Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-11-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1131-935/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-11-25
Bylos Nr.
1-1131-935/2015
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-02005-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Kaltinamasis
S. M.
Nukentėjusysis
L. M.
Advokatai
Gediminis Skaistis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1131-935/2015Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02005-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.3., 1.1.7.2.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS REPSUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Linai Žiupsnienei,dalyvaujant prokurorams Linui Silevičiui, Gediminui Juknai,kaltinamojo gynėjui advokatui Gediminiui Skaisčiui,kaltinamajam S. M.,vertėjams Ritai Daškevičienei, Andriui Krušnai,nukentėjusiajai L. M.,

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Omske, Rusijoje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. 2014 m. birželio 28 d., apie 13.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,23 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), ketvirto aukšto bendrojo naudojimo koridoriuje, savo žmonai L. M. sugriebė už plaukų ir jos galvą ne mažiau kaip tris kartus trenkė į koridoriuje esantį radiatorių, tokiais veiksmais sukeldamas L. M. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

S. M. teisme parodė, jog 2014 m. birželio 28 d. jis apie 12.00 val. grįžo iš darbo namo, buvo išgėręs. Žmona buvo pas I. G., kurios kambarys yra priešais jo ir žmonos kambarį. Žmona su I. G. vartojo alkoholį. Jis savo žmoną bandė įtraukti į butą, kai žmoną traukė į butą, I. G. tai suprato kaip muštynes. Žmona negalėjo paeiti, ją turėjo traukti. Bandė traukti į butą, kad negulėtų girta koridoriuje. Faktą, kad jo žmona buvo pas I. G. matė, kadangi kambario durys buvo atidarytos. Laukdamas, kol grįš žmona, gėrė alkoholinius gėrimus. Žmona voliojosi koridoriuje, todėl tempė ją į kambarį. Žmoną tempė už megztinio, nes negalėjo pakelti. Žmona galėjo susižaloti pati, kadangi kai ji išgeria – griuvinėja, kai grįžta namo, jos veidas būna sumuštas. Įvykio dieną ant žmonos kūno buvę sužalojimai, buvo padaryti anksčiau, jis žmonos nemušė.

Nukentėjusioji L. M. teisme parodė, jog įvykio aplinkybes atsimena miglotai. Įvykio dieną ji su kaimyne I. G. vartojo alkoholį, buvo apsvaigusi, negalėjo tiesiai nueiti į tualetą ir balkoną, turėjo laikytis, kad nenuvirstų. Nukentėjusioji teigė, jog ji nukrito prie radiatoriaus, tuomet susižalojo veidą. Gėrė ne vieną dieną, vos galėjo užlipti laiptais. Sužalojimai buvo iš anksčiau. Vyras jai fizinio skausmo nesukėlė, jis tik tempė už megztinio. Vyras jai liepė eiti namo, prie I. G. kambario durų paėmė už pakarpos ir nutempė namo. Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, jog neatsimena, kad būtų davus tokius parodymus, prieš savo vyrą negalėjo duoti parodymų. L. M. teigė, jog ji pareiškimo nerašė, ant apklausos protokolų yra ne jos parašai, jos parašas yra tik ant vieno protokolo. Įvykio dienos neprisimena. Su vyru bendravo apie teismą.

Nukentėjusioji L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. birželio 28 d. 13.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos vyras S. M. be jokios priežasties pradėjo ją mušti. Vyras jai sudavė daug smūgių į įvairias kūno vietas, daugiausiai sudavė į galvos sritį. Vyras ją mušė visame bute, abiejų rankų delnais. Kai vyras ją mušė, jis nieko nekalbėjo. Vyras dažnai prieš ją smurtauja. Po vyro sumušimo išėjo į bendro naudojamo koridorių, užėjo pas kaimynę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) bute, paskui nuėjo į balkoną, esantį bendrojo naudojimo koridoriuje. Būnant balkone, atėjo vyras. Vyras liepė eiti namo, pradėjo tampyti už plaukų, kelis kartus jos galvą trenkė į radiatorių. Vyras mušdamas grasino, kad užmuš ją ir kaimynę. Vaikai smurto nematė. (b. l. 13)

