Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, pensininkas, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. P. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad per daug sau leido. Atsimena, kad paėmė sutuoktinei už kairės rankos, ji norėjo pasitraukti, gal paėmė per stipriai. Gavosi fizinis smurtas, jeigu galima taip pavadinti. Konfliktas kilo dėl to, kad jis su kaimynu išgėrė alaus, žmona dėl to reiškė pretenzijas. Tą dieną išgėrė 4 butelius alaus, alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, nes nesusivaldė. Šiuo metu bendrauja su sutuoktine, jos atsiprašė. Sutuoktinė jam nieko nesakė, nelabai norėjo bendrauti. Nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta, tai neadekvati suma. Sutiktų atlyginti 200-300 Eur. Šiuo metu gauna apie (duomenys neskelbtini) Eur dydžio pensiją.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. P. parodė, kad psichologinis smurtas ir girtavimas vyksta nuolat. Ji dirba iš namų, S. P. jai trukdo dirbti. Su kiekvienu įvykiu kaltinamasis darosi agresyvesnis. Ji negali užsirakinti savo buto durų, nes vyras jas buvo išlaužęs, negali ramiai miegoti, pakriko psichinė sveikata.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

2021 m. lapkričio 20 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad patekus į namo, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukštą iš dešinės pusės svetainė, kurioje per vidurį didelis stalas, už kurio sofa ir dvi kėdės, svetainės kairėje pusėje gėlių vazonai. Iš kairės pusės laiptai į antrą aukštą, už laiptų vonios kambarys ir mažas kambarėlis, prie kurių viskas įvyko. Aplinka tvarkinga, daiktai neišmėtyti bei nesugadinti (b. l. 7-10).

2021 m. gruodžio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas garso ir vaizdo įrašas, pavadinimu „2021_1120_141003_018.MP4”. Vaizdo įraše kairės matoma V. P., kuri nurodė, jog S. P. pradėjo jai ranką spausti, stumdyti, yra nuotraukos padarytos, paėmė ranką ir suko. S. P. kalba nerišliai. Perklausomas garso ir vaizdo įrašas, pavadinimu „2021_1120_141504_019.MP4“. Policijos pareigūnas klausia V. P., ar ji patyrė fizinį skausmą, moteris atsako, kad patyrė fizinį skausmą, turi pretenzijų ir rašys pareiškimą (b. l. 36-37).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. P. parodė, kad 2021 m. lapkričio 20 d. (duomenys neskelbtini) 22 apie 13.30 val. į namus grįžo jos neblaivus vyras S. P., kuris žodinio konflikto metu pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, taip pat būdamas agresyvus, griebė ją už kairės rankos dilbio ir pradėjo ją sukti, taip sukeldamas fizinį skausmą. Kadangi tai vyksta ne pirmą kartą, ji bijo savo vyro S. P., todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 8).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3156/2021 (01) nustatyta, kad V. P. padaryta poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 30-31).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis S. P. parodė, kad visiškai prisipažįsta. Kartu su žmona gyvena kartu jau (duomenys neskelbtini) metus, su žmona sutaria normaliai, praktiškai nesipyksta. Alkoholį vartoja maždaug kartą per savaitę, dažniausiai geria alų, žmona alkoholio kartu su juo nevartoja. Apie vakar dienos aplinkybes gali papasakoti tiek, kad ryte, apie 11.30 val., pradėjo gerti alkoholį, gėrė alų. Alkoholį gėrė ne namuose, o miškelyje netoli namų, prie „Vynotekos”. Alkoholį gėrė kartu su kaimynais. Jau gerokai apsvaigęs grįžo į namus, kaip viskas vyko, tiksliai nelabai prisimena, bet prisimena, kad žmona jam pasakė pastabą, dėl kurios jis įsižeidė. Dabar supranta, kad pasielgė kvailai, nes žmona buvo teisi. Neprisimena, kaip viskas vyko toliau, bet neatmeta, kad suko konflikto metu žmonai ranką. Dėl vakarykščio konflikto labai gailisi (b. l. 48). Papildomos apklausos metu S. P. parodė, kad padarė V. P. nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį poodine kraujosruva kairiame dilbyje, sukant jos kairę ranką. Jis Vilmos dėl įvykio atsiprašė, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau nesutinka atlyginti 5000 Eur žalos (b. l. 61).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2021 m. lapkričio 20 d. 15.44 val. S. P. nustatytas 2,11 prom. neblaivumas (b. l. 67).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo S. P. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis S. P. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad per daug sau leido. Atsimena, kad paėmė sutuoktinei už kairės rankos, ji norėjo pasitraukti. Gal paėmė per stipriai. Gavosi taip, kad fizinis smurtas, jei galima taip pavadinti. Su sutuoktine konfliktavo dėl to, kad jis su kaimynu išgėrė alaus, žmona dėl to reiškė pretenzijas. Tą dieną išgėrė 4 butelius alaus, alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, nes nesusivaldė. Bendrauja su sutuoktine, atsiprašė jos. Ji nieko nesakė, nelabai norėjo juo bendrauti. Tokie kaltinamojo parodymai atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 48, 61). Iš esmės matyti, kad kaltinamasis neneigė naudojęs smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, bet taip pat nurodė nelabai ką prisimenantis. Teismas iš esmės pagrindo abejoti kaltinamojo duotų paaiškinimų nuoširdumu.

