Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko (įkeisto daikto savininko) UAB „INVESTICIJA PLIUS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutarties Nr. 915/2009, priimtos pagal kreditoriaus AB SEB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko (įkeisto daikto savininko) UAB „INVESTICIJA PLIUS“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Rezoliucinė dalis

1) areštuoti įkeistą nekilnojamąjį daiktą – 1,0100 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. sav., nuosavybės teise priklausantį UAB „INVESTICIJA PLIUS”, uždraudžiant įkeisto daikto savininkei juo disponuoti;

2) išaiškinti daikto savininkei, kad areštavus įkeistą daiktą, ji netenka teisės perleisti daikto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktą arba mažinti jo vertę;

3) įspėti skolininką (įkeisto daikto savininką) UAB „INVESTICIJA PLIUS”, kad negrąžinus skolos, t.y. 2725000 Lt paskolos, 230942,49 palūkanų, 10900 Lt baudos, 17513,26 Lt delspinigių, iš viso 2984355,75 Lt bei 132 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti;

4) išaiškinti kreditoriui, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeisto daikto arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkui (įkeisto daikto savininkui) dienos negrąžinta, kreditorius turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo, pateikiant hipotekos lakšto bei paskolos sutarties originalus. Hipotekos skyrius nurodė, kad UAB „INVESTICIJA PLIUS”, užtikrindamas iki 2009-07-29 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120060030175, 2006-12-21 įregistruotu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniais pakeitimais, įkeitė AB SEB Vilniaus bankui (pavadinimas pakeistas į AB SEB bankas) nekilnojamąjį daiktą – 1,0100 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. sav., nuosavybės teise priklausantį UAB „INVESTICIJA PLIUS”. Hipotekos skyrius konstatavo, jog įkeisti daiktai areštuotini, įspėjant skolininką (įkeisto daikto savininką), kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti, apie tai pranešant visiems suinteresuotiems asmenims (CK 4.174 str. 1 d., 4.192 str. 1 d. ir 2 d., 6.217 str. 1 d., 6.218 str. 1 d., 6.256 str. 1 d., 6.874 str. 2 d., Teismų įstatymo 17 str., CPK 544 str., 545 str., 558 str. 1 d., 560 str. 1 d.).

Skolininkas UAB „INVESTICIJA PLIUS“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-08-06 nutartį ir įkeisto nekilnojamojo daikto – 1,0100 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) km., Vilniaus m. sav., areštą ir atmesti kreditoriaus prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Teismo nutartis nepagrįsta. Atskirojo skundo argumentai:

1) Pagal CK 4.192 str. 1d. ir CPK 558 str. 1 d. kreditorius, kreipdamasis su prašymu išieškoti skolą iš įkeisto turto, privalo prašyme nurodyti reikalavimo dydį, t.y. tiksliai apibrėžti skolos sumą, nes teismas neturi teisės išieškoti iš įkeisto turto daugiau negu yra pagrįstas kreditoriaus piniginis reikalavimas. Reikalaujama suma skolininkui tapo žinoma tik iš skundžiamos nutartis, kurioje nurodoma, kad kreditorius reikalauja 2725000 Lt negrąžintos paskolos, 230942,49 palūkanų, 10900 Lt baudos, 17513,26 Lt delspinigių, iš viso 2984355,75 Lt. Skolininkas iš anksto, t.y. prieš kreipiantis į teismą, nebuvo informuotas apie susidariusios skolos dydį ir jos sudėtį, t.y. kokią skolos dalį sudaro paskola, baudos, delspinigiai ir kt. Skolininkui nebuvo pateikta pretenzija dėl skolos dydžio ir jos paskaičiavimo būdo.

2) 2006-12-18 sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. 1580611010479-08 Bendrosios dalies 9 skyriuje nurodyti atvejai, kada kreditorius turi teisę skaičiuoti delspinigius ir reikalauti baudos. Sutarties 9.1 p. numato, kad skolininkas įsipareigoja mokėti delspinigius už kiekvieną palūkanų ar mokesčių mokėjimo praleidimo dieną, apskaičiuotus nuo laiku nesumokėtų atitinkamų sumų. Tais atvejais, kai pareiga mokėti delspinigius kyla bankui (kreditoriui), sutarties 9.3 p. numatoma, kad bankas delspinigius sumoka pagal skolininko pateiktą pretenziją, tuo tarpu analogiška banko pareiga tokiu atveju pateikti pretenziją dėl delspinigių mokėjimo skolininkui nėra numatyta. Atsižvelgiant į tai, kad bankas yra stipresnioji sutarties šalis ir į tai, kad jam keliami didesni profesionalumo reikalavimai, o kredito gavėjas yra mažiau apsaugota šalis, laikytina, kad sutartyje turėtų būti numatytos adekvačios abiejų šalių teisės ir pareigos, t.y. kredito gavėjas taip pat turėtų būti informuojamas banko pretenzija apie jam priskaičiuotų delspinigių dydį ir jų paskaičiavimo būdą. Šiuo atveju delspinigius vienašališkai apskaičiavo kreditorius ir jų sumą pateikė teismui, iš anksto neinformavęs skolininko.