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji L. M. parodė, kad 2014 m. birželio 28 d. ji vartojo alkoholį pas kaimynus. Tarp jos ir vyro dažnai kyla konfliktai, kadangi ji dažnai girtauja. Jos vyras smurtauja, nes kartais netenka kantrybės dėl jos girtavimo. Įvykio dieną vyras koridoriuje ją tempė už rankų ir rūbų į namus. Įvykio tiksliai nepamena, nes buvo labai girta. (b. l. 16)

Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad L. M. nurodė, jog 2014 m. birželio 28 d. 13.00 val. (duomenys neskelbtini), ją sumušė S. M.. Vyras daužė į veido sritį abiejų rankų delnais, grasinimų nebuvo. (b. l. 3)

Liudytoja I. G. teisme parodė, jog ji karu su vaikais parvažiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Vienu metu, kai ji ėjo koridoriumi, sutiko S. M., kuris spyrė jai į pilvą. S. M. buvo neblaivus. Liudytoja teigė, jog ji parašė pareiškimą, kvietė policiją. L. M. įvykio dieną buvo neblaivi, sėdėjo ant palangės prie lango, o vyras ją daužė. S. M. sukėlė L. M. fizinį skausmą. Liudytoja tvirtino, jog matė, kaip S. M. mušė L. M. tuo metu, kai ši buvo prie balkono, daužė į radiatorius. Įvykis galėjo įvykti 2014 metų vasarą, galėjo būti birželio mėnesį. Prieš įvykį L. M. nebuvo užėjusi pas liudytoją, ji buvo užėjusi po įvykio. I. G. teigė, jog ji koridoriuje išgirdo triukšmą, pradarė duris ir matė, kaip S. M. laikė L. M. už plaukų ir trankė jos galvą į radiatorių, buvo suduoti du ar trys smūgiai, po smūgių L. M. buvo palikta koridoriuje. Liudytoja negalėjo atsiminti, kada ji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, t. y. ar tą pačią dieną, ar vėliau. L. M. neleido kviesti policijos ir greitosios pagalbos, kadangi sakė, jog ji bus mušama dar labiau. Kai skambino į policiją, L. M. nebuvo užėjusi į butą, ji stovėjo už durų, koridoriuje. Kai buvo klausiama, ar reikia medikų pagalbos, ji pradarė duris ir paklausė L. M., ar jai reikia medikų. L. M. iš galvos bėgo kraujas, veidas buvo kruvinas, koridoriuje taip pat buvo kraujo. I. G. aiškino, jog S. M. jai įspyrė prieš tai, kai L. M. buvo sumušta, tačiau nelabai prisimena. Pirma buvo įspirta liudytojai, o tada buvo mušama nukentėjusioji. Gali būti ir taip, kad painioja dienas, įvykius, tačiau yra įsitikinusi, kad S. M. mušė L. M.. Matė, kaip S. M. daužė L. M. galvą į radiatorių. Iki smurto panaudojimo, ji su L. M. tą dieną alkoholio kartu nevartojo.

Pagarsinus liudytojos I. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji parodė, jog tuo metu ji įvykį prisiminė geriau, apklausų protokoluose viskas užfiksuota teisingai, tačiau mano, kad 2015 m. birželio 28 d. apklausos protokole yra ne jos parašas.

