasis požymis yra tai, kad civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas dėl tam tikro produkto sukūrimo, užduoties atlikimo t. y. tokios sutartys yra orientuotos į rezultatą, priešingai nei darbo sutartis, kuri nustato pagrindinį uždavinį – atlikti tam tikrą funkciją, t. y. formaliai teisiškai siejamą su procesu, bet tiesiogiai nesiejamą su gaunamu rezultatu.

Byloje nekilo ginčo, kad tarp J. R. ir R. T. 2017 m. gruodžio 18 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis. Vis tik, teisme nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad minėta sutartis atspindėjo tikrąją šalių valią. Liudytojo R. T. teisme duoti parodymai, susiję su už darbą nustatytu atlygiu, įmokomis Sodrai, darbo laiku, užduočių pavedimu, prieštarauja tyrimo metu jo duotiems paaiškinimams, kur jis nors ir buvo nurodęs, kad jo manymu dirba pagal paslaugų teikimo sutartį, tačiau teigė, kad nurodymus darbui duodavo J. R., su juo buvo tartasi dėl 500 EUR atlyginimo per mėnesį ir dėl 35 EUR (kas mėnesį) skirtų Sodros įmokai, darbe jis turėjo būti nuo 9 val. iki 18 val., t. y. R. T. laikydavosi nustatyto darbo laiko, buvo susitaręs dėl reguliariai gaunamo atlyginimo bei dėl įmokų Sodrai kompensavimo. Tokie liudytojo parodymai yra užfiksuoti ir VDI pateiktame tiesiogiai patikrinimo atlikimo metu darytame patikrinimo vaizdo įraše, kuris, teismo vertinimu, objektyviausiai atspindi tuo metu buvusią situaciją. Vaizdo įraše užfiksuota, kad tik atėjus VDI inspektoriams ir pradėjus tikrinti Sodros duomenis, R. T. nurodė, kad jis dirba ne pagal individualią veiklą, yra pasirašęs sutartį su viršininku, bet ta sutartis neoficiali. Teigė, kad J. R. norėjo, jog jis dirbtų būtent pagal paslaugų teikimo sutartį, tačiau pinigus, skirtus Sodros įmokoms, jam moka. Vaizdo įrašas taip pat patvirtina, kad raštišką paaiškinimą R. T. surašė pats, jam nebuvo sufleruojami atsakymai ar nurodoma, ką rašyti.

Teismas iš J. R., J. D. ir R. T. parodymų nustatė, kad R. T. buvo įsipareigojęs tvarkyti autodetalių sandėlį, t. y. iš esmės atlikti tam tikrą pagalbinę funkciją. R. T. pernešdavo detales iš vieno aukšto į kitą, jas išardydavo iki nedalomų dalių, galėdavo nuimti nuo variklių agregatus. J. R. autodetalių salone pagal darbo sutartis dirbę kiti darbuotojai – J. D. ir D. G. taip pat kartais atlikdavo detalių ardymo darbus, J. D. padėdavo nuiminėti agregatus nuo variklio, kad paruošti vietą stelažams, kas leidžia teigti, jog R. T. atliekami darbai savo pobūdžiu nebuvo kažkuo išskirtiniai. R. T. nurodė, kad tuo metu, kai jis dirbo pas J. R. nelegaliai, jo atliktos darbo funkcijos buvo panašios kaip ir šiuo metu. Iš esmės minėtas aplinkybes patvirtino ir teisme liudytoju apklaustas D. G., o liudytojas J. D. teigė, kad nurodymus dėl darbų atklikimo R. T. duodavo J. R.. Be to, nors J. R. tvirtino, kad su R. T. buvo sutaręs, jog paslauga (perkraustymas) turėtų užtrukti apie vieną mėnesį, tačiau tarp jų sudarytoje paslaugų teikimo sutartyje paslaugų suteikimo, t. y. galutinio rezultato, terminas nėra nustatytas. R. T. teisme patviritno, jog iki šiol dirba pas J. R. ir atlieka perkraustymo darbus, todėl akivaizdu, kad jo atliekami darbai nėra vienkartinio pobūdžio ir priešingai – tęsiasi jau pakankamai ilgą laiką (nuo 2017 m. gruodžio vidurio).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad R. T. dirbo nustatytu darbo laiku ir pakluso darbovietėje nustatytai tvarkai, darbams atlikti naudojo J. R. priklausančius įrankius, iš esmės atliko rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, atliekami darbai buvo tęstinio pobūdžio, už juos buvo sutartas atlyginimas, įmokos Sodrai suma taip pat turėjo būti dengiama darbdavio sąskaita kas mėnesį. Iš čia galima daryti išvadą, kad priešingai, nei nurodo J. R., tarp pastarojo ir R. T. yra susiklostę ne civiliniai, o darbo teisiniai santykiai.

