Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, sekretoriaujant E. K., dalyvaujant ieškovės B UAB „Ligmeta“ atstovui administratoriui I. L.; viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Ligmeta“ ieškinį atsakovams J. P., D. G., UAB „Kauliukas“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė B UAB „Ligmeta“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų J. P., D. G., UAB „Kauliukas“ 191 939,19 Eur turtinę žalą; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad Kauno apygardos teismas 2016 04 12 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Ligmeta“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2016 04 23. Įmonės administratoriumi paskirta UAB „Principo reikalas“. Pažymi tai, kad Kauno apygardos teismas 2016 04 12 nutartimi taipogi įpareigojo UAB „Ligmeta“ valdymo organus ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Minėti teismo įpareigojimai nėra įvykdyti ir bankroto administratoriui nėra perduotas joks turtas bei dokumentai.

1.2. Remiantis VĮ Registrų centras pateiktais duomenimis B UAB „Ligmeta“ vadovas nuo 2012 05 04 iki bankroto bylos iškėlimo buvo J. P.. Šis asmuo nuo 2012 06 27 taip pat yra vienintelis įmonės akcininkas. Juridinių asmenų registro duomenimis paskutinis balansas viešajam registrui buvo pateiktas už 2014 metus. Remiantis šio įmonės balanso duomenimis įmonė turėjo turto už 129 515,47 Eur. Neturėdama buhalterinės apskaitos dokumentų administratorė neturi galimybės nustatyti, kur šiuo metu yra įmonės turtas.

1.3. Kauno apygardos teismas 2017 03 23 nutartimi B UAB „Ligmeta“ bankrotą pripažino tyčiniu. Nagrinėjant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, J. P. į bylą pateikė 2015 09 25, 2015 10 21, 2015 11 04, 2015 11 25, 2016 03 25 akcijų pirkimo pardavimo sutartis, kurių pagrindu UAB „Ligmeta“ akcijos buvo parduotos UAB „Kauliukas“. Taip pat jis pateikė 2016 03 23 akcininko sprendimą, kuriuo buvo atleistas iš UAB „Ligmeta“ direktoriaus pareigų, o direktoriumi paskirtas D. G..

1.4. Kauno apygardos teismas patvirtino kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 79901,20 Eur sumai. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko UAB „Ligmeta“ mokestinį patikrinimą ir 2017 06 21 patikrinimo akte nustatė, jog įmonė pažeidė mokestinius teisės aktus ir dėl to papildomai apskaičiavo 100 257,99 Eur nedeklaruotų mokesčių ir baudą. 2016 09 06 B UAB „Ligmeta“ kreditorių susirinkimas patvirtino 11 780 Eur administravimo išlaidų sąmatą. Todėl bendra prašoma priteisti suma sudaro 191939,19 Eur ir tai yra įmonei padaryta žala.

1.5. Teismui įmonės bankrotą pripažinus tyčiniu, įmonės valdymo organų neteisėtų veiksmų ir bankrutavusios įmonės žalos priežastinis ryšys yra preziumuojamas. Be to, iš įmonės 2014 metų balanso matyti, jog įmonė turto turėjo už 447 191 Lt, o jos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 195 199 Lt. Tačiau šie rodikliai tik sudaro įvaizdį, kad įmonė buvo moki. Iš VMI akto matyti, jog įmonė nuo 2012 metų nedeklaravo ir nesumokėjo 100 257,99 Eur mokesčių. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog įmonės valdymo organai realių duomenų apie įmonės įsipareigojimus balansuose nenurodė jau nuo 2012 metų.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus palaikė; akcentavo, jog UAB „Kauliukas“ kaip B UAB „Ligmeta“ akcininkas nuo 2015 09 25 nesidomėjo įmonės finansine padėtimi, neperėmė įmonės turto ir dokumentų. Žala padaryta įmonę valdant atsakovui J. P.. D. G. įmonės direktoriumi paskirtas 2016 03 25 , o bankroto byla iškelta 2016 04 12. Įmonė tapo nemoki 2014 metais. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas atsisakė reikalavimų atsakovų UAB „Kauliukas“ ir D. G. atžvilgiu, žalą prašė priteisti iš J. P..