Liudytoja I. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. birželio 28 d. 08.30 val. ji buvo savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Išėjo į koridorių ir sutiko kaimyną S. M.. S. M. buvo neblaivus. S. M. jai koja spyrė į pilvo sritį, nuo smūgio jai pritrūko oro, pajuto skausmą. Paskui kaimynas į jos butą įmetė degančią cigaretę ir nuėjo į savo butą. Vėliau į jos butą atėjo kaimynė L. M.. Kaimynė buvo stipriai sumušta, ištinusiu veidu, ties antakiu bėgo kraujas. Kaimynė nurodė, kad ją sumušė jos vyras S. M.. Paskui L. M. nuėjo prie balkono, esančio bendro naudojimo koridoriuje. Po 2-3 minučių liudytoja išėjo į koridorių ir pamatė, kaip S. M. L. M. tampė už plaukų, jos galvą trankė į radiatorių. Kaimynas prieš savo žmoną smurtauja kiekvieną dieną. I. G. nurodė, jog iš viso matė, kaip S. M. davė savo žmonai tris smūgius. Paskui liudytoja užsidarė savo bute ir iškvietė policiją. (b. l. 17)

Papildomos apklausos metu liudytoja I. G. parodė, kad kaip ir minėjo ankstesnėje apklausoje, dalį konflikto ji matė, pamačiusi sudaužytą kaimynę L. M., paskambino greitajai pagalbai. Kai kaimynė išėjo į koridorių, jos vyras S. M. taip pat buvo koridoriuje. Ji matė, kaip S. M. numetė L. M. nuo palangės ir grindimis tempė į kambarį. L. M. priešinosi smurtaujančiam vyrui. Liudytoja matė, kaip S. M. nukentėjusiąją tampė už plaukų, trankė jos galvą į radiatorių. S. M. išgėręs tampa agresyvus, nuolat smurtauja prieš žmoną, spardo kaimynų butų duris. (b. l. 18)

Liudytojas A. R. teisme parodė, jog neprisimena nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios. Protokolų surašymo aplinkybių neatsimena, tačiau surašęs protokolą už kitą asmenį nepasirašo. Jeigu asmens parodymai yra informatyvūs, jis sugeba bendrauti, tuomet šis asmuo yra apklausiamas. Asmens paprašoma papasakoti, kokios yra įvykio aplinkybės, surašomas protokolas ir žmogus jį pasirašo. Liudytojų blaivumo netikrina. Būna, kad apklausia neblaivius asmenis. Pareiškimus priima ir iš neblaivių asmenų, priklauso nuo to, kokio lygio neblaivumas. Apklausiama, jei asmuo sugeba rišliai kalbėti. Dokumentus greičiausiai pildė įvykio vietoje ar komisariate. Jei pildyta kompiuteriu, tai dokumentas rašytas komisariate. Protokoluose rašo tik tai, ką pasako nukentėjusysis ar liudytojas. A. R. negalėjo nurodyti, ką apklausė pirmą, t. y. ar liudytoją, ar nukentėjusiąją, paprastai pirmą apklausia nukentėjusįjį asmenį. Įvykio vietoje buvo, tačiau neatsimena, ar joje buvo vaikų.

Liudytoja J. M. teisme paaiškino, jog ji šioje baudžiamojoje byloje atliko tyrimą, vieną kartą vyko pas nukentėjusiąją į namus, vieną ar du kartus apklausė komisariate. Nukentėjusiąja galėjo apklausti ir vieną kartą, kiek buvo apklausų, tiek byloje yra protokolų. Apklausos protokolą pasirašė pati nukentėjusioji. Nukentėjusioji prieš tai buvo apklausta kito pareigūno, jos buvo paklausta, ar ji atsimena įvykį, ar gali duoti parodymus. Apklausiant nukentėjusiąją ji nieko tikslinti nenorėjo, aiškino, jog neatsimena. Į apklausą nukentėjusiąją atlydėjo vyras, kuris laukė už durų. L. M. minėjo, kad smurtas padažnės, gali pablogėti situacija, jei ji duos parodymus.