Teismas taip pat laiko neįrodyta, kad tarp J. R. ir D. A. paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta 2018 m. sausio 2 d., t. y. savalaikiai iki darbų atlikimo pradžios, bei, kad tarp jų buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Teisme apklausti liudytojai S. Ž., J. D., D. G. ir J. Č. tvirtino, kad paslaugų teikimo sutartis su D. A. buvo sudaryta 2018 m. sausio 2 d. Visi teisme apklausti liudytojai teigė matę kaip D. A. tarėsi su J. R. būtent dėl paslaugų teikimo sutarties sudarymo ir 500 EUR atlygio už baigtus darbus. Vis tik teismas šiuos liudytojų parodymus laiko nepatikimais ir jais nesivadovauja, kadangi visi asmenys yra suinteresuoti. D. G. ir J. D. dirba pas J. R., J. D. yra J. R. pusbrolis, J. Č. yra J. R. sugyventinė. Be to, nagrinėjant bylą nustatytos ir kitos aplinkybės leidžiančios teismui pagrįstai abejoti minėtų liudytojų parodymų objektyvumu šioje dalyje. Pats J. D. pripažino, kad jis iki teismo posėdžio prieš įeidamas į salę kalbėjo su kitu teisme apklaustu liudytoju S. Ž. apie D. A.. Taip pat prie bylos prijungtame vaizdo įraše užfiksuota, kaip VDI inspektoriui apklausiant liudytoją D. A. dėl galimai nelegalaus darbo, asmuo vardu J. sakė D. A., kad jis gali neduoti parodymų ir jam už tai niekas negresia, taigi akivaizdu, kad tyrimo metu buvo bandoma paveikti liudytoją D. A., kad jis neduotų J. R. nepalankių parodymų. Vaizdo įraše pavadinimu MOV017, įrašo laikas 6.38 val. taip pat užfiksuota, kaip VDI inspektoriui pasiteiravus savo kolegos, ar jis tikrino likusį asmenį, kuris dirba prie variklių (D. A.), vienas iš asmenų (D. G. arba J. D.) pasakė, kad tas žmogus dirba tik pirmą dieną, sutartys dar ruošiamos, todėl nėra ką tikrinti.

Tyrimo metu D. A. patvirtino, kad tokią paslaugų teikimo sutartį su J. R. jis buvo pasirašęs, tačiau nurodė, kad sutartis buvo pasirašyta po atlikto VDI patikrinimo, kadangi to primygtinai prašė J. R.. Byloje esantis Sodros informacinės sistemos išrašas patvirtina, kad D. A. nėra savarankiškai dirbantis asmuo, atitinkamai teikti paslaugų šiuo atveju negalėjo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad liudytojas ketino sudaryti būtent paslaugų teikimo sutartį. Iš liudytojo D. A. paaiškinimo matyti, kad jis žodžiu susitarė su J. R., jog 2018 m. sausio 3 d. ateis pabandyti dirbti į J. R. priklausantį autodetalių sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini). Sutartas darbo pobūdis – pagalbinis darbininkas. Su J. R. preliminariai tarėsi dėl minimalaus atlyginimo ir darbo pilnu etatu, savo duomenis įdarbinimui buvo pateikęs, tačiau darbo sutarties nepasirašęs. Šias D. A. rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes patvirtina ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos aplinkybės neleidžia teigti, jog liudytojui buvo daromas koks nors poveikis, ar kaip teigė posėdžio metu J. R. liudytojui VDI inspektoriai būtų sakę, kad jis negali sudaryti paslaugų teikimo sutartis. VDI patikrinimo dieną, t. y. 2018 m. sausio 3 d. D. A. į autodetalių sandėlį atvyko apie 9 val., tuo tarpu VDI patikrinimas pradėtas apie 14 val., visą šį laiką D. A. atliko tam tikrus darbus, jį dirbantį rado ir atėję VDI inspektoriai, ką daryti jam nurodė kiti dirbantys asmenys, kurie žinojo, kad jis atvyks „pabandymui“. Nustatytos aplinkybės neleidžia teigti apie savarankišką D. A. darbų pobūdį būdingą civiliniams teisiniams santykiams. Be to, iš liudytojo D. A. paaiškinimų akivaizdu, kad jis taip pat savęs nelaikė savarankiškai dirbančiu asmeniu, o tikėjosi darbo sutarties sudarymo. Atskirai pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos DK 36 straipsnyje yra nustatyta galimybė susitarti dėl išbandymo laikotarpio, kurio metu, tiek darbdavys, tiek darbuotojas per nustatytą laikotarpį gali apsispręsti tęsti ar nutraukti darbo santykius, tačiau bet kuriuo atveju, su darbuotoju turi būti sudaroma rašytinė darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą pranešama Sodrai, nustatant draudiminio laikotarpio pradžią. DK nuostatos nenumato darbdaviui teisės leisti darbuotojui pabandyti dirbti tam tikrą darbą arba darbdaviui pasižiūrėti, ar asmuo yra tinkamas darbui, kol su juo nėra sudaryta rašytinė darbo sutartis. Atsižvelgiant į tai, J. R. sprendimas įstatyme nustatyta tvarka neįforminti darbo santykių su D. A. laikytinas administraciniu nusižengimu ir sukelia jam atsakomybę už nelegalų darbą.

