Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

R. G. , Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžejaus Maciejevskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. J. ir trečiųjų asmenų R. J. , J. U. ir kt. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. D. , A. J. , ieškinį atsakovams UAB „Vilniaus energija“, UAB „Antakalnio ūkis“, tretieji asmenys A. K. , A. M. , A. Š. , S. V. , J. A. Č., G. Č. , M. S. , G. J. , A. K. , A. M. , G. V. , J. U. , R. J. , R. Š. , E. B. , G. J. Beltė, G. K. , A. R. , J. R. , L. B. , M. B. , V. S. Bareikis, B. R. , V. R. , Ą. N. , A. I. Chaidakevičius, G. B. , J. B. , V. U. , V. S. , J. S. , J. B. , K. P. , G. T. , I. K. , E. K. , G. K. , N. K. , P. T. , G. T. , R.O. O., I. O. , V. S. , R. S. , M. S. , H. G. , N. K. , dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. liepos27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas, analizuodamas sutartis nustatė, kad jos pasirašytos atsakovų atstovų neviršijant įgaliojimų, „Vilniaus energija“ atstovas veikė pagal Vilniaus energijos Prezidento 2004m. balandžio 07d. įsakymu Nr. 139 suteiktus įgaliojimus, o „Antakalnio ūkis“ atstovas veikė kaip butų savininkų atstovas-administratorius, taigi šalys, t.y. atsakovai UAB ,,Vilniaus energija“ ir UAB ,,Antakalnio ūkis“, kaip administratorius, pasirašė ginčo sutartis neviršydami jiems suteiktų įgaliojimų. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta įstatymo reglamentuojamų pagrindų pripažinti sutartis negaliojančiomis. Teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė savo ieškinių pagrįstumo (CPK 178str. ), todėl juos atmetė.

2006-04-12 balsų dauguma buvo priimtas namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų sprendimas įdiegti Šilumos paskirstymo sistemą, kuri yra namo šildymo sistemos patobulinimas, siekiant efektyvaus šilumos energijos vartojimo name. Sutikimas įdiegti šilumos paskirstymo sistemą buvo išreikštas ne tik Protokole, bet ir butų savininkų konkliudentiniais veiksmais, leidžiant šią sistemą sumontuoti savo butuose.

Šilumos paskirstymo dalikliais sistema buvo įrengta ne visuose namo butuose, 2006-10-11 UAB „Antakalnio ūkis" kreipėsi į UAB „Vilniaus energija" prašydamas sumontuoti šilumos energijos paskirstymo sistemą butuose, kuriuose gyventojai sutinka turėti tokią sistemą ir skaičiuoti mokestį už suvartotą šilumos energiją pagal šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodą Nr. 6 „C"( 2005-12-30 nutarimas Nr. O3-86). Šio nutarimo 1.4. punkte nurodyta, kad paskirstymo metodas Nr. 6 gali būti taikomas ir esant „vienvamzdei" šildymo sistemai, todėl ieškovas yra neteisus teigdamas skunde, kad šiai sistemai „paskirstymo dalikliais sistemos be žalos įrengti negalima". Apeliacinio skundo argumentai, jog ginčijamas 2006-04-12 protokolas neatspindi net dalies namo bendraturčių valios, jog iš įgaliojimo turinio nėra aiškus atstovaujamojo pavedimas, todėl negali būti įvykdytas, nepagrįsti, nes CK 4.85 str. 1 d. nustato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų <...> savininkų balsų dauguma.

Šildymo sistemos pertvarkymas ir centrinio šildymo individualaus reguliavimo sistemos įdiegimas nėra laikomas disponavimu daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistema, tai reiškia, kad sprendimai dėl šilumos paskirstymo sistemos pertvarkymo gali būti priimti, jeigu to pageidauja daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų dauguma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2006).

Kadangi šildymo sistemos pertvarkymui pritarė dauguma namo butų ir kitų patalpų savininkų, šis pertvarkymas visiškai atitiko daugumos namo bendrasavininkų valią. Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas Nr. 6 gali būti taikomas tais atvejais, kai daugumoje namo butų ar patalpų yra įdiegta šilumos paskirstymo dalikliais sistema (šiuo atveju 25 butų savininkai sutiko ją įdiegti, 17 atsisakė) ir visiškai nėra būtina, kad ši sistema būtų įrengta visuose daugiabučio namo patalpose.

