- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-10
- Bylos Nr.
- 2YT-20828-1106/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Andziulevičiūtė
- Pareiškėjas
- S. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- R. Š.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui R. Š. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo motinos Z. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti jai priklausiusį turtą. Pareiškime teigiama, kad palikimą sudarė trys žemės sklypai ir neįregistruotos nuosavybės teisės į namą. Po mamos mirties pareiškėjas pradėjo valdyti motinai priklausiusius kilnojamuosius daiktus bei nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus. Mama neįteisino savo nuosavybės teisės į statinius, todėl pareiškėjo iniciatyva atlikti statinių kadastriniai matavimai.
Suinteresuotas asmuo R. Š. nepateikė atsiliepimo į pareiškimą. Procesiniai dokumentai jai buvo įteikti asmeniškai.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė tenkinti pareiškimą. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė mama Z. Š.. Po jos mirties liko gyvenamasis namas ir trys žemės sklypai. Po mamos mirties jis liko gyventi mamos namuose, viską perėmė tvarkyti, mokėjo mokesčius ir juose gyvena iki šiol. Kurį laiką nežinojo, kad yra žemės sklypai. Nuo 2006 m. moka valstybinės žemės nuomos mokestį už žemę, esančią po pastatais. Mamos įpėdiniai yra tik jis ir sesuo R. Š..
Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo R. Š. nurodė, kad sutinka su pareiškimu. Patvirtina, kad po mamos mirties brolis S. Š. perėmė namus, jų tvarkymą. Ji neturėjo valios priimti mamos palikimą, viską paliko broliui. Apie žemės sklypus sužinojo neseniai. Daugiau brolių ir seserų nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Pagal bylos duomenis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė Z. Š. (b. l. 5). Ji turėjo du vaikus: S. Š. ir R. Š. (b. l. 6, 7).
Kėdainių rajono 1-ojo ir 2-ojo notarų biuro notarės išdavė liudijimus, kad mirus Z. Š. dėl palikimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 8, 12), S. Š. pareiškimą priimti palikimą atsisakyta priimti, praleidus šešių mėnesių terminą (b. l. 9).
Kėdainių rajono savivaldybės Josvainių seniūnija (duomenys neskelbtini) rašte nurodė, kad po Z. Š. mirties jos palikimą priėmė sūnus S. Š. (b. l. 10).
Z. Š. vardu registruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 14, 15, 16).
Atlikti statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai (b. l. 17-28). S. Š. moka nuomos mokestį valstybei už žemės sklypą po šiais pastatais (b. l. 29, 30).
Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. CK 587 straipsniu, įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Pareiškėjo nurodytos ir suinteresuoto asmens patvirtintos faktinės aplinkybės apie tai, kad pareiškėjas po motinos mirties faktiškai tvarkė ir prižiūrėjo jai priklausiusius namus, mokėjo valstybinės žemės po pastatais nuomos mokestį yra pakankamos teigti, kad pareiškėjo atlikti faktiniai veiksmai sukėlė teisines pasekmes, t. y. jų pagrindu galima daryti išvadą, kad pareiškėjas priėmė savo motinos palikimą, faktiškai valdydamas palikėjai priklausiusį turtą ir jį prižiūrėdamas.
Suinteresuotas asmuo pretenzijų dėl pareiškėjo atliktų veiksmų nepareiškė. Priešingai, nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Kitų įpėdinių, kurių interesams gali turėti įtaką teismo sprendimas, nėra.
Palikimo priėmimo faktas turi teisinę reikšmę ir sukels pareiškėjui teisines pasekmes – jam galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti dokumentų, galinčių patvirtinti šį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Byloje susidarė 8,96 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteisiamos valstybei iš pareiškėjo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po Z. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti palikėjai priklausiusį turtą.
Priteisti iš S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,96 (aštuonių eurų 96 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas priimti palikimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.