- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-12
- Bylos Nr.
- 2-202/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Danutė Milašienė, Vytas Milius
- Kreditorius
- akcinės bendrovės DnB NORD bankas
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus akcinės bendrovės DnB NORD bankas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės „Betula“ bankroto byloje Nr. B2-3891-262/2011.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartimi UAB „Betula“ iškėlė bankroto bylą, 2011 m. kovo 29 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. Š. pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą pateikti teismui tvirtinti kreditorinį reikalavimą, įtraukti P. Š. į BUAB ,,Betula“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti 813 686,27 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą. Nurodė, jog BUAB ,,,Betula“ yra skolinga buvusiam bendrovės vadovui ir akcininkui P. Š., kaip atskaitingam asmeniui, 813 686,27 Lt už iki 2011 metų bendrovei suteiktas bei negrąžintas paskolas. Pareiškėjas skolą grindė pateikdamas teismui UAB ,,Tezaurus konsultacijos“ pažymos nuorašą, detalizuotą išrašą iš UAB ,,Betula“ buhalterinės apskaitos registrų, mokėjimo nurodymų nuorašus ir išrašus iš elektroninės bankininkystės. Nurodė, jog pirminių įrodymų, patvirtinančių grynųjų pinigų skolinimo bendrovei faktą, pateikti negali, nes tokie buhalteriniai dokumentai buvo perduoti BUAB ,,Betula“ administratoriui.
Atsiliepimas
BUAB ,,Betula“ administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo P. Š. prašymą. Nurodė, jog nesutinka su pareikštu kreditoriniu reikalavimu ir jį ginčija, nes pateiktas apskaitos registras yra netikslus, nes ne visi mokėjimai yra įtraukti, o tiems mokėjimams, kurie įtraukti į registrą, pareiškėjas nepateikė patvirtinančių dokumentų.
2011 m. spalio 24 d. BUAB ,,Betula“ administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė teismui prašymą patikslinti BUAB ,,Betula“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, įtraukti į trečios eilės kreditorių sąrašą P. Š. su 515 188 Lt finansiniu reikalavimu. BUAB ,,Betula“ administratoriaus įgaliotas asmuo taip pat pateikė 2011 m. spalio 24 d. susitarimą tarp P. Š. ir BUAB ,,Betula“ dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, kuriuo šalys susitarė, kad 515 188 Lt dydžio P. Š. finansinis reikalavimas būtų patvirtintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 25 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – įtraukė į BUAB ,,Betula“ kreditorių sąrašą trečios eilės kreditoriumi P. Š. ir patvirtino jo 515 188 Lt dydžio finansinį reikalavimą. Nurodė, jog prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo tenkintinas, atsižvelgiant į pareiškėjo ir BUAB ,,Betula“ 2011 m. spalio 24 d. susitarimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, t. y. bankroto administratoriui pripažinus ir sutikus su 515 188 Lt dydžio finansiniu reikalavimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Kreditorius AB DnB NORD bankas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspęsti iš esmės – pareiškėjo pareikštą kreditorinį reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog egzistuoja absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas, nes nutartis nemotyvuota. Kreditorinis reikalavimas yra nepagrįstas, nes nepatvirtintas byloje esančiais įrodymais, o ta aplinkybė, kad bankroto administratorius ir pareiškėjas pasirašė susitarimą, kuriuo bankroto administratorius sutiko su pareiškėjo 515 188 Lt dydžio finansiniu reikalavimu, nėra pakankamas pagrindas tvirtinti pareiškėjo kreditorinį reikalavimą. Teismas bankroto bylose, kaip susijusiose su viešojo intereso apsauga, turi būti aktyvesnis, nei kitų kategorijų bylose, nes jam suteiktos didesnės galimybės veikti, nustatant bylos aplinkybes, tačiau teismas neišsiaiškino, nepareikalavo įrodymų, kuriais remiantis galėtų teisingai išspręsti nagrinėjamą klausimą.
Atsiliepimas
Kreditorius P. Š. pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo atmesti atskirąjį skundą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Prašymą grindžia tokiais argumentais:
1. Apeliantas nepagrįstai ignoruoja pareiškėjo pateiktus pirmosios instancijos teismui dokumentus: UAB ,,Tezaurus konsultacijos“ pažymos nuorašą, detalizuotus išrašus iš UAB ,,Betula“ buhalterinės apskaitos registrų, mokėjimo nurodymų nuorašus, išrašus iš elektroninės bankininkystės, kuriais remiantis buvo įrodinėjamas pareikštas tvirtinti kreditorinis reikalavimas, bei neteisingai tvirtina, jog pareiškėjo finansinis reikalavimas yra nepagrįstas ir liko neįrodytas visa apimtimi, nes byloje neva nėra jokių dokumentų apie pareikšto kreditorinio reikalavimo pagrįstumą. Banko atstovas nepasinaudojo BUAB ,,Betula“ administratoriaus siūlymu atvykti į administratoriaus buveinę ir susipažinti su visais pirminiais dokumentais.
