- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-09
- Bylos Nr.
- N-63-768-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutarties P. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2008 m. spalio 7 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą P. K. dėl to, kad jis 2008 m. rugsėjo 29 d., 15 val., Klaipėdoje, Šilutės plente ties Kauno gatve, vairuodamas automobilį KS 3575, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, neįsitikino eismo saugumu, kliudė gretimoje eismo juostoje tiesiai važiavusį automobilį, kuris nuo smūgio trenkėsi į kitą automobilį. Apgadintos trys transporto priemonės. Tokiais veiksmais P. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 109 punktų reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2009 m. vasario 18 d. nutarimu P. K. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 150 Lt bauda.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi P. K. skundą atmetė, Institucijos 2009 m. vasario 18 d. nutarimą paliko nepakeistą. Pažymėjo, kad 2009 m. vasario 3 d. ekspertizės akto išvada Nr. 11K-400 (08), 11K-41 nurodyta, kad tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu yra automobilio ZIL KS 3575 vairuotojo P. K. veiksmai. Ginčo dėl autoavarijos vietos schemos, grafinių failų fiksuojant transporto priemones nuotraukose nėra, eismo įvykio dalyviai savo parašais patvirtino schemą be pastabų, todėl dėl ekspertiniam tyrimui naudojamos faktinės medžiagos ginčų nėra, o ši medžiaga būtent ir yra faktinis pagrindas tyrimui, kadangi kiekvieno asmens išdėstytas vertinimas dėl įvykio aplinkybių suvokimo yra subjektyvus. Būtent toks subjektyvus įvykio aplinkybių vertinimas pateiktas ir P. K. prašymu apklausto liudytojo R. K. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti eksperto išvada, naudota ekspertinio tyrimo metodika ir ekspertizės teiginiais, nes išvada yra pagrindžiama rašytiniais įrodymais, atlikto tyrimo aprašymu, liudytojų ir pačių eismo įvykio dalyvių išdėstytų aplinkybių vertinimu. Teismas padarė išvadą, kad būtent P. K. savo veiksmais pažeidė KET 9 punkto bei 109 punkto reikalavimus. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei. P. K. laikosi pozicijos, kad dėl autoįvykio kalta Mazda 323 vairuotoja, tačiau iš karto po eismo įvykio P. K. nurodė, kad iki kontakto su automobiliu Mazda jo nematė išvis, todėl jo teiginiai apie šio automobilio manevravimą iki susidūrimo yra grindžiami prielaidomis. Aiškios P. K. pozicijos dėl eismo įvykio aplinkybių, jų vertinimo ir savo veiksmų atitikties KET reikalavimams nebuvimą patvirtina ir tai, jog jis 2008 m. spalio 7 d. savo paaiškinimu pripažino kaltę dėl eismo įvykio, tačiau kitą dieną su priimtu nutarimu vėl nebesutiko.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu P. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutartį ir Institucijos 2009 m. vasario 18 d. nutarimą, o bylą nutraukti. Nurodo, kad pareigūnų atliktas administracinio teisės pažeidimo tyrimas yra neobjektyvus. Pažymi, kad buvo priverstas pakeisti pirminius parodymus ir pripažinti kaltę. Mano, kad yra pagrindas abejoti ekspertizės išvada, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad ekspertus ir policiją sieja glaudūs bendradarbiavimo ryšiai. Liudininkas M. K. pažymėjo, jog eismo įvykio vietoje buvo tik apie pusę minutės, padavė nukentėjusiajai savo telefono numerį ir išvažiavo. Tačiau teisėjai negalėjo pasakyti nukentėjusiajai palikto telefono numerio. Liudytojas A. G. nematė M. K. autoįvykio vietoje. Tai verčia abejoti, ar M. K. iš viso matė autoįvykį. A. G. nurodė, kad automobilis Mazda 323 „užlindo“ iš priekio apelianto vairuojamam automobiliui. Apelianto manymu, eksperto išvada yra nepatikima ir nelogiška. Pats ekspertas teismo posėdžio metu pripažino, kad neatsižvelgė į bylos šalių ir liudytojų parodymus, o tyrė tik nuotraukose užfiksuotus transporto priemonių apgadinimus ir analizavo susidūrimo pėdsakus. Eksperto teiginys, kad ant automobilio Mazda 323 galinio kairiojo sparno nuotraukoje užfiksuotas juodas pėdsakas likęs nuo kontakto su autokrano padanga yra tik spėjimas. Į klausimą, ar ant automobilio Mazda 323 kairės pusės užfiksuoti ženklūs apgadinimai galėjo būti padaryti sąlyčio su autokrano kairiąja puse metu, tokiu būdu, kad jokie sąlyčio pėdsakai ant autokrano kairiosios pusės nebūtų išlikę, ekspertas atsakė, kad „jų (pažeidimų) policijos pareigūnai galėjo nepastebėti“. Be to, ekspertas neįvertino transporto priemonių padėties kelio atžvilgiu po susidūrimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Institucija prašo apeliacinį skundą atmesti ir teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, teigia, kad dėl eismo įvykio kalta šioje byloje nukentėjusiąja įtraukta I. Š. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas argumentavo, kodėl vienais įrodymais nesiremia, o kitus pripažįsta kaip objektyvius. Toks vertinimas yra atliktas įrodymų visumoje, todėl yra tinkamas.
Teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, išklausė pažeidėjo paaiškinimus bei apklausė liudytojus. Pagrindiniai įrodymai, paneigiantys P. K. pateikiamą įvykio versiją – nukentėjusiosios I. Š., eksperto V. P., liudytojo M. K., pareigūnų A. B., G. K., M. D. parodymai teisme (b. l. 69, 71?73, adm. b. Nr. II-643-162/2008 l. 58?64), kurie atitinka rašytinius įrodymus – administracinio teisės pažeidimo protokolą, tarnybinį pranešimą, eismo įvykio vietos schemas, I. Š., M. K., P. K., S. K. paaiškinimus, ekspertizės aktą (b. l. 19?20, 36?43, adm. b. Nr. II-643-162/2008 l. 6, 14, 16?18, 20, 22?24), fotonuotraukas (adm. b. Nr. II-643-162/2008 l. 28?39). Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad tarp P. K. veiksmų ir eismo įvykio yra tiesioginis priežastinis ryšys – persirikiuodamas į dešinę jis nedavė kelio gretima eismo juosta dešinėje važiavusiam automobiliui Mazda ir su juo susidūrė. Abejoti šia išvada nėra pagrindo – ekspertizės aktas detalizuotas, išvada pagrindžiama ekspertinio tyrimo metu ištirtais objektyviais įrodymais. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad liudytojo R. K. parodymai (b. l. 26?27, 34, 56, 68) yra subjektyvūs, kadangi jis yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sūnus. Be to, jis įvykio nematė ir neturi specialisto kvalifikacijos, jo parodymai, kaip ir liudytojo A. G. parodymai, yra paneigti ekspertizės aktu ir kita minėta bylos medžiaga.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo abejoja pareigūnų, eksperto bei liudytojo M. K. objektyvumu. Tačiau pažymėtina, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad šie asmenys būtų suinteresuoti palaikyti kurį nors iš eismo įvykio dalyvių, nes jų iki tol nepažinojo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), paskirtos administracinės nuobaudos atitikimą įstatymų reikalavimams (ATPK 297 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeistas, o P. K. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
P. K. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.