- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-01
- Bylos Nr.
- 1S-203-817/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48188-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Žimkienė, Arūnas Budrys, Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- D. K.
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 19 d. iki 2024 m. rugsėjo 19 d. įskaitytinai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. D. K. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, grasindamas panaudoti fizinį smurtą ir panaudojęs peilį, kuriuo galima žmogų žaloti, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2023 m. gruodžio 18 d., apie 19.40 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. Ž., būdamas šalia PC C., esančio adresu (duomenys neskelbtini), priėjo prie L. L. bei pareikalavo, kad jis duotų paskambinti savo mobiliojo ryšio telefonu REDMI NOTE12 PRO – 300 Eur vertės, su įstatyta operatoriaus TELE2 SIM kortele – 3 Eur vertės. L. L. perdavus mobiliojo ryšio telefoną D. K. ir vėliau bandant atsiimti savo mobiliojo ryšio telefoną, D. K. iš striukės kišenės išsitraukė peilį ir pradėjo eiti link nukentėjusiojo L. L., priėjęs įrėmė jam į dešinį šoną peilį ir pagrasino, jei dar palies mobiliojo ryšio telefoną, D. K. jį papjaus, o tuo pat metu R. Ž. peilį laikė priešais L. L.. L. L. atsakius, kad daugiau nelies mobiliojo ryšio telefono, R. Ž. kartu su D. K. pasišalino, tokiu būdu atėmę galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė svetimą G. T. (L. L. motinai) priklausantį, bendros – 303 Eur vertės, turtą.
Šiais savo veiksmais D. K. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalyje.
2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, D. K. laikinai sulaikytas 2023 m. gruodžio 19 d., apie 05.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi D. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 19 d. iki 2024 m. kovo 19 d., nustačius pagrindus, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartimi D. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęsta 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 19 d. iki 2024 m. birželio 19 d. imtinai, neišnykus pagrindams, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartimi kaltinamajam D. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 19 d. iki 2024 m. rugsėjo 19 d. įskaitytinai, neišnykus pagrindams, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui teisiniai argumentai ir prašymai
3. Skundu kaltinamasis D. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartį ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę nei suėmimas, pavyzdžiui, intensyvią priežiūrą, dokumentų paėmimą arba pareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
4. Skunde nurodoma, kad kaltinamasis D. K., paskyrus jam švelnesnę kardomąją priemonę, eitų dirbti oficialiai pas brolį, gyventų pas mamą, kuri ji išlaikytų iki darbo pradžios. Pažymi, jog palaiko gerus santykius su šeima. Kaltinamojo teigimu, jis nebėgs (nesislėps) nuo teismo, anksčiau paskirtas bausmes yra atlikęs, paieškomas nebuvo. Taip pat nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, davė išsamius parodymus, pasižada pasitaisyti bei atlyginti padarytą žalą.
5. Atsiliepimų į skundą, prašymų dėl nušalino ir kitų prašymų negauta.
6. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti.
I. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
7. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo D. K. skundo argumentus, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, susipažinusi su skundo nagrinėjimu susijusia baudžiamosios bylos Nr. 1-1583-1157/2024 medžiaga bei išklausiusi teismo posėdyje išsakytus prokuroro argumentus, sprendžia, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei BPK, nei kituose teisės aktuose numatytų reikalavimų, pagal kuriuos niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir sutinka su skundžiamos nutarties išvadomis, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra nustatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo pagrindai, todėl kardomosios priemonės – suėmimo, pratęsimas kaltinamajam D. K. paskirtas pagrįstai.
8. Griežčiausia kardomoji priemonė gali būti taikoma tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. Taip pat, vykdydamas BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir svarstydamas prašymą paskirti (pratęsti) asmeniui kardomąją priemonę, teismas patikrina, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Ši įstatymo nuostata nereikalauja, kad duomenų būtų tiek, kiek reikia asmenį pripažįstant kaltu padarius nusikalstamą veiką ir jam skiriant bausmę. Be to, pažymėtina, jog suėmimo skyrimo ir suėmimo termino pratęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalyje, patys savaime neišnyksta, o gali būti panaikinti, tik pasikeitus ar atsiradus naujoms tam tikroms aplinkybėms.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis D. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje. Tokie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo parodymuose, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymuose, kratos ir apžiūros protokoluose ir kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Naujų ar pasikeitusių aplinkybių, susijusių su kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo sąlygomis, taip pat nenustatyta. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, vertindamas nurodytus duomenis ir spręsdamas klausimą dėl suėmimo pratęsimo kaltinamajam D. K., BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė.
