Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-342-544/2017

Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00504-2017-2

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 25 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1431-488/2017, kuria ieškovės D. K. ieškinys laikytas nepaduotu ir su priedais grąžintas ieškovei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teisme 2017 m. sausio 20 d. buvo gautas ieškovės D. K. ieškinys atsakovams V. B. ir N. B. dėl dalies kainos priteisimo pagal pirkimo – pardavimo sutartį.2017 m. sausio 30 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria nustatė ieškovei D. K. terminą iki 2017 m. vasario 14 d. ieškinio trūkumams pašalinti: suformuluoti aiškų ieškinio dalyką, nurodyti, kaip prašoma priteisti skolą (solidariai, subsidiariai, dalimis ar pan.) iš atsakovų, nurodyti atsakovų asmens kodus ar gimimo datas.2017 m. vasario 1 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas patikslintas ieškovės ieškinys, kuriame nurodyta, jog nesumokėtą dalį kainos už parduotus bei sumontuotus baldus iš atsakovų prašoma priteisti solidariai.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovės D. K. ieškinį nutarė laikyti nepaduotu ir su priedais grąžino pareiškėjai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 3 dalis).Teismas padarė išvadą, kad nustatytu terminu ieškovė nepašalino visų ieškinio trūkumų, nes patikslintame ieškinyje nenurodė atsakovų gimimo datų ar asmens kodų, o be jų negalima identifikuoti ieškinyje nurodytų atsakovų. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas ieškinį laikyti nepaduotu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė D. K. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Mano, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja galiojančioms CPK nuostatoms, kadangi procesinės teisės nuostatos nenustato pareigos pateikti atsakovų gimimo datų ar asmens kodų, kurių ieškovė nežino ir negali sužinoti. Mano, kad tokių duomenų pateikimas, atsižvelgiant į aplinkybę, jog yra pateikti duomenys apie atsakovų gyvenamąją vietą, yra perteklinis.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas dėl ieškinio priėmimo klausimo išsprendimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovė pateiktame ieškinyje turėjo pareigą nurodyti atsakovų gimimo datas ar asmens kodus, o, to jai nepadarius per nustatytą terminą trūkumams pašalinti, yra pagrindas ieškinį laikyti nepaduotu CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, pateiktą atskirąjį skundą ir kitus byloje esančius duomenis, su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada nesutinka ir sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės atskirąjį skundą. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Be to, ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis). Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitinka jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, kurie sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti dalyvaujančių byloje asmenų, kurie yra fiziniai asmenys, procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų (CPK 135 straipsnio 2 dalis).Kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustatytas CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Ši teisės norma numato, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių prašoma pateikti procesiniame dokumente, todėl tokiais atvejais nėra pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Vertinant, ar procesinis dokumentas sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, reikėtų atsižvelgti į tai, koks yra procesiniame dokumente nenurodytų duomenų tikslas ir pobūdis, ar šie duomenys yra reikšmingi sprendžiant būtent procesinio dokumento priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose etapuose, ar nenurodyti duomenys yra besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padariniai, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, ar atitinkamų duomenų asmuo nenurodė ir/ar nepateikė dėl objektyvių priežasčių arba kad negalėjo jų gauti, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas jų negali nesudėtingai gauti.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės pozicija, kad reikalavimas pateikti atsakovų asmens kodus ar gimimo datas yra perteklinis. Teismas neturėtų reikalauti iš ieškovo pateikti duomenis, kurie jai yra nežinomi ir negali būti žinomi, jei pats asmuo jų neatskleidžia. Pažymėtina, kad Civilinio proceso įstatymas nekelia imperatyvaus reikalavimo ieškinio formai nurodyti ieškinyje byloje dalyvaujančių asmenų asmens kodus. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra aiškiai nustatyta, jog procesiniame dokumente, taigi ir ieškinyje, be kitų duomenų, privalo būti nurodytas asmens kodas, jeigu jis žinomas. Iš CPK 111, 135 straipsnių turinio matyti, kad šiose teisės normose iš vis nėra nustatyta pareiga ieškovui nurodyti kitų dalyvaujančių byloje asmenų gimimo datas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šiuo klausimui, visais atvejais teismas atitinkamų duomenų apie byloje dalyvaujančius duomenis nenurodymą turi įvertinti remdamasis CPK 115 straipsnio 4 dalyje nurodytu kriterijumi – ar tų duomenų trūkumas yra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai, pavyzdžiui, ar dėl asmens kodo nenurodymo yra rizika netinkamai identifikuoti byloje dalyvaujantį asmenį. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė atsakovų vardus ir pavardes, jų gyvenamąją vietą, kurios adresu galima siųsti procesinius dokumentus, bei telefonų numerius, kuriuos žinant, esant pagrindui ir būtinumui, iš telekomunikacijos bendrovių galima sužinoti daugiau duomenų asmeniui identifikuoti. Šiuo atveju šalių sudarytoje sutartyje atsakovai savo asmens kodų ir gimimo datų neatskleidė, todėl ieškovė jų negalėjo žinoti (b. l. 5). Todėl pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad, ieškovei ieškinyje nenurodžius atsakovų asmens duomenų, nėra galimybių juos identifikuoti ir kad tai yra esminis ieškinio trūkumas, užkertantis kelią bylos iškėlimui teisme. Taigi, atsižvelgus į virš išdėstytą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės nuostatas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 115 straipsnio 3 dalis ), dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė teismo nustatytu terminu nepašalino esminių ieškinio trūkumų, susijusių su atsakovų asmens duomenimis, ir trukdančių priimti ieškinį. Todėl skundžiama 2017 m. vasario 8 d. pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 137 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį ir ieškovės D. K. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.