Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajam T. A., jo gynėjui advokatui Muradui Bakanui, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams S. N. ir R. B., jų atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui, laiduotojai D. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, Lietuvos kariuomenės mechanizuotos pėstininkų brigados “Geležinis vilkas”, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotas pėstininkų bataliono štabo kuopos (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. A. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, tai yra, 2015 m. sausio 23 d., apie 11.54 val. kelyje Kaunas-Zapyškis-Šakiai, 36 kilometre, Lekėčių kaime, Šakių rajone, neatsargiai vairuodamas sunkvežimį „Mercedes Benz 1017A“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), priklausantį Lietuvos kariuomenei, pažeidė Kelių eismo taisyklių 119, 127 p., t.y. vairuodamas transporto priemonę, privalėjo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietos reljefą, kelio ir transporto būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, nesulėtino greičio ir prireikus nesustojo, jeigu to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, dėl ko nesuvaldęs sunkvežimio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su iš priešais atvažiuojančiu automobiliu „Mazda 626“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo sužaloti automobilio „Mazda 626“ vairuotojas S. N. ir kartu važiavusi keleivė R. B., kuriems padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai bei apgadintas S. N. priklausantis automobilis „Mazda 626“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) padarant 970 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo motina D. A. pateikė teismui sutikimą dėl laidavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str., kuriuo ji prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą (t. 2, b.l. 8). Laiduotoja D. A. dirba Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje mokytoja, charakterizuojama neutraliai (t. 2, b.l. 12), neteista, administracine tvarka nebausta, akivaizdu, kad kaip motina turi autoritetą sūnui ir tikrai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes juos sieja stiprus emocinis ryšys ir geri tarpusavio santykiai, jie kartu gyvena, kaltinamasis nėra sukūręs savo šeimos. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad D. A. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoja, nes pagal savo teigiamas asmenines savybes, artimą giminystės ryšį, glaudžius tarpusavio santykius, ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos BK 40 str. 3 d.).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę ir jį charakterizuojančias aplinkybes, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nėra aplinkybių, kliudančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos: kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi; draudimo bendrovė atlygino padarytą žalą; yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d., 2 d. ir 3 d.).

Atsižvelgdamas į kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų artimus tarpusavio santykius ir laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas nustato vienerių metų laidavimo terminą be užstato, nes tokio poveikio priemonės bus pakankamos užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d., 4 d.).

Civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atlygino nukentėjusiajam S. N. 1094,01 Eur turtinę žalą ir 1350 Eur neturtinę žalą (t. 1, b.l. 58, 161-166). Civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atlygino nukentėjusiajai R. B. 404,77 Eur turtinę žalą ir 1350 Eur neturtinę žalą (t. 1, b.l. 73, 161-166).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. N. pareiškė 1200 Eur civilinį ieškinį (t. 1, b.l. 53-57) turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ir prašė iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės UAB DK „PZU Lietuva“ priteisti jo naudai 250 Eur patirtos ir neatlygintos turtinės žalos, ir 950 Eur patirtos neturtinės žalos, todėl teismo posėdžio metu palaikė ieškinį dėl civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ginčijamos ir neatlygintos 250 Eur turtinės žalos, 950 Eur neturtinės žalos ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2015-04-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš kaltinamojo T. A. prašė priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas teisminio nagrinėjimo metu. Civilinis ieškovas S. N. nurodė, kad patyrė 250 Eur turtinę žalą, kurią civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ ginčijo ir neatlygino. Šios išlaidos susidarė dėl advokato atstovavimo santykiuose su civiliniu atsakovu išieškant nusikalstama veika patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Nukentėjusysis S. N. nurodė, kad šios išlaidos yra tiesioginė autoįvykio, už kurį atsakingas civilinis atsakovas, pasekmė, todėl turi būti priteistos iš civilinio atsakovo. Jis taip pat nurodo, kad dėl kaltinamojo T. A. neteisėtų veiksmų patyrė didelį fizinį skausmą, stiprų šoką, dvasinį išgyvenimus, emocinę įtampą, nepatogumus, nesunkų sveikatos sutrikimą, jis iki šiol jaučia patirto sužalojimo pasekmes, todėl papildomai prašė priteisti iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 950 Eur neturtinės žalos.

Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be Lietuvos Respublikos CK 6.249 str., taikytinos ir Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Taigi pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 3K-3-600/2002, 3K-3-351/2011, 3K-3-127/2012).