Liudytojas R. Č. parodė, jog kartu su kolega pagal iškvietimą buvo nuvykęs į bendrabučius, esančius Jeruzalės g. Iškvietimas buvo kaimynės, kuri nurodė, kad jos kaimynė yra mušama. Atvykus į įvykio vietą, niekas neatidarė durų, tik po ilgų įkalbinėjimų durys buvo atidarytos. Bute buvo sumušta moteris. Kaimynė aiškino, jog kaimynas sumušė žmoną ir užsirakino, kaimynė sakė, jog matė, kaip moteris buvo mušama koridoriuje, įtempta į butą ir užrakinta. Sumušta moteris sakė, jog vyrui pretenzijų neturi. Moteris buvo sutrikusi, tiek nuo sumušimų, tiek dėl alkoholio, ji negalėjo aiškiai bendrauti, buvo sutrikę pojūčiai, sunkiai orientavosi aplinkoje. Kraujo bute nesimatė. Vyras buvo sulaikytas, o moteriai iškviesta greitoji pagalba.

Liudytojas L. B. teisme parodė, jog buvo gautas iškvietimas, kad vyras muša žmoną. Atvykus į įvykio vietą, kuri buvo Jeruzalės g., negalėjo patekti į butą. Vėliau atbėgo vaikas, kuris ir įleido į butą. Bute buvo rastas vyras ir moteris, kuri buvo visa sumušta. Atvykus į įvykio vietą, liudytoją ir jo kolegą pasitiko kaimynė, kuri sakė, jog vyras nuolat muša žmoną. Kaimynė galimai buvo pristatyta į policijos komisariatą, kur buvo apklausta. Nukentėjusioji buvo sumušta, bet pretenzijų vyrui neturėjo. Liudytojas kraujo nematė, tačiau moteris buvo sumušta kaip kriaušė. Pas kaimynę į butą nebuvo užėjęs, ar buvo pas kaimynę kitų asmenų, nežino.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, jog greitosios medicinos pagalbos dispečerė 2014 m. birželio 28 d., 13.18 val., pranešė Bendrajam pagalbos centrui, kad į (duomenys neskelbtini), vyksta greitosios medicinos pagalbos brigada, reikalinga ir policija, nes moterį sumušė sugyventinis. (b. l. 4-5)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir namo bendrojo naudojimo patalpos. Butas yra keturaukščio namo ketvirtame aukšte. Namas yra bendrabučio tipo. Butas yra vieno kambario: įėjus yra virtuvė, kambaryje prie lango stovi lova, dešinėje pusėje, prie sienos, stovi dviaukštė lova, kairėje pusėje – sekcija. Butas tvarkingas, daiktai neišmėtyti. Grumtynių pėdsakų nebuvo nustatyta. Bendro naudojimo koridoriaus dešinėje pusėje, gale, yra durys ir langas. Dešinėje pusėje prie durų, prie sienos, yra radiatorius. Kraujo ar kitų tyrimui reikšmingų pėdsakų neaptikta. (b. l. 9-10)

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant L. M. veido ties abiem akimis yra mėlynės, dešinėje pusėje, ties antakiu – guzas, nedidelė kirstinė žaizda. Kairėje veido pusėje, ties lūpų pabaiga, apatinėje žando dalyje matosi pamėlynavusi oda. Ant kairės ausies yra kraujo krešuliai. (b. l. 11-12)

Iš 2014 m. birželio 28 d. 14.04 val. alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad S. M. buvo nustatytas 2,23 promilių girtumas.

Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus rašto matyti, jog 2014 m. birželio 28 d. informacinėje sistemoje užregistruoti trys pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini), iš telefonų, kurių abonentų numeriai (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). Garso įrašų rinkmenų pavadinimai sudaryti pagal įrašų datą, įrašų pradžios laiką ir abonento telefono numerį. (b. l. 28)

Iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašų (2014-06-28_13-09-35_37060476957.mp3, 2014-06-28_13-15-49_852638801.mp3, 2014-06-28_13-19-37_370604769

57.mp3) 2014 m. lapkričio 10 d. apžiūros protokolo turinio matyti, jog į BPC kreipėsi moteris, kuri prisistatė I. G.. I. G. kvietė pagalbą savo kaimynei, kadangi kaimynės vyras smurtauja, smarkiai muša kaimynę. Pagalba buvo kviečiama į (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu I. G. paaiškino, kad nežino kaimynės buto numerio, todėl pagalbą kviečia į savo butą, t. y. (duomenys neskelbtini), ji negali paklausti kaimynės, koks yra jos buto numeris, kadangi paskui kaimynę vaikšto vyras. Be to, I. G. teigė, kad jos kaimynei reikia medikų pagalbos, kadangi visur yra pritaškyta kraujo. Iš protokolo turinio taip pat matyti, jog I. G. pokalbio metu kreipiasi ir į kitą asmenį (kreipiamasi vardu „(duomenys neskelbtini)“), ji paaiškina, jog kaimynė yra šalia jos. Operatoriui paklausus, ar kaimynė yra blaivi, I. G. atsako, jog ne, taip pat nurodė, kad ir ji pati yra šiek tiek išgėrus. Operatoriui pasiteiravus, ar visi asmenys kartu vartojo alkoholį, I. G. nurodė, jog ne, ji tik atvyko apžiūrėti savo namų ir vėl ruošiasi išvažiuoti. Vėliau I. G. paskambinusi telefonu į BPC nurodė, kad kaimynas jai spyrė į pilvą. (b. l. 29-30)

L. M. 2014 m. birželio 28 d. nutarimu pripažinta nukentėjusiąja. (b. l. 14)

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad S. M. 2014 m. birželio 28 d., apie 13.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), ketvirto aukšto bendrojo naudojimo koridoriuje, savo žmonai L. M. sugriebė už plaukų ir jos galvą ne mažiau kaip tris kartus trenkė į koridoriuje esantį radiatorių, tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą.

Pats S. M. viso proceso metu neigė, jog vartojo fizinį smurtą prieš savo žmoną ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. Vis tik tokius S. M. teiginius paneigia byloje esančių įrodymų visuma.

Faktą, jog S. M., būdamas (duomenys neskelbtini), ketvirto aukšto bendrojo naudojimo koridoriuje, L. M. buvo sugriebęs už plaukų ir jos galvą ne mažiau kaip tris kartus trenkė į šiame koridoriuje prie balkono esantį radiatorių, patvirtina liudytojos I. G. parodymai. Ši liudytoja teisme kategoriškai nurodė, jog ji matė, kaip S. M., būdamas koridoriuje prie balkono, paėmė L. M. už plaukų ir daužė jos galvą į radiatorių. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, I. G. nurodė, jog jie surašyti teisingai, ikiteisminio tyrimo metu ji įvykius prisiminė geriau. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja taip pat nurodė, kad matė, kaip S. M. savo žmoną tampė už plaukų ir tris kartus trenkė jos galvą į koridoriuje esantį radiatorių. Teismas konstatuoja, jog tokiais I. G. parodymais nėra jokio pagrindo netikėti, kadangi jie yra nuoseklūs, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

