- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2009-02-06
- Bylos Nr.
- II-39-583/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pažeidėjas
- V. S.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn V. S. (V.S.), VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atstovams Juliui Paulikui ir Alai Galaibo, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn V. S. skundą institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ dėl 2008-12-09 nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2008-12-09 nutarimu V.S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 137 straipsnio 3 dalį, 142 straipsnio 6 dalį ir paskirta administracinė nuobauda – 390 litų bauda. Nuobauda skirta už tai, kad 2008 m. lapkričio 27 d. 11:50, miesto maršrutų autobusų galutinėje stotelėje „Miesto ligoninė“, Klaipėdos mieste, patikrinimo metu, autobuso priklausančio KTKB (duomenys neskelbtini), valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas V.S. nepateikė kelionės dokumentų, privalomų turėti reguliariųjų reisų metu: vairuotojo pažymėjimo, darbo pažymėjimo, TP registracijos liudijimo, TP techninės apžiūros talono, leidimo maršrutui, licencijos kortelės, eismo tvarkaraščio ir vairuotojo darbo grafiko ekipažo narių darbo ir poilsio apskaitos dokumentų. Tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 8.2.2 punkto reikalavimus. Be to, autobuso vairuotojas rūkė autobuso salone, tuo pažeisdamas minėtu įsakymu patvirtintų Taisyklių 8.3 punkto reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal ATPK 142 straipsnio 6 dalį ir 137 straipsnio 3 dalį. Administracinės bylos nagrinėjimo metu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Šalies argumentai
V.S. skunde nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Teigia, kad 2008-11-27 maršruto galinėje stotelėje “Miesto ligoninė“ kontrolierius atėjęs iki jo vairuojamo autobuso neprisistatė, nepateikė savo įgaliojimų, bei iškart grasino baudomis. Kadangi pagal grafiką jau buvo laikas išvažiuoti, tai sulaipinęs keleivius išvyko nepateikęs reikalaujamų dokumentų. Šių ir kitų skunde išdėstytų motyvų pagrindu teismo prašo:
- panaikinti 2008 m. gruodžio 9 d. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nutarimą Nr. A-22/2008.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V.S. teisminio nagrinėjimo metu palaiko savo skundą ir papildomai nurodė, kad jo manymu, reikalauti pateikti vairuotojo pažymėjimą, TP registracijos liudijimą bei TP techninės apžiūros taloną turi teisę tik policijos pareigūnai, todėl kontrolieriui buvo pasiūlyta vykti pavymui ir kitoje stotelėje iškviesti policijos pareigūnus. Be to nurodė, kad išlaipinus keleivius autobuso salome prisidegė cigaretę ir norėjo išlipti iš autobuso, tačiau išlipant iš autobuso priėjo kontrolierius ir pareiškė pretenzijas dėl rūkymo, pradėjo grasinti baudomis.
Atsiliepimas
Institucija, skyrusi administracinę nuobaudą – VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atsiliepime į skundą nurodo, kad nesutinka su skundo reikalavimais, teigia, kad nutarimas priimtas tinkamai įvertinus visus byloje esančius įrodymus, todėl prašo skundą atmesti. Institucijos atstovai Justas Paulikas bei Ala Gabailo prašo skundą atmesti atsiliepime nurodytų motyvų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja.
Skundas tenkintinas dalinai.
V.S. paskirta administracinė nuobauda už tai, kad 2008 m. lapkričio 27 d. 11:50, miesto maršrutų autobusų galutinėje stotelėje „Miesto ligoninė“ Klaipėdos mieste, patikrinimo metu, jam esant maršrutinio autobuso, priklausančio KTKB (duomenys neskelbtini), valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoju, jis atsisakė pateikti dokumentus, privalomus turėti reguliariųjų reisų metu: vairuotojo pažymėjimą; darbo pažymėjimą, TP registracijos liudijimą, TP techninės apžiūros taloną, leidimą maršrutui, licencijos kortelę, eismo tvarkaraščio ir vairuotojo darbo grafiko ekipažo narių darbo ir poilsio apskaitos dokumentus. Be to, autobuso vairuotojas rūkė autobuso salone.
Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 11), tiek skundžiamajame nutarime (b.l. 12) nurodyta, jog tokiais savo veiksmais V.S. pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 8.2.2 bei 8.3 punktų reikalavimus.
Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė) padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Dėl ATPK 137 straipsnio 3 dalies inkriminavimo pagrįstumo
V.S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 137 straipsnio 3 dalį, kuri numato, jog rūkymas autobuse, troleibuse ar maršrutiniame taksi užtraukia administracinę atsakomybę. Taisyklės numato kelių transporto verslininkų, naudojančių transporto priemones keleiviams vežti ir asmenų, besinaudojančių transporto priemonėmis pareigas, teises ir atsakomybę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 4 straipsnio 2 dalimi šios Taisyklės yra privalomos visoms savivaldybėms, visiems vežėjams, ekipažams ir keleiviams (Taisyklių 1.1 punktas). Šių taisyklių 8 punkte numatytos ekipažo teisės ir pareigos ir viena iš jų - ekipažo nariams, vežantiems keleivius, transporto priemonėje draudžiama rūkyti, garsiai groti radijo imtuvu arba magnetofonu ar kitaip trikdyti keleivių rimtį (8.3 punktas).