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai S. N. ir R. B. nurodė, kad advokato pagalba jiems buvo būtina, nes civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ geranoriškai nesutiko atlyginti patirtos turtinės ir neturtinės žalos, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams S. N. ir R. B. kiekvienam po 1350 Eur neturtinės žalos iki civilinio ieškinio pateikimo. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. N. atlygino 1094,01 Eur turtinės žalos, o nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. B. 81,44 Eur turtinės žalos iki civilinio ieškinio pateikimo. Pateikus civilinį ieškinį draudimo bendrovė nukentėjusiajai R. B. papildomai išmokėjo dar 323,33 Eur turtinės žalos atlyginimą. Prašomus priteisti 250 Eur išlaidų advokatai pagalbai apmokėti draudimo bendrovė nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų naudai atsisakė atlyginti, nes laikė, kad šios išlaidos nepriskirtinos prie nusikaltimu padarytos turtinės žalos. Teismas laiko, kad teisinės pagalbos išlaidos dėl nukentėjusiųjų atstovavimo santykiuose su civiliniu atsakovu UAB DK „PZU Lietuva“ nepriskirtinos prie nusikaltimu padarytos turtinės žalos, šios išlaidos nėra tiesioginė eismo įvykio pasekmė, nukentėjusieji nepataikė jokių įrodymų, kad jos buvo būtinos. Šios išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su sveikatos sužalojimu, gydymusi, sveikatos atgavimu, kelionės išlaidomis į gydymo įstaigas ir pan. Nukentėjusieji nurodė, kad advokato paslaugos jiems buvo būtinos, nes buvo nedarbingi ir patys negalėjo ginti savo interesų, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis S. N. buvo nedarbingas 20 d., o nukentėjusioji R. B. apie 30 d., su draudimo bendrove patirtos žalos atlyginimo klausimą pradėjo derinti balandžio mėnesį, tai yra praėjus beveik trims mėnesiams po eismo įvykio, o tuo metu buvo jau pilnai darbingi, advokato paslaugomis naudojosi savanoriškai, neįrodė, kad tos paslaugos buvo būtinos, todėl nepriteistinas jų atlyginimas. Pažymėtina, kad šios išlaidos nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nusikalstama veika – eismo įvykio metu sutrikdyta sveikata ir turto sugadinimu. Nors nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų advokatas baigiamųjų kalbų metu prašė priteisti šias išlaidas iš kaltinamojo, tačiau nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai tokio reikalavimo civiliniame ieškinyje nereiškė ir kaltinamasis neturėjo galimybės pateikti atsikirtimus, todėl toks nesuformuluotas reikalavimas negali būti sprendžiamas šioje byloje.

Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 1 d. nustatyta bendra taisyklė, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ši norma patalpinta į Lietuvos Respublikos CK XVII skyrių „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“ ir civiliniam atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ šioje byloje negali būti taikoma, nes jų civilinė atsakomybė yra ne sutartinė, o deliktinė. Deliktinę atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje išdėstytos normos, kurios palūkanų pagal prievolę atlyginti žalą nenumato. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2010). Draudimo bendrovei pareiga išmokėti draudimo išmoką kyla draudimo sutarties pagrindu, tačiau draudimo sutartyje nėra numatytos prisiimtų įsipareigojimų ribos, jos nustatomos tik įvykus draudžiamajam įvykiui. Procesinės palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (Lietuvos Respublikos CK 6.261 str.), t.y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė, visų pirma, turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos CK 6.210 str., turi būti trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 3K-3-373/2006, 2K-234/2010).