Tuo pačiu teismas pažymi, jog I. G. parodymų, duotų teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, detalės šiek tiek skiriasi (pavyzdžiui, teisme liudytoja nurodė, kad ji namuose buvo su vaikais, o ikiteisminio tyrimo metu tokios aplinkybės nebuvo nurodžiusi, taip pat ji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog dėl S. M. suduoto smūgio pareiškimo nerašys, o teisme teigė, kad pareiškimą dėl S. M. veiksmų ji parašė ir pan.), taip pat dalis jos išsakytų teiginių prieštarauja objektyviems byloje esantiems įrodymams (pavyzdžiui, liudytoja teigė, jog S. M. pirma sudavė smūgį jai, o po to smurtavo prieš savo žmoną, nors iš byloje esančių BPC pateiktų garso įrašų, kuriuose užfiksuoti pranešimai apie smurto panaudojimą, matyti, kad įvykio dieną liudytoja visų pirma pagalbos kreipėsi dėl neteisėtų veiksmų atliktų prieš nukentėjusiąją ir tik po to pranešė, kad smurtas buvo panaudotas ir prieš ją pačią), liudytoja ir pati nurodė, kad gali painioti įvykius. Vis tik šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas teigti, kad I. G. teiginiai dėl S. M. veiksmų prieš L. M., t. y. dėl sugriebimo už plaukų ir nukentėjusiosios galvos trankymo į radiatorių, neatitinka tikrovės.

I. G. teiginius, jog S. M. sugriebęs L. M. už plaukų kelis kartus sudavė jos galvą į koridoriuje esantį radiatorių, patvirtina ir pačios nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, t. y. parodymai duoti apklausos vykusios 2014 m. birželio 28 d. metu. Minėtos apklausos metu nukentėjusioji parodė, jog jai būnant balkone, atėjo vyras, liepė eiti namo, pradėjo tampyti už plaukų, kelis kartus galvą trenkė į radiatorių. Taip pat liudytojos I. G. teiginius bei iš esmės analogiškus nukentėjusiosios teiginius, išsakytus ikiteisminio tyrimo metu, iš dalies patvirtina liudytojų R. Č. bei L. B. parodymai. Abu šie liudytojai teisme patvirtino, jog jiems atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko liudytoja, kuri nurodė, kad jos kaimynas sumušė žmoną, pakliuvus į butą jie pamatė smarkiai sumuštą moterį. Smurto prieš L. M. panaudojimo faktą taip pat iš dalies patvirtina ir iš BPC gauti garso įrašai, kuriuose užfiksuoti pranešimai apie tai, jog I. G. praneša, kad jos kaimynas smurtauja prieš savo žmoną. Pastebėtina ir tai, jog BPC pateikti įrašai iš esmės patvirtina I. G. teiginį, jog ji iki smurto panaudojimo prieš L. M. fakto, kartu su pastarąja alkoholio nevartojo. Ši aplinkybė paneigia, tiek L. M., tiek S. M. teisme išsakytus teiginius, jog S. M. bandė parsitempti nukentėjusiąją į savo butą nuo liudytojos buto, kur ji prieš tai neva vartojo alkoholį.