Atsakovų D. G. ir UAB „Kauliukas“ procesinių dokumentų esmė.

Atsakovai D. G. ir UAB „Kauliukas“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį jų atžvilgiu atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma:

3.1. Viena iš UAB „Kauliukas“ ir D. G. veiklų yra bendrovių akcijų įsigijimas su tikslu ateityje jas parduoti brangiau ir taip uždirbti pelną. Šiuo tikslu UAB „Kauliukas“, atstovaujama D. G. 2015 09 25, 2015 10 21, 2015 11 04, 2016 03 25 sudarė su UAB „Ligmeta“, atstovaujama J. P., UAB „Ligmeta“ akcijų pirkimo pardavimo sutartis. 2016 03 25 vienintelio akcininko UAB“Kauliukas“ sprendimu J. P. buvo atleistas iš UAB „Ligmeta“ direktoriaus pareigų ir į jas paskirtas D. G..

3.2. Pasirašant akcijų pirkimo - pardavimo sutartis pardavėjas J. P. neminėjo, kad įmonė turi turto, todėl turto perdavimo aktas nebuvo pasirašytas ir joks turtas nebuvo perduotas. Jis buvo įsitikinęs, kad perka tuščią įmonę, nevykdančią veiklos, neturinčią turto ir įsipareigojimų. Jie niekada nedisponavo ir nedisponuoja jokiu B UAB „Ligmeta“ turtu. Nei VĮ registrų centras, nei VĮ Regitra nėra jokio registruoto B UAB „Ligmeta“ turto. Bendrovės UAB „Ligmeta“ buhalteriniai dokumentai taip pat nebuvo perduoti. Jis buvo susitaręs dėl dokumentų perdavimo, tai buvo įtvirtinta priėmimo – perdavimo aktu. Dokumentai bus perduoti administratoriui.

3.3. Teisinis ir faktinis ieškinio pagrindai apsiribojo tik ĮBĮ 8str. 1 ir 4 d.d. Atsakovas D. G. bendrovės vadovu tapo 2016 m. kovo 25 d., o bankroto byla UAB „Ligmeta“ iškelta 2016 m. balandžio 12 d. Civilinės atsakomybės už pavėluotą bankroto bylos iškėlimą juridiniam asmeniui atveju, būtina nustatyti, kada atsakingas asmuo (vadovas) sužinojo apie bendrovės finansinę situaciją. Aukščiau išdėstyti faktai įrodo, jog D. G. neturėjo pakankamai laiko susipažinti su įmonės finansine situacija, nes vadovu buvo tik mėnesį. Tai apsunkino ir faktas, jog jam nebuvo perduoti įmonės buhalteriniai dokumentai. Ieškovė nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovo vadovavimo laikotarpiu buvo pažeista įstatyme numatyta įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo.

3.4. Juridinių asmenų vadovų atsakomybė yra deliktinė, todėl būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, kaltę. Vadovas atsako tik dėl jo didelės kaltės, t.y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus vykdant savo pareigas. Be to, būtina nustatyti kiekvieno vadovo valdymo laikotarpiu atsiradusią žalą. Šiuo atveju žala įvardijami visi kreditoriniai reikalavimai. Tačiau jie atsirado vadovu būnant J. P.. D. G. vadovavimo laikotarpiu jokia bendrovės veikla nebuvo vykdoma, įmonės finansinė veikla nepablogėjo.