Apeliantai nenurodė, kokia reali žala jiems buvo padaryta atsakovų veiksmais, todėl reikšdami ieškinius, apeliacinį skundą jie piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Ieškovės ir trečiųjų asmenų apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo materialinės teisės normų, reglamentuojančių turto administratoriaus teisių apimtį, sandorių negaliojimą dėl įgaliojimų viršinimo, disponavimo bendrąja nuosavybe tvarką (Civilinio kodekso 4.72 straipsnio 1 d., 4.85 straipsnio, 1.92 straipsnio) taikymo.

Ginčo ir apeliacinio skundo objektas yra Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkų susirinkimo, vykusio 2006 m. balandžio 12 d., protokolas. Apeliantai nurodo, kad susirinkimas nepriėmė sprendimo dėl šilumos paskirstymo ir individualaus reguliavimo sistemos įdiegimo, nes nebuvo kvorumo ir jame nurodytas savininkų skaičius nedalyvavo, jo darbotvarkė nebuvo paskelbta prieš dvi savaites, kaip to reikalauja Civilinio kodekso 4.88 straipsnio 2 d., nebuvo priimtas sprendimas dėl administratoriui suteikimo įgaliojimų bendraturčių vardu pasirašyti sutartį su UAB „Vilniaus energija“.

Daugiabučio namo šildymo būdo keitimas kvalifikuojamas kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto pertvarkymas, dėl kurio sprendimą savininkai priima CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 1 dalį daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai yra šilumos vartotojai, jeigu jie butus ir kitas patalpas šildo pastato šildymo būdu. Sprendimą dėl šildymo būdo jie priima ne tik kaip vartotojai, bet ir kaip savininkai. Sprendimas dėl daugiabučio namo šildymo būdo keitimo yra savininkų sprendimas dėl bendrojo naudojimo įrenginių pertvarkymo, t.y. savininkų sprendimas dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo. Savininkas įgyvendina nuosavybės teisę savo nuožiūra, bet ši teisė nėra absoliuti, nes savininkas neturi pažeisti įstatymo ir kitų asmenų teisių ir interesų. Bendrosios nuosavybės įgyvendinimo atveju tai reiškia, kad bendraturtis turi būti informuotas ir turėti galimybę realiai dalyvauti priimant sprendimus dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo, kartu tai reiškia, jog jis turi paisyti kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų (CK 4.37, 4.75 straipsniai). Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas reglamentuojamas CK 4.85 straipsnyje. Jame nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2005).

Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę (CK 4.85 straipsnio 2 dalis). Proceso dalyviai nepateikė į bylą įrodymų, kad apie 2006-04-02 susirinkimą bendraturčiams buvo pranešta prieš dvi savaites, kaip to reikalauja nurodyta įstatymo nuostata. Taip pat į bylą nėra pateikta įrodymų, kad susirinkimo sprendimas - 2006 m. įdiegti šilumos paskirstymo ir individualaus reguliavimo sistemą bei kiti protokole nurodyti nutarimai buvo priimti sutinkamai su CK 4.85 straipsnio 1 d. reikalavimais, t.y. balsų dauguma, nes į byla nėra pateikta minėtame susirinkime dalyvavusių bendraturčių sąrašas. Iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2007-11-27 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą galima daryti išvadą, kad susirinkime dalyvavo ne daugiau kaip 16 bendraturčių, nes apklausiant butų savininkus tik penkiolika paliudijo, kad jie dalyvavo susirinkime, vienas asmuo nepamenantis, o 26 savininkai nurodė, kad susirinkime nedalyvavo. Nors baudžiamojo įstatymo prasme toks protokolas nebuvo laikomas suklastotu, nes jame įtraukti duomenys apie pasisakiusių per 2006-04-05-08 apklausą duomenys, tačiau pagal Aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 554 patvirtintų Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinius įstatų reikalavimus tai yra susirinkimo tvarkos vedimo pažeidimas. Šalims nepateikus susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašo ir esant byloje minėtam nutarimui, bei ieškovų ir kelių trečiųjų asmenų paaiškinimams teismui buvo pagrindas daryti išvadą, kad ginčijamas sprendimas priimtas nesant reikiamo susirinkimo kvorumo, t.y. jame nedalyvaujant reikiamam kiekiui bendraturčių, ginčijamas susirinkimas ir jame priimti sprendimai pripažinti neteisėtais.

Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (5 dalis). Vyriausybė 2000 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1070 (2001 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 820 redakcija) įpareigojo Aplinkos ministeriją parengti ir suderinus su Teisingumo ministerija patvirtinti Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinius įstatus. Aplinkos ministras 2001 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 554 patvirtino Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinius įstatus, kurių VI skyriuje apibrėžiama bendrijos narių sprendimų priėmimo balsuojant raštu tvarka. Balsavimas raštu turi vykti laikantis Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinių įstatų VI skyriuje nustatytų procedūrų, kadangi šių procedūrų nebuvo laikytasi – nebuvo prieš dvi savaites bendrasavininkai supažindinti su klausimais, dėl kurių vyksta raštu apklausa, todėl negalima laikyti, kad pateiktas sąrašas (t 2, b.l. 313-314) yra jame pasirašiusių asmenų priimtas sprendimas ir jo pagrindu, kaip nurodė teismas savo sprendime, administratorius buvo įgaliotas namo savininku vardu pasirašyti sutartis su atsakovu UAB „Vilniaus energija“.

UAB „Antakalnio ūkis“, būdamas namo Debesijos 4, Vilniuje, administratoriumi bei veikdamas viso namo bendraturčių vardu, privalėjo elgtis atsakingai, atidžiai, ir būdamas įpareigotas neva įvykusio namo bendraturčių susirinkimo vardu pasirašyti ginčijamas sutartis su atsakovu UAB „Vilniaus energija“ turėjo patikrinti tokio susirinkimo protokolo bei jame priimtų sprendimų teisėtumą, tuo labiau, kad tokį patikrinimą atlikti buvo pakankamai paprasta – patikrinti ar yra prie protokolo dalyvavusių susirinkime bendraturčių sąrašas. Tik tokiu atveju jis galėjo būti tikras, jog namo bendraturčiai tinkamai įgyvendina teisę priimti sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo. Kadangi kolegija konstatavo, jog 2006-04-12 susirinkimas ir jame priimti nutarimai yra neteisėti, todėl darytina išvada, kad administratorius neturėjo įgalinimų pasirašyti ginčijamas sutartis (Civilinio kodekso 4.84 straipsnis, 2.136 straipsnio 1 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju ginčijamas sutartis pripažinti negaliojančiomis nėra teisinio pagrindo, nes šioms sutartims administratoriaus atstovaujamieji namo bendraturčiai, o tiksliau 25 iš 42 bendraturčių jo sudarytoms sutartims pritarė (Civilinio kodekso 2.136 straipsnio 1 d.). Bendraturčių sutikimas pasireiškė tuo, jog jie vykdant sutartį ir diegiant daliklinę šilumos paskirstymo sistemą, pasirašė sutikimą dėl tokios sistemos įdiegimo ir leido savo butuose sumontuoti tam reikalingus ir ginčijamos sutarties prieduose nurodytus prietaisus (t 1, b.l. 3742, 47-51). Nors į bylą nėra pateikta tokių rašytinių sutikimų, bet šios aplinkybės neginčijo nei šalys, nei tretieji asmenys, atvirkščiai, tiek šalių ir trečių asmenų procesiniuose dokumentuose, tiek jų paaiškinimuose teismo posėdžio metu yra nurodyta, kad būtent 25 bendraturčiai sutiko ir pasirašė sutikimus įsirengti šilumos energijos daliklinę sistemą. Kolegija tokį sprendimą priima atsižvelgdama į tai, kad daugiabučiame name butai asmenims priklauso asmeninės nuosavybės teise, o tik bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga priklauso bendros nuosavybės teise (LR CK 4.82 str. 1 d., LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d.). Iš LR CK 4.85 str. 1 ir 4 d. normų analizės darytina išvada, kad bendrijos narių (patalpų savininkų) susirinkimas sprendimus priima tik dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo. Tačiau ši norma negali būti taikoma, kai kalbama apie bendrijos nariui asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą, t.y. butą. Tokiu atveju patys butų savininkai gali nuspręsti ar jiems įdiegti savo bute daliklinę šilumos paskirstymo sistemą ar ne. Kolegijai pripažinus, kad administratorius tokių įgalinimų neturėjo, o 25 savininkams akceptavus įgalinimus viršijusio asmens pasirašytą sutartį, remiantis Civilinio kodekso 4.85 straipsnio pagrindu ieškovai nuginčyti tokios sutarties negali.

