Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Astos Adamonytės-Šipkauskienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. J. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys Č. J. ir R. J.) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. J. pareiškėjo skundą palaiko ir prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl NŽT 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiai L. J. J.“ Nr. 44S-20, kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į mirusiajai L. J. J. <..>, tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,7687 ha žemės atlyginant pinigais (231 Eur), teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) mirusios L. J. J., pretendentės į buvusios savininkės M. P. iki nacionalizacijos Širvintų rajono savivaldybėje (duomenys neskelbtini) valdytos žemės nuosavybės teisių atkūrimą, teisių perėmėjas. Kiti L. J. J. teisių perėmėjai yra tretieji suinteresuoti asmenys Č. J. ir R. J..

Pagal Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 29 d. išvadą Nr. S-415 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ L. J. J. turėjo teisę atkurti į buvusios savininkės M. P. iki nacionalizacijos Širvintų rajono savivaldybėje (duomenys neskelbtini) valdytą 2,78 ha žemės plotą (vertė 2156 Lt). Kaip matyti iš šios išvados turinio (t. 1, e. b. l. 51), Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 29 d. išvada Nr. S-415 buvo išsiųsta į Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Avižienių seniūniją.

Nuosavybės teisės į mirusiajai L. J. J. tenkančią žemės valdos dalį - 2,0113 ha žemės atkurtos Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-03-26 sprendimu Nr. 2.5-41-17730 ir Vilniaus apskrities viršininko 2005-10-12 sprendimu Nr. 2.5-41-21254 (t. 1, e. b. l. 7).

Iš 2015 m. balandžio 22 d. vykusio X, XI, XII eiliškumo grupių pretendentų, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn žemę, mišką, vandens telkinį Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos Avižienių kadastro vietovėje susirinkimo protokolo (protokolo Nr. 48NS-40A-(14.48.65.), nustatyta, kad pretendentės L. J. J. atstovas į susirinkimą atvyko, bet žemės sklypo nepasirinko (t. 1, e. b. l. 86-90).

Iš 2016 m. birželio 29 d. vykusio pretendentų, pageidaujančių gauti žemės, miško sklypus Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos Avižienių kadastro vietovėje susirinkimo protokolo (protokolo Nr. 48PRT-143-(14.48.65.) ir 2016 m. rugpjūčio 1 d. vykusio pretendentų, pageidaujančių gauti žemės, miško sklypus Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos Avižienių kadastro vietovėje susirinkimo protokolo (protokolo Nr. 48PRT-191-(14.48.65.) nustatyta, kad pretendentė L. J. J. ar jos atstovas (-ai) į susirinkimą neatvyko (t. 1, e. b. l. 62-73, 92-97).

Nustatyta, kad iš Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos Avižienių kadastro vietovės laisvos žemės fondo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-550-(14.48.2.), Laisvos valstybinės žemės fondo plotuose, t. y. Nr. 197 (0,07 ha), 193 (0,25 ha), 34 (0,27 ha), 199 (0,04 ha), buvo suprojektuoti žemės sklypai aukštesnės eilės pretendentams ir pirmiau į sąrašą įtrauktiems pretendentams.

NŽT vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi bei atlikusi Tvarkos 105¹ punkte nurodytus veiksmus priėmė šioje byloje ginčijamą 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 44S-20.

Nagrinėjamoje byloje ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) bei jį lydinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka).

Tvarkos 105 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 7 d.) įtvirtinta, jeigu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą pilietis šios tvarkos 102¹ punkte nustatyta tvarka kviečiamas neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame projektuojami žemės sklypai, taip pat tais atvejais, kai pilietis atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba nebėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn grąžinama vedėjui to žemėtvarkos skyriaus, kurio veiklos teritorijoje yra išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodyta žemė, miškas ar vandens telkinys, apie tai raštu informuojant pilietį. Šiuo atveju nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais šios tvarkos 105¹ punkte nustatyta tvarka.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiškino, jog dar 2017-2018 metais pareiškėjui buvo galimybė pasirinkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, tačiau tuomet pareiškėjas nesirinko. Taigi, jis pats nebuvo aktyvus, be to, neskundė NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymų, neteikė jokių pastabų. Pažymėjo, jog pretendentų eiliškumas nebuvo pažeistas, o 2019 m. birželio mėn. susirinkimas įvyko du kartus, nes buvo daug pretendentų ir nebuvo galimybės visų kviesti vieną dieną.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog NŽT Vilniaus rajono skyrius jam jokio lygiaverčio žemės sklypo rengiamame Avižienių projekte nepasiūlė, todėl išvada į NŽT Širvintų skyrių grąžinta nepagrįstai. Byloje esantys susirinkimų protokolai patvirtina, jog pretendentė L. J. J. ir / ar jos atstovas į susirinkimus neatvykdavo arba atvykę žemės sklypo nepasirinkdavo (t. 1, e. b. l. 62-73, 86-90, 92-97).