Iš bylos medžiagos matyti, kad patikrinimo aktą Nr. 927 (b.l.10) surašė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierius T. A., kuriame nurodė, kad autobuso, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas salone rūkė. Apklaustas liudytoju T.A. patvirtino, kad jam einant prie autobuso matė, jog vairuotojas V.S. rūkė autobuso salone. Teisminio nagrinėjimo metu pats V.S. nurodė, kad prisidegė cigaretę būdamas autobuso salone, ketino išlipti laukan, tačiau atėjus kontrolieriui kalbėjosi, tuo pačiu ir rūkė, stovėdamas ant autobuso laiptelių. V.S. akcentavo, kad Taisyklėse nurodyta, jog negalima rūkyti vežant keleivius, o jis rūkė galinėje maršruto stotelėje išlaipinus visus keleivius. Su tokiu Taisyklių interpretavimu nesutiko institucijos atstovas J.P., kuris teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad „keleivių vežimas“ apima maršrute praleista laiką ir tas poilsio minutes, kurias turi vairuotojai maršruto galinėse stotelėse. Tačiau nepaisant skirtingų proceso dalyvių aiškinimų, Lietuvos Respublikos Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnis numato atvejus kai Lietuvos Respublikoje rūkyti draudžiama. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte imperatyviai yra numatyta, kad rūkyti draudžiama visų rūšių viešajame transporte. Lingvistine prasme analizuojant sąvoką „viešasis transportas“, dabartinis lietuvių kalbos žodynas žodį „viešas“ apibūdina kaip visiems skirtas, visuomenės naudojamas, o žodį „transportas“ – krovinių ar keleivių gabenimo priemonė. Taigi apibendrinant galima daryti išvada, jog mieste reguliariuoju reisu vykstantys autobusai yra viešoji transporto priemonė. Nors V.S., kaip jau minėta, nurodė jog rūkė galinėje maršruto stotelėje, išlaipinus keleivius, tačiau net ir tuo metu autobusas yra viešasis transportas ir rūkyti jame imperatyviai draudžia įstatymo nuostatos.
Nustatytų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ pagrįstai V.S. inkriminavo veiką numatytą ATPK 137 straipsnio 3 dalyje.
Dėl ATPK 142 straipsnio 6 dalies inkriminavimo pagrįstumo
Asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn buvo pareikštas kaltinimas pagal ATPK 142 straipsnio 6 dalį, numatančią, jog kelionės dokumentų nepateikimas užtraukia administracinę atsakomybę. Taisyklių 3.3 punktas numato sąrašą dokumentų, kuriuos ekipažas privalo turėti. Šių dokumentų sąraše be specifinių dokumentų, privalomų turėti reguliariųjų reisų metu, yra nurodomi ir bendrieji, kiekvienos transporto priemonės vairuotojui privalomi turėti dokumentai - vairuotojo pažymėjimas, transporto priemonės registracijos ir techninės apžiūros liudijimai, draudimo liudijimas (Taisyklių 3.3.1-3.3.3 punktai). Taisyklių 8.2.2. punkte numatyta, kad ekipažas privalo kelionės metu turėti ekipažo dokumentus ir pateikti juos kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus. Taisyklių 14.1 punkte numatyta, kad vežėjų ir ekipažų darbo kontrolę gali atlikti savivaldybės ir kiti pareigūnai turintys specialius pažymėjimus, o 14.2 punktas numato, kad vežėjai ir ekipažai privalo vykdyti teisėtus pareigūnų, turinčių kontrolės teisę, reikalavimus.