Ieškovai nurodė, kad tokiame kaip jų name, kur yra vienvamzdė šildymo sistema, daliklinės šildymo sistemos įrengti negalima techniškai, tačiau šis argumentas nėra pakankamai pagrįstas leistinais į bylą pateiktais įrodymais, nes vien ieškovo paaiškinimų negalima laikyti pakankamu įrodymu tai konstatuoti. Pažymėtina, kad ieškovo paminėtas internetinėje svetainėje straipsnis ar pasisakymai nelaikomi byloje įrodymu (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-12-30 nutarimu Nr. 03-86 patvirtintų šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodo Nr. 6 1.4 punktas paneigia ieškovo nurodytą argumentą apie šio paskirstymo metodo taikymo galimumą esant name vienvamzdei šildymo sistemai (t 1, b.l. 16).

Ieškovas M. D. nurodė, kad yra pažeidžiamos jo teisės, nes jam nesutikus su sistemos įdiegimu yra skaičiuojami mokesčiai už jos įdiegimą. Nagrinėjant šį ieškovo argumentą yra aktuali nuostata CK 4.83 straipsnio 3 dalyje, kur nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003). O taip pat CK 4.83 straipsnio 4 dalis, kuri nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pažymėtina, kad ieškovas savo bute nėra įrengęs daliklinės šilumos paskirstymo ir individualaus reguliavimo sistemos, nebuvo išreiškęs sutikimo dėl šios sistemos įrengimo, todėl ieškovo nesutikimas apmokėti išlaidų, susijusių su daliklinės šilumos paskirstymo ir individualaus reguliavimo sistemos įdiegimu ir eksploatavimu, yra teisėtas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas savo triplike į ieškovo ieškinį yra nurodęs, kad M. D. daliklinės sistemos pajungimo mokestis nuo 2006 m. gruodžio mėn. nėra skaičiuojamas (t 1, b.l. 139). Ieškovas apeliaciniu skundu neginčija tos aplinkybės, jog atsakovas nereikalauja sumokėti nurodyto mokesčio, todėl ieškovo teisių pažeidimo dėl tokio mokesčio skaičiavimo konstatuoti nėra pagrindo.

Ieškovė ir tretieji asmenys apeliaciniame skunde nurodė, kad name įdiegus daliklinę šildymo sistemą yra pažeidžiamos teisės, nes priklausomai nuo reguliuojamos temperatūros kituose butuose, svyruoja temperatūra jiems priklausančiuose butuose, tačiau kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo nurodytu, kad šiam argumentui pagrįsti apeliantai į bylą nėra pateikę pakankamai įrodymų, o tik remiasi savo paaiškinimais. Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (jo dalį) kaip nepagrįstą, t. y. neturintį faktinio pagrindo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje yra keistinas nutartyje nurodytais motyvais (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 3 p.).

Patenkinus dalį ieškinio ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 d.). Ieškovas M. D. yra sumokėjęs 200 Lt žyminio mokesčio, nuo kitos dalies mokesčio yra atleistas, todėl jam yra priteistina iš atsakovo UAB „Antakalnio ūkis“ 100 Lt žyminio mokesčio sumokėtą už ieškinį; ieškovė A. J. - sumokėjusi 131 Lt žyminio mokesčio (t 2. b.l. 98), - jai priteistina 65,50 Lt, taip pat pašto išlaidos turėtos teismo nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme perskirstytinos, priteisiant iš atsakovo UAB „Antakalnio ūkis“ 383,79 Lt, o iš ieškovų – po 191,90 Lt, nurodytu būdu pakeičiant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų.

Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą iš atsakovo priteistina ieškovei A. J. ½ dalis sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą – 67,50 Lt iš sumokėtų 135 Lt (t 2, b.l. 336), 160,56 Lt išlaidų už skelbimą spaudoje apie bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš sumokėtų 321,12 Lt, taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu 51,90 Lt , iš atsakovo UAB „Antakalnio ūkis“ 25,95 Lt ir 25,95 Lt iš apeliantės A. J. (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. sprendimą dalyje pakeisti: ieškinio dalį dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrasavininkių 2006-04-12 susirinkimo nutarimų panaikinimo tenkinti, šiame susirinkime priimtus nutarimus panaikinti.

Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstyti taip: iš atsakovo „UAB Antakalnio ūkis“ priteisti: 100 Lt žyminio mokesčio sumokėtą už ieškinį ieškovui M. D. ir 65,50 Lt ieškovei A. J. , 383,79 Lt pašto išlaidų valstybei; ir priteisti iš ieškovų M. D. ir A. J. po 191,90 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Antakalnio ūkis“ 228,06 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme A. J. , 25,95 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybei (įmokos kodas 5660)

Iš A. J. priteisti 25,95 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei (įmokos kodas 5660).