Nukentėjusioji teisme neigė, kad S. M. prieš ją būtų vartojęs smurtą, teigė, kad ji ikiteisminio tyrimo metu negalėjo duoti parodymų prieš savo vyrą, ant apklausų protokolų yra ne jos parašai, pareiškimo ji nerašė. Vis tik teismas nesivadovauja tokiais L. M. teiginiais. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo manyti, jog protokole – pareiškime, kuriame buvo užfiksuota, kad L. M. nurodė, jog 2014 m. birželio 28 d. 13.00 val. (duomenys neskelbtini), ją sumušė S. M., yra įrašyti jį pildžiusio pareigūno teiginiai, šį protokolą – pareiškimą pasirašė ne L. M.. Taip pat nėra jokio pagrindo manyti, jog L. M. apklausų protokoluose yra užfiksuoti ne jos nurodyti faktai ir šiuos protokolus už ją pasirašė kažkas kitas. Liudytojas A. R., kuris surašė protokolą – pareiškimą bei 2014 m. birželio 28 d. apklausos protokolą, teisme paaiškino, jog neatsimena minėtų dokumentų surašymo aplinkybių, tačiau tvirtino, kad jis į dokumentus surašo tik tai, ką jam nurodo apklausiamas asmuo, už šį asmenį jis nepasirašinėja. Apsvaigusį asmenį liudytojas apklausia tokiu atveju, jeigu šis sugeba rišliai papasakoti reikšmingas aplinkybes, jo paaiškinimai yra informatyvūs. Pažymėtina, jog A. R. nepažįsta nei nukentėjusiosios, nei kaltinamojo, su šiais asmenimis jo nesieja jokie asmeniniai santykiai, todėl nėra jokio pagrindo net daryti prielaidos, kad jis būtų galėjęs dokumentuose užfiksuoti aplinkybes, kurių jam nenurodė L. M.. Taip pat nėra jokio pagrindo manyti, kad 2014 m. rugpjūčio 26 d. duoti L. M. parodymai galėjo būti užfiksuoti neteisingai, ar kad apklausos protokolą galėjo pasirašyti ne L. M.. Teismas pastebi, jog teisme liudytoja I. G. taip pat nurodė, kad ant vieno iš jos apklausos protokolų, t. y. ant 2014 m. birželio 28 d. apklausos protokolo galimai yra ne jos parašas. Vis tik įvertinus A. R. parodymus ir šiuo atveju nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad apklausos protokolą galėjo pasirašyti kitas asmuo, o ne pati I. G.. Čia pažymėtina ir tai, kad pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji patvirtino, jog jie surašyti teisingai. Be to, iš 2014 m. lapkričio 28 d. apklausos protokolo turinio matyti, jog I. G. nurodė, kad ji patvirtino 2014 m. birželio 28 d. apklausos metu duotus parodymus. Taigi manyti, jog 2014 m. birželio 28 d. apklausos protokole yra užfiksuoti ne I. G. teiginiai, šį protokolą pasirašė ne liudytoja, nėra pakankamo pagrindo.

Byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, jog L. M. bei I. G. įvykio dieną liudytojui A. R. įvykio aplinkybes galėjo nurodyti būdamos neblaivios, tačiau tai nėra pagrindas teigti, kad jos nurodė neteisingas įvykio aplinkybes, tuo labiau, kad A. R. teisme paaiškino, jog apgirtusį asmenį apklausinėja tik tuo atveju, jeigu jis sugeba rišliai nurodyti reikšmingas aplinkybes, tokio asmens paaiškinimai yra informatyvūs. Nagrinėjamu atveju buvo surašytas protokolas – pareiškimas, nukentėjusioji bei liudytoja buvo apklaustos, vadinasi jokių abejonių dėl jų gebėjimo nurodyti reikšmingas įvykio aplinkybes abejonių nekilo. Procesinių dokumentų turinys taip pat leidžia konstatuoti, jog tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja sugebėjo nurodyti reikšmingas įvykio aplinkybes.

Teismas pažymi, jog protokolas – pareiškimas buvo surašytas, taip pat nukentėjusioji pirmą kartą buvo apklausta tuo metu, kai jai jokios įtakos neturėjo ir negalėjo turėti S. M. (jis nuo 2014 m. birželio 28 d. 14.01 val. iki 2014 m. birželio 30 d. 12.50 val. buvo laikinai sulaikytas), nuo kurio nukentėjusioji yra visiškai priklausoma (ji gyvena kaltinamojo motinai priklausančiame bute, nedirba ir yra išlaikoma kaltinamojo). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad L. M. į 2014 m. rugpjūčio 26 d. vykusią apklausą buvo atlydėta kaltinamojo ir būtent nuo šios apklausos L. M. pozicija dėl įvykio pradėjo kisti. S. M. įtaką nukentėjusiajai parodo ir tai, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, ji nurodė, kad pretenzijų savo vyrui neturi. Liudytoja J. M. teisme teigė, kad L. M. jai yra nurodžiusi, kad situacija gali pablogėti, jeigu ji duos parodymus. Taigi teismas, įvertinęs aptartus faktus, konstatuoja, jog L. M. parodymų teisme pasikeitimą nulėmė, ne siekis išdėstyti tikrąsias įvykio aplinkybes, o siekis nepasunkinti savo pačios padėties, siekis išvengti galimo netinkamo kaltinamojo elgesio su ja.

