- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-05
- Bylos Nr.
- e2YT-12537-443/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-01564-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Pareiškėjas
- V. B.
- Kategorijos
- 3.1.11.4Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
- 3.1.14.8.1Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.5.1Restruktūrizavimo proceso esmė ir paskirtis
- 3.4.5.2Pareiškimas dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimas teisme
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. B. ir V. B. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotu asmeniu byloje esant bankrutavusiai įmonei „Luidas“, kurią atstovauja nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Admivita“, priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai yra visiškai atsiskaitę pagal 2008 m. gegužės 26 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartį už buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalies, žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pirkimą.
Pareiškimą priimti atsisakytina.
Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik kai yra visos šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020). Minėtos įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas ir dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Teismas, priimdamas pareiškimą, pasirengdamas bylos nagrinėjimui, nagrinėdamas bylą, taip pat privalo išsiaiškinti, koks teisės aktas prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę, priešingu atveju gali būti neišaiškintos byloje turinčios reikšmės aplinkybės arba aiškinamos tokios aplinkybės, kurios neturi reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2004; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nurodė, kad su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Luidas“ buvo visiškai atsiskaityta dar 2008 metais. Dalis pirkimo kainos buvo padengta iš asmeninių pareiškėjų lėšų iki sutarties sudarymo (54 080 litai), kita dalis po sutarties pasirašymo iš asmeninių pareiškėjų lėšų (77 753,2 litai) ir banko skolintų lėšų (80 000 litai). Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad su UAB „Luidas“ buvo visiškai atsiskaityta, tačiau pažyma apie visišką atsiskaitymą išduota nebuvo. Pareiškėjai prie pareiškimo prideda mokėjimo nurodymus apie sumokėtas sumas UAB „Luidas“ bei duomenis, kad su Luminor bank AS pagal 2008 m. birželio 19 d. Kreditavimo sutartį pareiškėjai finansinių įsipareigojimų bankui neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik jeigu pareiškėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka. Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, o priėmęs pareiškimą (iškėlęs civilinę bylą) – civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pateikė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimą prašymą atmesti Nr. 41587121, kuris adresuotas O. D. Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad šis valstybės įmonės Registrų centras raštas buvo adresuotas nuomininkams. Iš nurodyto dokumento matyti, kad O. D. kreipėsi į nurodytą instituciją prašydamas nekilnojamojo daikto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), registro įraše įregistruoti faktą apie sudarytą nuomos sutartį. Byloje nėra duomenų kad patys pareiškėjai kreipėsi į valstybės įmonę „Registrų centras“ siekiant išregistruoti nekilnojamojo turto registre žymą apie įsiskolinimą už turtą ar išregistruoti juridinį faktą apie sudarytą nuomos sutartį ir, kad pareiškėjų prašymas buvo netenkintas.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444–448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Teisinė padėtis, kai dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka neginčijant tokio institucijos sprendimo, yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalo pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o pareiškimą priėmus – bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).
Iš pareiškimo ir jo priedų matyti, kad pareiškėjai turi dokumentus, kurie patvirtina, kad už pareiškime nurodytą pirktą nekilnojamąjį turtą su UAB „Luidas“ yra visiškai atsiskaityta, todėl su prašymu gali kreiptis į valstybės įmonę „Registrų centras“, o šios institucijos priimtas sprendimas gali būti skundžiamas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškimą atsisakytina priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Pareiškėja yra sumokėjusi už pareiškimą 55 Eur žyminio mokesčio, kuris jai grąžintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 290-291 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti pareiškėjų V. B. ir V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Grąžinti pareiškėjai V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 55,00 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. lapkričio 28 d.
Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.