Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti tarp ieškovo ir atsakovo 2008 m. vasario 14 d. sudarytą transporto priemonių pasaugos sutartį Nr. 57-ST2-8 negaliojančia nuo šios sutarties sudarymo momento (ab initio) ir priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus rajono Policijos komisariatas (toliau – Vilniaus rajono PK) nutarė organizuoti supaprastintą pirkimą, taikant įprastinę komercinę praktiką dėl Vilniaus rajono PK pareigūnų sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir saugojimo paslaugų teikimo. Tinkamiausiu tiekėju, kurio pasiūlymo kaina su PVM – 2 160,50 Lt, pripažinta UAB „Efektyvios investicijos“. Vilniaus rajono PK ir UAB „Efektyvios investicijos“ 2008 m. vasario 14 d. pasirašė transporto priemonių pasaugos sutartį Nr. 57-ST2-8 (toliau – sutartis). Nuo 2008 m. spalio 1 d. buvo reorganizuoti Vilniaus apskrities rajonų policijos komisariatai ir prijungti prie Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, todėl visas reorganizuojamų įstaigų teises ir pareigas perėmė Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas, kuris 2010 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 10-S-19431 informavo atsakovą apie tai, kad 2011 m. vasario 14 d. baigiasi sutarties galiojimo terminas, kuriam suėjus, sutartis bus nutraukta. Ieškovo teigimu, sudaryta sutartis prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 86 straipsnio 13 dalies 1 punktui, kadangi supaprastinto pirkimo, taikant įprastą komercinę praktiką, būdas pasirinktas neteisėtai, nes pirkimo vertė viršijo nustatytą paslaugų pirkimo, taikant įprastą komercinę praktiką, 75 000 Lt be PVM vertės ribą. Nurodytas supaprastinto pirkimo būdas negalėjo būti taikomas. Vilniaus rajono PK sprendimas sudaryti sutartį su UAB „Efektyvios investicijos“ priimtas, prieš tai pačiai perkančiajai organizacijai sudarius prielaidas išvengti ekonomiškiausio pasiūlymo iš potencialių pirkimo tiekėjų pateikimo. Neteisėtu perkančiosios organizacijos sprendimo pagrindu sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimas negali būti pateisinamas ir turi būti pripažinta niekine prieštaraujančia imperatyvioms teisės normoms. Ieškovo manymu, sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia ir CK 1.82 straipsnio 2 dalyje bei 2.84 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Vilniaus rajono PK sutarties sudarymo metu buvo viešasis juridinis asmuo, tai toks asmuo savo veiksmuose tuo metu buvo ribojamas tam asmeniui nustatyto specialaus teisnumo. Pagal Vilniaus rajono PK įstatus priimti sprendimus dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo yra PK pareigūnų kompetencija, kylanti iš įstatymų nuostatų. Įstatymuose nenumatyta policijos įstaigų pareiga teikti priverstinai nuvežtinų transporto priemonių transportavimo, saugojimo paslaugas ir imti už tai atlyginimą iš trečiųjų asmenų, taip pat nenumatyta policijos įstaigų pareiga atlyginti priverstinai nuvežtinų transporto priemonių saugojimo išlaidas. Nei Vilniaus rajono PK, nei ieškovas neturėjo/neturi biudžetinių asignavimų tokiai veiklai vykdyti. Ieškovo įsitikinimu, Vilniaus rajono PK, pasirašęs ginčijamą sutartį su atsakovu, viršijo specialųjį teisnumą, taip pat pažeidė savo, kaip Vilniaus rajono PK valdymo organo, kompetenciją.