Taigi byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog S. M. 2014 m. birželio 28 d., apie 13.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), ketvirto aukšto bendrojo naudojimo koridoriuje, savo žmonai L. M. sugriebė už plaukų ir jos galvą ne mažiau kaip tris kartus trenkė į koridoriuje esantį radiatorių, tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą.

Tuo pačiu teismas konstatuoja, jog nėra įrodyta kaltinimo dalis, kad S. M. 2014 m. birželio 28 d., apie 13.00 val., L. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rankomis sudavė tiksliai nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, galvą, vėliau nukentėjusiąją iš koridoriaus už plaukų tempė atgal į kambarį.

Protokole – pareiškime yra užfiksuota, kad S. M. nukentėjusiąją mušė į veido sritį abiejų rankų delnais, iš nukentėjusiosios L. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog ji nurodė, kad S. M. be jokios priežasties ją mušė bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Vis tik tokių nukentėjusiosios parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai. Vien tik ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duoti parodymai, net ir vertinant juos kartu su asmens apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, neleidžia konstatuoti, kad L. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis buvo mušama ir bute. Fakto, jog L. M. į butą buvo tempiama už plaukų, taip pat nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Pastebėtina, jog iš I. G. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu galima būtų daryti prielaidą, kad L. M. į kambarį buvo tempiama už plaukų, vis tik teisme liudytoja teigė, kad po smūgių sudavimo L. M. buvo palikta koridoriuje. Taigi anksčiau paminėtos aplinkybės yra šalintinos iš kaltinimo. Tuo pačiu konstatuotina, jog šių aplinkybių pašalinimas S. M. veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi, kadangi byloje yra nustatyta, kad jis sugriebė L. M. už plaukų ir jos galvą ne mažiau kaip tris kartus trenkė į koridoriuje esantį radiatorių, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Teismui nekyla jokių abejonių, kad asmenį suėmus už plaukų ir jo galvą trankant į radiatorių, jam yra sukeliamas fizinis skausmas.

S. M. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis panaudodamas fizinį smurtą sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. sutuoktinei.

Teismas nenustatė S. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – jam buvo nustatytas 2,23 promilių girtumas, o tai be jokių abejonių turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas S. M. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, kuris yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, šis nusikaltimas buvo padarytas prieš sutuoktinę, bendro naudojimosi patalpose, be jokio aiškesnio motyvo. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad S. M. dirba, ankščiau nėra teistas, nusikalstamą veiką padarė būdamas baustas administracine tvarka, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į įskaitą Vilniaus priklausomybės ligų centre neįrašytas.

Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, S. M. yra skirtina Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas šiek tiek mažesnis nei baudžiamajame įstatyme nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, jog S. M. yra tikslinga įpareigoti tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje. Prokuroras siūlė įpareigoti S. M. būti tam tikru laiku namuose. Vis tik konstatuotina, kad nėra jokio pagrindo įpareigoti S. M. konkrečiu metu būti namuose, kadangi tokio įpareigojimo paskyrimo tikslingumo nepatvirtina nei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nei jokie kaltininką charakterizuojantys duomenys.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. birželio 28 d. 14.01 val. iki 2014 m. birželio 30 d. 12.50 val. (dvi dienos).

Ikiteisminio tyrimo metu S. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė S. M. naikintina pradėjus bausmės vykdymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu kompaktinis diskas su garso įrašais, kuriuos pateikė Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus, paliktinas saugoti kartu su byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. birželio 28 d. 14.01 val. iki 2014 m. birželio 30 d. 12.50 val. (dvi dienos) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti S. M. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti S. M., kad:

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kompaktinį diską su garso įrašais, perduotą teismui su baudžiamąją byla, palikti saugoti kartu su byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ugnius Trumpulis