Pareiga vykdyti teismo nustatytą prievolę atsiranda nuosprendžiui įsiteisėjus ir pateikus jį vykdyti. Byloje nėra duomenų, jog prievolė dėl žalos atlyginimo yra pateikta vykdyti, todėl negalima kalbėti ir apie prievolės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą pažeidimą. Įstatymas nenustato konkretaus termino per kurį turi būti savanoriškai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. 1 d., pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma galima pripažinti, jog skolininkas nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusieji patiria nuostolius. Tokių duomenų byloje nėra, todėl civilinio ieškinio dalis, kuria prašoma priteisti penkis procentus palūkanų, netenkintina. Ši suma taip pat negali būti priteista ir iš kaltinamojo, nes civiliniai atsakovai tokio reikalavimo civiliniuose ieškiniuose nereiškė.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis T. A. nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiesiems S. N. ir R. B.. Dėl kaltinamojo T. A. neatsargių nusikalstamų veiksmų nukentėjusieji laikinai neteko darbingumo, patyrė fizinį skausmą, gydėsi ambulatoriškai, jie patyrė ir vis dar jaučia nežymias liekamąsias pasekmes dėl sutrikdytos sveikatos. Atsižvelgdamas į neatsargius kaltinamojo T. A. veiksmus, jo turtinę padėtį – dirba, gyvena kartu su tėvais, nukentėjusiesiems draudimo bendrovė UAB DK „PZU Lietuva“ atlygino patirtą turtinę žalą – nukentėjusiajam S. N. – 1094,01 Eur, nukentėjusiajai R. B. – 404,77 Eur, sveikatos sutrikdymo laipsnį ir patirtus išgyvenimus, laikiną darbingumo netekimą, liekamąsias sveikatos sutrikdymo pasekmes, teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, Nr. 2K-372-942/2015), sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas sprendžia, kad nukentėjusiesiems S. N. ir R. B. nustatytinas po 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimas, įskaitant civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ jau išmokėtas sumas neturtinei žalai atlyginti (po 1350 Eur kiekvienam nukentėjusiajam), todėl iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ priteistina po 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam iš nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų.

Lietuvos Respublikos BK 105 str. 1 d. įtvirtinta, kad teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, o to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas. Šioje byloje prašoma priteisti iš kaltinamojo T. A. po 500 Eur advokato darbo apmokėjimo išlaidų nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų S. N. ir R. B. naudai.

Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – AĮ) 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. To paties straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad, nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tarp advokato ir kliento sudaromose teisinių paslaugų sutartyse šie kriterijai paprastai atskirai nėra išskiriami, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog advokatas ir klientas, susitardami dėl užmokesčio už teisines paslaugas dydžio, nesivadovauja šiais įstatyme nustatytais kriterijais. Konkretus, laisva šalių valia sutartas ir teisinių paslaugų teikimo sutartyje įtvirtintas užmokesčio dydis yra sisteminio minėtų užmokesčio dydį nustatančių kriterijų taikymo rezultatas. Tą patvirtina Lietuvoje taikomi užmokesčio už advokatų teikiamas teisines paslaugas dydžiai, kurie yra skirtingi, priklausomai nuo minėtų kriterijų.

Lietuvos Respublikos BPK nereglamentuoja baudžiamojo proceso šalių turėtų išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atlyginimo dydžio, todėl siekiant įvertinti, ar turėtos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, nėra per didelės ar per mažos, reikėtų atsižvelgti ir į kituose procesuose taikomus kriterijus. Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtų rekomendacijų 8.19 punktas numato už vieną atstovavimo valandą teisme – 0.1 koeficiento maksimalų užmokesčio dydį, kuris apskaičiuojamas pagrindu imant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą. Taigi už valandą atstovavimo teisme gautųsi 32,50 Eur atlygis (0.1 × 325 ? 32,5). Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjant bylą vyko tik vienas teismo posėdis, kurio metu ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta iš esmės. Posėdis truko nuo 10.00 val. iki 11.13 val., t.y. kiek daugiau nei vieną valandą. Advokatas M. Skruibis taip pat parengė civilinius ieškinius, jam teko susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, tačiau abu civiliniai ieškiniai yra identiški. Byla nėra didelės apimties ar itin sudėtinga, nagrinėjami klausimai nėra nauji, jie yra išsamiai aptarti teismų praktikoje, tad advokatui nereikėjo ypatingo pasiruošimo. Be to, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pasirinkto advokato kontora yra tame pačiame mieste, kuriame yra apylinkės teismas ir kuriame vyko teisminis bylos nagrinėjimas, taigi advokatas neturėjo papildomų kelionės išlaidų. Teismas pažymi ir tai, kad advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas, o ne komercinė ūkinė veikla, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, advokato atstovavimo išlaidos mažintinos ir iš kaltinamojo priteistina po 250 Eur advokato pagalbos išlaidų kiekvieno nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo naudai.

Kaltinamajam kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nebuvo.

Kitų proceso išlaidų nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str., Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 297-298 str., 303-308 str., teismas

nusprendžia:

T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 40 str. pagrindu pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį 1 (vieneriems) metams jo motinos laiduotojos D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei ir bylą nutraukti.

Nukentėjusiojo S. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. N. naudai 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. N. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios R. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. B. naudai 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. B. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo T. A. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. N. naudai 250 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš kaltinamojo T. A. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. B. naudai 250 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

T. A. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti kaltinamajam T. A., kad jeigu jis, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.