Ieškinys patenkintinas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Ieškovė B UAB „Ligmeta“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų J. P., D. G., UAB „Kauliukas“ 191 939,19 Eur turtinę žalą; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.Kauno apygardos teismas 2016 04 12 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Ligmeta“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2016 04 23. Įmonės administratoriumi paskirta UAB „Principo reikalas“. Kauno apygardos teismas 2016 04 12 nutartimi įpareigojo UAB „Ligmeta“ valdymo organus ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Minėti teismo įpareigojimai nėra įvykdyti ir bankroto administratoriui nėra perduotas joks turtas bei dokumentai. Iš VĮ Registrų centras duomenų nustatyta, jog B UAB „Ligmeta“ vadovas nuo 2012 05 04 iki bankroto bylos iškėlimo buvo J. P.. Šis asmuo nuo 2012 06 27 taip pat buvo vienintelis įmonės akcininkas. Juridinių asmenų registro duomenimis paskutinis balansas viešajam registrui buvo pateiktas už 2014 metus. Remiantis šio įmonės balanso duomenimis įmonė turėjo turto už 129 515,47 Eur. Neturėdama buhalterinės apskaitos dokumentų administratorė neturi galimybės nustatyti, kur šiuo metu yra įmonės turtas. Kauno apygardos teismas 2017 03 23 nutartimi B UAB „Ligmeta“ bankrotą pripažino tyčiniu. Nagrinėjant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, J. P. į bylą pateikė 2015 09 25, 2015 10 21, 2015 11 04, 2015 11 25, 2016 03 25 akcijų pirkimo pardavimo sutartis, kurių pagrindu UAB „Ligmeta“ akcijos buvo parduotos UAB „Kauliukas“. Taip pat jis pateikė 2016 03 23 akcininko sprendimą, kuriuo buvo atleistas iš UAB „Ligmeta“ direktoriaus pareigų, o direktoriumi paskirtas D. G..Kauno apygardos teismas patvirtino kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 79901,20Eur sumai. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko UAB „Ligmeta“ mokestinį patikrinimą ir 2017 06 21 patikrinimo akte nustatė, jog įmonė pažeidė mokestinius teisės aktus ir dėl to papildomai apskaičiavo 100 257,99 Eur nedeklaruotų mokesčių ir baudą. 2016 09 06 B UAB „Ligmeta“ kreditorių susirinkimas patvirtino 11 780 Eur administravimo išlaidų sąmatą. Todėl bendra prašoma priteisti suma sudaro 191939,19 Eur ir tai yra įmonei padaryta žala. Ieškovės B UAB „Ligmeta“ atstovas 2018 m. balandžio 20 d. teismo posėdyje nurodo, jog atsakovų UAB „Kauliukas“ ir D. G. atžvilgiu reikalavimų priteisti žalą atsisako. Žodiniame pareiškime nurodė, jog, taip bus paprasčiau. Byla nutrauktina. Ieškovės B UAB „Ligmeta“ atstovas pateikė teismui žodinį pareiškimą, kuriame nurodo, kad atsisako ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo atsakovams D. G. ir UAB „Kauliukas“. Tokia ieškovės teisė numatyta CPK 140 straipsnio 1 dalyje. Teismas priima atsisakymą nuo ieškinio, todėl bylą nutraukia CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Be to, Teismas sprendžia, kad ieškovei B UAB „Ligmeta“ išaiškintina, jog, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).Civilinei atsakomybei kilti yra būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, sprendžia, jog civilinei atsakomybei kilti būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos yra tik atsakovo J. P. atžvilgiu. Tokią išvadą teismas grindžia tokiomis aplinkybėmis: ieškovės B UAB „Ligmeta“ atstovas patvirtino, be to tai patvirtina į bylą pateikti įrodymai, jog žala padaryta tuo metu, kai įmonės direktoriumi ir vieninteliu akcininku buvo atsakovas J. P.. Jis taip pat nurodė, jog įmonė jau 2014 metais tapo nemoki.Ieškovė, prašydama priteisti žalą, nurodo, jog egzistuoja visos būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos: įmonės bankrotą pripažinus tyčiniu, įmonės valdymo organų neteisėtų veiksmų ir bankrutavusios įmonės žalos priežastinis ryšys yra preziumuojamas. Be to, iš įmonės 2014 metų balanso matyti, jog įmonė turto turėjo už 447 191 Lt, o jos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 195 199 Lt. Tačiau šie rodikliai tik sudaro įvaizdį, kad įmonė buvo moki. Iš VMI akto matyti, jog įmonė nuo 2012 metų nedeklaravo ir nesumokėjo 100 257,99 Eur mokesčių. Įmonės valdymo organai realių duomenų apie įmonės įsipareigojimus balansuose nenurodė jau nuo 2012 metų.Atsakovo J. P. neteisėti veiksmai pasireiškė tiek imperatyviųjų, tiek ir fiduciarinių pareigų nevykdymu, t.y.: i) buhalterinės apskaitos aplaidžiu tvarkymu, ii) savalaikio bankroto neiniciavimu, ką įpareigoja LR ĮBĮ 7 str. 1 d., 8 str. 5 d.; iii) turto ir dokumentų neišsaugojimu ir neperdavimu bankroto administratorei; iv) įmonės privedimu prie bankroto tyčia; v) vengimu elgtis rūpestingai ir atidžiai įmonės kreditorių interesų apsaugos atžvilgiu. Atsakovas J. P. nurodytų aplinkybių neginčija, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, iš direktoriaus pareigų buvo atleistas tik nuo 2016 03 25, kai bankroto byla įmonei iškelta 2016 04 12, o įmonė nemoki buvo jau nuo 2012 mertų..Dėl žalos fakto ir dydžio. B UAB „Ligmeta“ žala, kuri yra lygi nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų sumai, apskaičiuotų ir nesumokėtų mokesčių ir administravimo išlaidų sumai – 191939,19 Eur buvo padaryta dėl visumos sekančių aplinkybių: i) dėl turto, kuris buvo apskaitomas įmonės buhalterinės apskaitos registruose neperdavimo; ii) dėl finansinės apskaitos registrų ir dokumentų nesudarymo ir neišsaugojimo; bei turto ir dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui, iii) dėl savalaikiai neinicijuotos įmonės bankroto bylos ir įmonės privedimo prie bankroto tyčia. Teismas su šiais argumentais sutinka. Dėl priežastinio ryšio. Šiuo atveju tarp žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų priežastinis ryšys yra tai, kad jis nevykdė savo pareigų, t.y. netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, nemokėjo mokesčių, neišsaugojo įmonės turto ir dokumentų, įmonę prie bankroto privedė tyčia.Apibendrindamas, teismas daro išvadą, jog ieškovė įrodė ieškinį, todėl jis patenkinamas ir iš atsakovo J. P. ieškovei priteisiama 191939,19 Eur žala.