2. Ginčas ir abejonės dėl kreditorinio reikalavimo dydžio išnyko dar iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo. BUAB ,,Betula“ administratorius su pareikštu 813 686,27 Lt dydžio finansiniu reikalavimu nesutiko ir jį ginčijo, nes pareiškėjo pateiktuose pirmosios instancijos teismui dokumentuose buvo netikslumų. Administratorius, peržiūrėjęs ir sutikrinęs visus jo žinioje esančius bendrovės pirminius apskaitos dokumentus, nustatė, jog pareiškėjo 515 188 Lt finansinis reikalavimas yra pagrįstas ir gali būti tvirtinamas. Pareiškėjui sutikus su administratoriaus nustatytu finansinio reikalavimo dydžiu, 2011 m. spalio 24 d. tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl tvirtintino finansinio reikalavimo.
3. Apeliantas nesutikdamas su skundžiama nutartimi nepasisako ir nepagrindžia su kuria konkrečiai patvirtinto finansinio reikalavimo dalimi nesutinka, neįrodinėja jos nepagrįstumo, nors būtent jam kyla tokia pareiga šioje ginčo stadijoje pagal rungimosi principą bei įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Kreditorius sąmoningai ir piktybiškai ginčija visą pirmosios instancijos teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo dydį, darydamas prielaidą, kad egzistuoja ne visi jį pagrindžiantys pirminiai dokumentai, tačiau vengia jų peržiūrėjimo, išanalizavimo ir skaičiavimo veiksmų atlikimo.
4. Apeliantas nepagrįstai suabsoliutina teismo aktyvų vaidmenį bankroto bylose, o teisę imtis visų priemonių tam, kad būtų galima teisingai išspręsti klausimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, aiškina kaip imperatyvią pareigą išsireikalauti ir patikrinti visus be išimties bankrutuojančios įmonės dokumentus, kuriais galėtų būti grindžiamas kreditoriaus finansinis reikalavimas. Nepagrįstai atsisako pripažinti bankrutuojančios įmonės administratoriaus pateiktus duomenis šiuo klausimu.
BUAB „Betula“ administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog 2011 m. rugsėjo 22 d. protokoline nutartimi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių prašymą dėl kreditorinio reikalavimo pagrindžiančių dokumentų sutikslinimo ir ginčo išsprendimo taikiu būdu, teismo posėdį atidėjo 2011 m. spalio 25 d. Iki šios datos pagal pareiškėjo pateiktas apyvartas buvo rasti 515 188 Lt dydžio skolą patvirtinantys pirminiai dokumentai. Kad toliau nekiltų ginčas, 2011 m. spalio 24 d. tarp BUAB ,,Betula“ administratoriaus ir pareiškėjo buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo administratorius su pareiškėjo pareikštu finansiniu reikalavimu sutiko iš dalies, t. y. su 515 188 Lt, o P. Š. neprieštaravo, kad minėto dydžio jo finansinis reikalavimas būtų patvirtintas. Nelikus ginčo dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo dydžio, buvo kreiptasi į teismą dėl jo patvirtinimo. Teismui skolą patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti vadovaujantis ekonomiškumo principu dėl dokumentų apimties dydžio. Visi skolą patvirtinantys dokumentų originalai yra pas bankroto administratorių. AB DnB NORD banko atstovui buvo sudarytos sąlygos susipažinti su pirminiais skolą patvirtinančiais dokumentais, tačiau šia galimybe banko atstovas nepasinaudojo, o pateikė atskirąjį skundą. Prie atsiliepimo BUAB ,,Betula“ prideda dokumentų kopijas, patvirtinančias pareiškėjo P. Š. patvirtintą 515 188 Lt dydžio finansinį reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (-ių) (atskirojo (-ųjų)) skundo (-ų) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo (nutarties) dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (-iuose) (atskirajame (-uosiuose)) skunde (-uose) nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl teismo patvirtintos ir BUAB ,,Betula“ administratoriaus neginčijamos kreditoriaus P. Š. finansinio reikalavimo dalies pagrįstumo.
Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį savo reiškiamus reikalavimus perduoti administratoriui, kuris, patikslinęs juos pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalis 10 punktas).
ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrintas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais būtų pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė, nes, tikėtina, jog likviduojamos įmonės turto neužtektų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštiems ieškinio reikalavimams ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika yra ta, jog paprastai kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Administratoriaus pateiktas teismui tvirtinti kreditorių reikalavimų sąrašas arba jo nuomonė dėl tiesiogiai teismui pareikštų kreditorinių reikalavimų pagrįstumo nereiškia šių reikalavimų nenuginčijamumo. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti neabejotiną išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų padaryti išvadą dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Taigi, bankroto bylų nagrinėjimo specifika lemia, kad teismas privalo būti aktyvus, nes tik tokiu atveju galima teisingai išspręsti kilusį ginčą ir priimti teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą byloje. Dėl šios priežasties yra vertinama, ar pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, bylai reikšmingas aplinkybes.