V.S. iš esmės neneigia, kad nepateikė reguliariųjų reisų metu ekipažo privalomų turėti dokumentų, tačiau nurodė, kad kontrolierius neprisistatė, o iškarto pradėjo gąsdinti baudomis. Teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojais T.A. bei R.P. paaiškino, kad vykdant kontrolės funkcijas jie privalo dėvi uniformą (šaltu sezono metu mėlynos spalvos, o šiltuoju metų laiku samaninės spalvos) su skiriamaisiais ženklais, taip pat turėti darbo pažymėjimą. T.A. nurodė, kad 2008-11-27 dėvėjo mėlynos spalvos uniforma su skiriamaisiais ženklais ir turėjo prisisegęs tarnybinį pažymėjimą, o V.S. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad kontrolierius patikrinimo metu dėvėjo samaninės spalvos uniformą, tačiau ši aplinkybė nėra esminė ir reikšmės veikos kvalifikavimui neturi, nes bet kuriuo atveju kontrolierius T.A. dėvėjo uniformą su skiriamaisiais ženklais, turėjo nustatytos formos pažymėjimą , todėl vairuotojas V.S. galėjo ir privalėjo pagal skiriamuosius požymius suvokti, jog reikalaujantis dokumentus pateikti asmuo yra kontrolierius. Be to kaip nurodė liudytojai T.A. bei R.P., jų tikslas buvo stebėti situaciją ar maršrutinio keleivinio transporto vairuotojai sustoja naujai įrengtame sustojime, kadangi gauta nusiskundimų dėl šios stotelės ignoravimo. V.S. vairuojamas autobusas nesustojo šiame sustojime, todėl su vairuotoju ketinta tik pabendrauti, perspėjant, kad sustojimas turi būti vykdomas ir šioje stotelėje. Ketinimų bausti už tai nebuvo. Tačiau vairuotojui nereaguojant į konstruktyvų pokalbį, buvo nuspręsta patikrinti reguliariųjų reisų metu ekipažui privalomus turėti dokumentus, tačiau juos atsisakius pateikti vairuotojas išvyko. Šios aplinkybės patvirtina, kad nebuvo siekiama tikslingai asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir būtent vairuotojo valiniais veiksmais buvo atsisakyta pateikti reikalaujamus dokumentus, todėl jis pagrįstai yra patrauktas administracinėn atsakomybėn.
V.S. teiginiai, kad kontrolierius neturi teisės tikrinti vairuotojo pažymėjimo, TP registracijos liudijimo, TP techninės apžiūros talono, bei kad nepateikė dokumentų, nes pagal nustatytą grafiką turėjo išvažiuoti yra nepagrįsti. Iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti kokius dokumentus ekipažas privalo turėti, taip pat nustatyta kada ir kam juos privalo pateikti. Būtent viena iš kontroliuojančių institucijų yra VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ ir jos pareigūnams pagal Taisyklių 14.1 ir 14.2 punktų reikalavimus privaloma teikti jų reikalaujamus patikrinimui dokumentus. Pažymėtina, kad V.S. pradedant dirbti viešojo transporto vairuotoju, privaloma susipažinti su teisės aktais, reglamentuojančiais vežėjų, ekipažų darbą ir jais vadovautis. Tai, kad V.S. nėra susipažinęs su teisiniu reglamentavimu, reglamentuojančiu keleivių vežimo taisykles ir tuo pačiu jo teises ir pareigas, neatleidžia jo nuo atsakomybės.
Iš aukščiau aptartų aplinkybių teismas konstatuoja, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ pagrįstai V.S. inkriminavo veiką numatytą ATPK 142 straipsnio 6 dalyje.
Dėl ATPK 33 straipsnio taikymo
ATPK 33 straipsnis numato, kad kai asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Šiuo atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomų nuobaudų, kurias numato straipsniai dėl atsakomybės už bet kurį padarytą teisės pažeidimą.
ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėjant skundą turi patikrinti ar: nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Kaip matyti iš 2008 m. gruodžio 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l.11) bei 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimo (b.l.12) V.S. inkriminuotos veikos numatytos ATPK 137 straipsnio 3 dalyje ir 142 straipsnio 6 dalyje, tačiau yra pažeistos administracinių nuobaudų skyrimo, padarius kelis administracinius teisės pažeidimus taisyklės, nes nėra paskirtos administracinės nuobaudos atskirai už kiekvieną teisės pažeidimą. Dėl šių teisės pažeidimų įvykdymo teismui abejonių nekyla ir tai teismas jau aptarė šiame nutarime. ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo, kuris paduotas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, pirmosios instancijos teismas gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes 2008 m. gruodžio 09 d. nutarimas (b.l.12) naikinamas ir priimamas naujas nutarimas paskiriant administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą.
Iš aukščiau aptartų aplinkybių teismas konstatuoja, kad 2008-12-09 VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nutarimas, kuriuo V.S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 137 straipsnio 3 dalį ir 142 straipsnio 6 dalį priimtas organo (pareigūno), turinčio teisę spręsti tos kategorijos bylas, tačiau nebuvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, todėl naikintinas.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
2008 m. gruodžio 09 d. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A-22/2008 panaikinti ir priimti naują nutarimą.
V. S. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 137 straipsnio 3 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą - 15 litų baudą.
V. S. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 142 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą - 375 litų baudą.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinai skiriama administracinė nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų teisės pažeidimų ribose ir V. S. už įvykdytas veikas, numatytas ATPK 137 straipsnio 3 dalyje ir 142 straipsnio 6 dalyje, skiriama galutinė administracinė nuobauda - 375 litų bauda.
Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.