Be kaltinamojo S. P. prisipažinimo jo kaltę padarius nusikalstamą veiką taip pat patvirtina kiti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Kaip antai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios V. P. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokolai, alkotesterio kvito rodmenys, policijos registro išrašas, specialisto išvada. Šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad S. P. smurtavo savo sutuoktinės atžvilgiu, o būtent: jis 2021 m. lapkričio 20 d. apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,11 prom. girtumo laipsnis, smurtavo savo žmonos V. P. atžvilgiu, kilus žodiniam konfliktui, tyčia suėmė jos kairę ranką ir pradėjo ją sukti, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairiame dilbyje.

Teismas pašalina iš kaltinimo aplinkybę dėl nukentėjusiosios V. P. gimimo datos, nes tai nereikšminga kaltinimui. Šis kaltinimo koregavimas nesunkina kaltinamojo padėties ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui.

Kaltinamojo S. P. padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį ir yra teisingai kvalifikuota, nes jis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo sutuoktinei V. P.

IV. Bausmės skyrimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas). Įvertinama tai, kad kaltinamojo S. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pensininkas, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 71), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nepateikė. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina antra pagal švelnumą bausmės rūšis – laisvės apribojimas, bausmę dydį nustatant nesiekiantį minėto straipsnio sankcijoje numatyto šios bausmės rūšies vidurkio, kartu su suderintais įpareigojimais. Atsižvelgus į aptartas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį S. P. ir jo padarytą nusikalstamą veiką, tokia bausmė optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką – nežymų sveikatos sutrikdymą – padarė savo sutuoktinei, teismas vertina, kad šiuo atveju tikslinga, vadovaujantis BK 72² straipsniu, S. P. skirti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis prisipažino kaltu, šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). S. P. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. lapkričio 20 d. 14.40 val. iki 2021 m. lapkričio 21 d. 11.31 val. (b. l. 42, 51). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu S. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

V. Dėl civilinių ieškinių, kitų klausimų

Nukentėjusioji V. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad jai buvo padaryta moralinė žala, atsirado sunkūs neigiami padariniai, baimė būti namuose, nervinė nemiga, nuolatinė įtampa dėl savo saugumo (b. l. 32). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. P. papildomai paaiškino, kad psichologinis smurtas ir girtavimas vyksta nuolat. Ji dirba iš namų, kaltinamasis jai trukdo dirbti. Su kiekvienu įvykiu S. P. darosi agresyvesnis, ji negali užsirakinti savo buto durų, nes vyras jas buvo išlaužęs, negali ramiai miegoti, pakriko psichinė sveikata.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinęs nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir pavojingumą – dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji neabejotinai jautė tiek išgąstį, tiek fizinį skausmą, kreipėsi į medikus, teigia, jog patyrė stresą, baimę, nemigą, teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, kurią yra pagrindas atlyginti pinigais. Kita vertus, teismas taip pat atsižvelgia į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams, kaltinamojo turtinę padėtį (pensininkas, nedirba, jo teigimu, gauna apie (duomenys neskelbtini) Eur dydžio pensiją) ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, sprendžia, jog nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą atitiktų 700 Eur sumos priteisimas (CK 6.250 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti S. P. laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti S. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. lapkričio 20 d. 14.40 val. iki 2021 m. lapkričio 21 d. 11.31 val. vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti S. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Išaiškinti S. P., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.