Kaip jau minėta, iš 2019 m. birželio 13 d. vykusio X-XII eiliškumo grupių pretendentų, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn žemę, mišką, vandens telkinį Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos Avižienių kadastro vietovėje susirinkimo protokolo (protokolo Nr. 48PRT-40-(14.48.65.), kuriame dalyvavo Ž. J., kaip pretendentės L. J. J. atstovas, nustatyta, kad šio susirinkimo metu žemės sklypai nebuvo suprojektuoti, nes pretendentei galėjo būti projektuojamas tik žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio vertė būtų 173 Eur, o laisvos žemės ūkio paskirties žemės šioje kadastro vietovėje nebeliko, todėl pareiškėjas buvo informuotas, kad Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos Avižienių kadastro vietovėje laisvos žemės ūkio paskirties žemės nebeliko ir nuosavybės teisės bus atkurtos pinigais (t. 1, e. b. l. 127-134).

Taigi, teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog remiantis naujai įtvirtintu teisiniu reguliavimu, tuo atveju, kai asmens pasirinktoje kadastro vietovėje laisvos žemės fondo žemės, kurioje jam galėtų būti projektuojamas lygiavertis turėtajam žemės sklypas, neliko, išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn negali būti „perkeliama“ (perduodama) į kitą asmens pasirinktą kadastro vietovę, o nuosavybės teisės į išlikusį žemės plotą atkuriamos atlyginant pinigais.

Taip pat nesutiktina su pareiškėjo argumentu, jog atsakovas nepagrįstai netenkino pareiškėjo 2017 m. vasario 14 d. prašymo iškelti Vilniaus apskrities 2002 m. lapkričio 29 d. išvadą Nr. S-415 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“.

Tvarkos, galiojusios iki 2019 m. vasario 7 d., 29 punkto antroje ir trečioje pastraipose buvo nustatyta, kad perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas, vandens telkinys, piliečiui sutikus, projektuojamas kitos kadastro vietovės teritorijoje tik tuo atveju, kai pagal Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą ir rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus piliečio pageidaujamos kadastro vietovės teritorijoje jo prašymas negalės būti tenkinamas, kadangi stinga laisvos žemės fondo žemės arba likusi laisvos žemės fondo žemė pažeista, užimta medžių, krūmų želdinių ar pelkių. Pažeistos, užimtos medžių, krūmų želdinių, pelkių žemės požymiai nustatomi vadovaujantis Žemės valstybinės apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 302. Gauta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn kitam žemėtvarkos skyriui persiunčiama tik tuo atveju, kai pagal pirmiau nurodytą skelbiamą informaciją kadastro vietovėje, kurios teritorijoje pilietis pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės, miško ar vandens telkinio plotą, nėra laisvos žemės fondo žemės arba likusi laisvos žemės fondo žemė pažeista, užimta medžių, krūmų želdinių ar pelkių ir pilietis pageidauja gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kitos savivaldybės kadastro vietovės teritorijoje.

Byloje nustatyta, jog 2017 m. liepos 5 d. duomenimis Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Avižienių kadastro vietovėje laisvos žemės fondo žemės plotas buvo 20,85 ha. Iš šio ploto – 15,72 ha buvo miškų naudmenų ir todėl sutiktina su atsakovo teiginiu, jog pretendentės L. J. J. išvada galėjo būti realizuota 2017-2018 metų rengiamame Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos Avižienių kadastro vietovės žemės reformos projekte, tačiau pats pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir nepasinaudojo galimybe pasirinkti žemės sklypą.

Pareiškėjo argumentas, jog atsakovas siekė eliminuoti pareiškėją iš žemės reformos Avižienių kadastrinėje vietovėje, kurioje pareiškėjas laukė lygiaverčio žemės sklypo daugybę metų, o tai padaręs, pradėjo naują žemės reformos etapą Avižienių kadastro vietovėje, kurioje lygiaverčius žemės sklypus siūlo visiškai naujiems pretendentams, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimas ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiai L. J. J.“ Nr. 44S-20 yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjo skunde išdėstytais ir kitais argumentais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjas skunde išdėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo Nutarimo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.