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. R. būdamas individualios veiklos vykdytoju esant darbo sutarties požymiams leido D. A. ir R. T. dirbti neįforminęs su jais rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka prieš vieną darbo dieną nepranešęs Sodros teritoriniam skyriui apie jų darbo pradžią. Teismui nekyla abejonių, kad būtent J. R. kaip individualios veiklos vykdytojas turėjo imtis veiksmų, kad darbo santykiai būtų įforminti tinkamai, būtent jis buvo sutaręs su R. T. ir D. A. dėl darbų atlikimo, aprūpinęs juos darbo priemonėmis, todėl jis yra tinkamas atsakomybės subjektas. Tarp J. R., kaip individualios veiklos vykdytojo, turinčio teisę samdyti darbuotojus ir R. T. bei D. A. buvo susiklostę darbo santykiai, t. y. jie atliko darbines funkcijas darbdavio naudai, buvo dirbama už iš anksto sutartą atlyginimą. Teismo posėdžio metu VDI atstovas prašė pakeisti protokole nurodytą kaltinimą ir perkvalifikuoti J. R. inkriminuojamą nusižengimą iš ANK 95 straipsnio 1 dalies į to paties straipsnio 2 dalį, numatančią pakartotinumo požymį. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, J. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, nutarimas įsiteisėjo 2018 sausio 16 d. Taigi nagrinėjamas nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nėra pasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas vienerių metų terminas. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nustačius pakartotinumo požymį J. R. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), nelegaliai dirbusių asmenų skaičių (nustatyti du nelegaliai dirbę asmenys), tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taip pat įvertinama J. R. asmenybė – baustas administracine tvarka (taip pat ir už analogiško nusižengimo padarymą), turi galiojančią nuobaudą. Kita vertus iš J. R. parodymų matyti, kad jis dėjo tam tikras pastangas, norėdamas organizuoti savo veiklą laikantis įstatymo reikalavimų, po paskutinės administracinės nuobaudos už nelegalų darbą paskyrimo, konsultavosi su kompetentingais asmenimis dėl jam reikalingos darbo jėgos organizavimo. Be to, J. R. nurodė, kad net ir minimali sankcijoje numatyta bauda ypač apsunkins jo verslą, iš esmės – jį sužlugdys. Byloje nustatyta, kad J. R. turi du nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymui be abejo reikalingos nemažos reguliarios išlaidos, todėl akivaizdu, kad dėl J. R. paskirtos baudos mokėjimo suprastės ne tik jo, bet ir jo mažamečių vaikų gyvenimo kokybė. Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, ANK 34 straipsnio 5 dalimi, darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti J. R. paskyrus mažesnę baudą, nei ANK 95 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 95 straipsnio 2 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

J. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 600 EUR dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 18077159350. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Giedrė Telksnienė