Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1. 2014-11-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2. 2015-06-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 4 d. paskirta bausmė subendrinta su 2014-11-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmę atlikęs 2016-03-25,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: jis 2016-09-10, apie 23.20 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,67 prom. girtumas), sukėlė konfliktą, kurio metu sugyventinei V. K. sudavė smūgius ranka į veidą, tokiais veiksmais sukėlė sugyventinei V. K. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

K. V. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamojo V. M. parodymais, kur jis nurodė, kad su sugyventine V. K. kartu gyvena 22 metus, veda bendrą ūkį. Gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2016-09-10, visą dieną, su sugyventine gėrė alkoholį. Apie 23.30 val. išgirdęs triukšmą lauke, norėjo išeiti pasižiūrėti, kas ten vyksta. Kadangi sugyventinė to daryti neleido, kilo konfliktas, kurio metu jis sugyventinę pastūmė ir tris kartus ranka trenkė jai į veidą. Dėl tokio savo elgesio gailisi. (b.l. 19, 31)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios V. K. duotais parodymais, kad gyvena kartu su sugyventiniu V. M. namuose (duomenys neskelbtini) . 2016-09-10 ji su V. M. ir kaimyne T. gėrė alkoholį. Vakare kaimynė išėjo namo ir ji liko kartu su sugyventiniu namuose. Vakare, tikslaus laiko nepamena, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu sugyventinis jai kažką pasakė ir sudavė tris smūgius į veidą. Ji juto fizinį skausmą ir išbėgo basa į lauką. Lauke sutikti vaikinas ir mergina iškvietė greitąją pagalbą. Atvykę medikai ją apžiūrėjo, tačiau į ligonę ji vykti atsisakė. Sugyventinį išsivežė policijos pareigūnai. (b.l. 9)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo D. K. duotais parodymais, kad 2016-09-10, apie 23.45 val., gavo pranešimą, apie tai, kad prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), stovi basa moteris kruvinu veidu. Nuvykus minėtu adresu, priėjo prie moters, kuri stovėjo basa ir buvo kruvinu veidu, paklausė, kiek jai metų ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kartu su moterimi nuėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur moteris pateikė asmens dokumentą. Paaiškėjo, kad tai V. K.. Kambaryje, ant lovos, sėdėjo V. M., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, sakė, kad V. K. nemušė, tačiau jo rankų krumpliai buvo kruvini. V. K. paaiškino, kad kartu su V. M. vartojo alkoholinius gėrimus, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu V. M. jai kelis kartus ranka sudavė į veidą. V. M. buvo pristatytas į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą. (b.l. 12)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyr. patrulio D. K. 2016-09-11 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-09-10, apie 23.45 val., gautas pranešimas, kad prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), stovi basa moteris kruvinu veidu. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo V. K., kuri paaiškino, kad neblaivus sugyventinis V. M. ranka kelis kartus sudavė jai į veidą. V. K. lūpos buvo kruvinos. Atvykusi GMP brigada apžiūrėjo V. K. ir nusprendė vežti ją į ligoninę, tačiau V. K. atsisakė vykti į gydymo įstaigą. V. M., nuo kurio sklido alkoholio kvapas ir jo rankos buvo kruvinos, nieko negalėjo paaiškinti. (b.l. 5-6)

Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis V. M. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą. Baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Kaltinamasis V. M. bei nukentėjusioji V. K., remiantis jų parodymais, gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, todėl jie laikytini šeimos nariais. Kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamasis V. M. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. (b.l. 57)

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina ta, kad V. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Alkotesterio rodmenų kvitas patvirtina, kad 2016-09-11, 00.21 val., V. M. nustatytas 1,67 prom. girtumas (b.l. 34).

Kaltinamasis V. M. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teistas, niekur nedirba, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo. Teismas, įvertinęs visas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmė ir jos dydis V. M. parinkta tinkamai, juo bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, V. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Nukentėjusioji civilinio ieškinio byloje nepareiškė.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus - panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. M. paskirtą 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto. Arešto bausmę atliekant areštinėje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. M. sulaikymo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2016-09-11, 00.16 val., iki 2016-09-12, 11.20 val., (2 paras), kas atitinka 2 (dvi) arešto paras (BK 65 str.).

V. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus - panaikinti.

1. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.

3. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.