3) Sutarties 9.4 p. numatyta, jog kredito gavėjui 9 kalendorines dienas praleidus kredito ar jo dalies grąžinimo terminą, bankas ne anksčiau negu 10 dieną kredito gavėjui taiko baudą. Bauda mokama kartu su kreditu ar jo dalimi, laiku nesumokėtais mokesčiais arba pagal banko pareikalavimą banko nustatytu laiku. Tai reiškia, kad bankas turi teisę taikyti baudas esant dviems sąlygoms: praėjus 10 dienų nuo kredito grąžinimo praleidimo dienos ir bankui raštu pareikalavus. Tačiau kreditorius ne tik neinformavo skolininko apie tai, kad jam taikomos baudos, bet ir nepranešė apie baudų taikymo pagrindą. Tai reiškia, kad bankas vienašališkai paskaičiavo baudų dydį, apie jų taikymą ir pagrindą skolininko neinformavo ir 9 kalendorinių dienų termino nesilaikė.

Kreditorius AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti. Skolininkas nenurodė, kokias materialinės ar procesinės teisės normas pažeidė hipotekos skyrius. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų grindžiamas skundžiamos nutarties neteisėtumas. Skolininkas nesutinka su skolos dydžio paskaičiavimu ir detalizavimu, tačiau turėjo domėtis savo prievolių vykdymu. Skolininkas savo prievolių nevykdė, vengė bendradarbiavimo su kreditoriumi.

Atskirasis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas nustatė, kad hipotekos kreditorius turi teisę ne ginčo tvarka kreiptis dėl skolos išieškojimo, kai daiktai įkeisti pagal hipotekos taisykles. Nagrinėjant hipotekos kreditoriaus prašymą pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko (įkeisto daikto savininko) ne ginčo tvarka, nėra vertinamos aplinkybės, ar kreditorius elgiasi sąžiningai ir tinkamai bendradarbiauja, nes sutartinių prievolių pakeitimas ir skolos išieškojimo sustabdymas gali būti vykdomas ieškininės teisenos tvarka.

Pažymėtina, kad, vykdant išieškojimą ne ginčo tvarka hipotekos kreditoriaus naudai, negali būti sprendžiamas kreditoriaus veiksmų teisėtumo klausimas. Įstatymų leidėjas nustatė, kad ginčas tarp asmenų dėl tarpusavio prievolių vykdymo nagrinėjamas ginčo teisena pagal ieškinį, pareikštą CPK nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas, nutardamas areštuoti įkeistą nekilnojamąjį daiktą, uždraudžiant įkeisto daikto savininkui juo disponuoti, bei įspėdamas skolininką (įkeisto daikto savininką), jog negrąžinus skolos (2725000 Lt negrąžintos paskolos, 230942,49 palūkanų, 10900 Lt baudos, 17513,26 Lt delspinigių, iš viso 2984355,75 Lt bei 132 Lt žyminio mokesčio išlaidų) per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nes išieškojimas vykdomas ne ginčo tvarka. Hipotekos kreditoriui prašant pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko (įkeisto daikto savininko) ne ginčo tvarka, nėra vertinamos aplinkybės, ar kreditorius elgiasi sąžiningai ir tinkamai bendradarbiauja, taip pat nėra vertinamos sutarties sąlygos. Skolininkas (įkeisto daikto savininkas) turi teisę ieškinine tvarka ginčyti sutarties sąlygas, skolos dydį ir kreditoriaus veiksmus, nes ginčas tarp asmenų dėl tarpusavio prievolių vykdymo nagrinėjamas ginčo teisena pagal ieškinį, pareikštą CPK nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, nes jie neturi teisinės reikšmės, vykdant išieškojimą ne ginčo tvarka hipotekos kreditoriaus naudai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai, pradedant priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko (įkeisto daikto savininko) ne ginčo tvarka (LR CK 4.192 str., LR CPK 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str., 558 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, apeliantas turi pareigą atlyginti 6,95 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 118) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš UAB „INVESTICIJA PLIUS“ 6,95 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.