Dėl palūkanų

Ieškovė prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Atsakovas J. P. praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, už kurią sumokėti praleistas terminas, t.y. nuo bylos iškėlimo teisme (2017 07 07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 11 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovų turtą 191939,19 Eur sumai. Atsakovų UAB „Kauliukas“ ir D. G. atžvilgiu ieškinį atmetus, panaikinamos ir jų atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės CPK 150 straipsnio pagrindu. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos atsakovo J. P. atžvilgiu paliekamos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalys prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė. Ieškinį patenkinus iš dalies ir iš atsakovo J. P. priteisus 191939,19 Eur, iš jo priteisiamas 2939,55 Eur žyminis mokestis valstybei CPK 96 straipsnio pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 239 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

civilinę bylą pagal ieškovės B UAB „Ligmeta“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams UAB „Kauliukas“, D. G. nutraukti.

Išaiškinti ieškovei B UAB Kauliukas“, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei B UAB „Ligmeta“ (juridinio asmens kodas 302759579) iš atsakovo J. P. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 191939,19 Eur žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 191 939,19 Eur nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2017 07 11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo J. P. (fizinio asmens kodas( duomenys neskelbtini)), gyv. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (išieškotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas - 5660, mokėjimo paskirtis - „pašto išlaidos“) 2939,55 Eur žyminį mokestį. Sumokėjus nedelsiant pateikti kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pirmosios instancijos teismui.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų UAB „Kauliukas“ ir D. G. atžvilgiu.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos atsakovo J. P. atžvilgiu, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Nurodyti, jog, vadovaujantis CPK 140 straipsnio 4 dalimi, šalys, nepasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti.

Teisėja Rūta Palubinskaitė