Byloje nustatyta, kad kreditorius P. Š. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti praleistą terminą kreditorinio reikalavimo tvirtinimui bei įtraukti jį į BUAB ,,Betula“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti 813 686,27 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą. Kreditorinio reikalavimo dydį grindė pateikdamas teismui UAB ,,Tezaurus konsultacijos“ pažymos nuorašą, detalizuotą išrašą iš UAB ,,Betula“ buhalterinės apskaitos registrų, mokėjimo nurodymų nuorašus ir išrašus iš elektroninės bankininkystės. BUAB ,,Betula“ administratorius nesutiko su pareikštu kreditoriniu reikalavimu ir jį ginčijo. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi tarp šalių kilusį ginčą perdavė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. 2011 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kreditoriaus P. Š. reikalavimo tvirtinimo klausimą, atsižvelgęs į šalių prašymą dėl kreditorinio reikalavimo pagrindžiančių pirminių dokumentų sutikslinimo ir ginčo išsprendimo taikiu būdu, protokoline nutartimi teismo posėdį atidėjo 2011 m. spalio 25 d. Iki šio termino BUAB ,,Betula“ administratorius sutikrino visus jo žinioje esančius bendrovės pirminius apskaitos dokumentus ir nustatė, jog kreditoriaus P. Š. 515 188 Lt dydžio finansinis reikalavimas yra pagrįstas ir gali būti tvirtinamas. Kreditorius sutiko su administratoriaus nustatytu finansinio reikalavimo dydžiu ir 2011 m. spalio 24 d. tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl šio tvirtintino finansinio reikalavimo. Nelikus ginčo dėl kreditoriaus P. Š. finansinio reikalavimo dydžio, buvo kreiptasi į teismą dėl jo patvirtinimo. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 25 d. nutartimi kreditoriaus prašymą tenkino iš dalies – patvirtino 515 188 Lt dydžio finansinį reikalavimą.
ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus, gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą, kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų. Taigi nepatvirtinus kreditoriaus finansinio reikalavimo neginčijamos dalies iki bylos išnagrinėjimo susidarytų situacija, jog kreditorius, nors ir turėdamas neginčijamą reikalavimo dalį, negalėtų dalyvauti bankroto procese ir ginti savo interesų. Kaip žinia, kreditorių susirinkimas tvirtina administravimo išlaidų sąmatą, tvirtina įmonės turto pardavimo kainą ir įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas ir turi teisę spręsti kitus kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus (ĮBĮ 23 straipsnis). Taigi netvirtinant neginčijamos kreditoriaus reikalavimo dalies kreditorius būtų visiškai eliminuotas iš bankroto proceso ir negalėtų spręsti svarbiausių su BUAB „Betula“ bankroto procesu susijusių klausimų. Taigi teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentais, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas negalėjo tvirtinti kreditoriaus neginčijamos finansinio reikalavimo dalies bankroto byloje.
Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog P. Š. kreditorinis reikalavimas yra nepagrįstas, nes nepatvirtintas byloje esančiais įrodymais, o ta aplinkybė, kad bankroto administratorius ir kreditorius pasirašė susitarimą, kuriuo bankroto administratorius sutiko su 515 188 Lt dydžio finansiniu reikalavimu, nėra pakankamas pagrindas tvirtinti P. Š. kreditorinį reikalavimą. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus pažymėdama, jog bankroto proceso metu visi kreditorių finansinius reikalavimus pagrindžiantys įrodymai dėl kreditorių kiekio ir dokumentų apimties paprastai nėra pridedami byloje, o tik teismo įvertinami prieš tvirtinant kreditorių reikalavimus. Iš bylos medžiagos ir BUAB „Betula“ administratoriaus pateiktų apeliacinės instancijos teismui dokumentų matyti, kad pareiškėjo kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas byloje esančiais duomenimis. Taigi nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo išvadai, jog nei BUAB ,,Betula“ administratorius prieš pateikiant teismui tvirtinti 515 188 Lt dydžio P. Š. finansinį reikalavimą, nei pirmosios instancijos teismas nevertino rašytinių įrodymų, pagrindžiančių 515 188 Lt finansinio reikalavimo pagrįstumą. Be to, apeliantas tik teoriškai samprotauja dėl 515 188 Lt finansinio reikalavimo pagrįstumo, nepateikdama jokių duomenų, jog 515 188 Lt kreditoriaus P. Š. finansinis reikalavimas yra nepagrįstas. Būtina pažymėti, kad šiuo atveju apeliantas, kaip BUAB ,,Betula“ kreditorius, 2011 m. rugsėjo 22 d. dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjant kreditoriaus P. Š. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, žinojo nagrinėjamo klausimo aplinkybes bei turėjo galimybę susipažinti su bankrutuojančios bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais bei pateikti teismui savo abejones pagrindžiančius rašytinius įrodymus, tačiau to nepadarė.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo skundžiamos nutarties. Teisėjų kolegija sutinka, kad skundžiamoje nutartyje išdėstyti motyvai nėra išsamūs, tačiau ši klaida yra ištaisytina apeliacinės instancijos teisme, todėl nėra pagrindo naikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 25 d. teisėtą nutartį formaliais pagrindais (CPK 328 str.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir kad nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.