10. Kaip jau buvo minėta, teismas kaltinamajam D. K. kardomąją priemonę – suėmimą, paskyrė įžvelgęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y. esant pagrįstam manymui, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teismų praktikoje pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. remiantis pagrįstu spėjimu, prielaida, kad suimtasis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo praeityje jau mėgino bėgti (slėptis) ar konkrečiomis ir nustatytomis priemonėmis planuoja bėgti (slėptis) arba rengiasi daryti naujus nusikaltimus.
11. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamą nutartį priėmusio teismo išvada, kad D. K. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). D. K. yra kaltinamas padaręs vieną nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama sunkių (BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta veika) nusikaltimų kategorijai. Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą, yra numatęs tik laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad tuo atveju, jeigu būtų įrodyta kaltinamojo kaltė, D. K. grėstų griežta reali laisvės atėmimo bausmė. Nors gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti asmeniui griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau ji yra reikšminga vertinant, ar asmuo gali bėgti (slėptis), siekdamas išvengti baudžiamojo persekiojimo ir gresiančios laisvės atėmimo bausmės. Be to, skiriant kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, skundžiamoje nutartyje buvo įvertinta ir kitų reikšmingų aplinkybių visuma. Svarstant dėl manymo, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis), skundžiamoje nutartyje buvo atsižvelgta į tai, kad kaltinamasis D. K. nėra vedęs, neturi išsilavinimo, niekur nedirba, neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio. Nors kaltinamasis skunde nurodė, jog ketina oficialiai eiti dirbti pas brolį, tai neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad jis iš tiesų bus įdarbintas. Taip pat kaltinamasis skunde akcentuoja, kad santykiai su šeima yra teigiami, jog planuoja eiti gyventi pas mamą, tačiau nurodyti ryšiai neleidžia spręsti, kad jie buvo ir yra tiek tvirti, jog paneigtų tikimybę, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Vien tai, kad kaltinamasis bendrauja su mama ir broliu, jo socialinių ryšių tvirtumo neparodo. Visos šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, suteikia pagrindą teigti, kad kaltinamasis D. K. nėra saistomas tvirtais šeimyniniais, socialiniais ir ekonominiais ryšiais su savo gyvenamąja aplinka bei Lietuvos Respublika. Tai, jog kaltinamasis anksčiau nuo teismo nesislėpė, atvyko į visus teismo posėdžius, vertinant kartu su jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdžiu ir sunkumu, nesumenkina galimo jo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Taip pat akcentuotina ir tai, kad D. K. yra teistas, daug kartų baustas administracine tvarka, yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, esant dar neišnykusiam teistumui, kas sudaro pagrindą teigti, jog minėtos aplinkybės ne tik neigiamai apibūdina D. K. asmenybę, bet ir parodo jo susiformavusias nuostatas veikti priešingai teisės normoms ir nepaisyti nustatytų elgesio taisyklių. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytus argumentus, sprendžia, kad kaltinamasis D. K., būdamas laisvėje ir siekdamas neleistinais būdais išvengti jam gresiančios realios, ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, gali bandyti bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir tokiu būdu tokiu būdu apsunkinti vykstantį baudžiamąjį procesą.
12. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamą nutartį priėmusio teismo išvada, kad D. K., būdamas laisvėje, gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto pagrindo buvimo, įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių visumą. D. K. yra kaltinamas padaręs BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje įvardintų nusikaltimų sąrašą. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis D. K., nepaisant jauno amžiaus, praeityje jau buvo teistas, o šiuo metu, dėl įvairaus pobūdžio nusikaltimų padarymo, pastarojo atžvilgiu atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai, teismuose nagrinėjama ne viena baudžiamoji byla. D. K. niekur nedirba, neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, o šiuo metu yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką nuosavybei, kas leidžia daryti išvadą, kad pastarojo nusikalstamas elgesys yra susijęs su siekiu neteisėtu būdu gauti lėšų pragyvenimui. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad nepaskyrus kardomosios priemonės – suėmimo, D. K. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
13. BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Skunde akcentuojama, kad šiuo atveju BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima būtų pasiekti taikant švelnesnę kardomąją priemonę, pavyzdžiui intensyvią priežiūrą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, intensyvi priežiūra, namų areštas ar kita švelnesnė kardomoji priemonė šioje proceso stadijoje neužtikrintų visiško kaltinamojo veiksmų kontroliavimo, t. y. nebūtų visiškai suvaržytas asmens judėjimas, kuo pasinaudodamas asmuo gali bandyti bėgti (slėptis) bei daryti naujus nusikaltimus. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, proceso stadiją, darytina išvada, kad paskirta kardomoji priemonė yra proporcinga, o kitos kardomosios priemonės nebūtų pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.
14. Aukštesnysis teismas pažymi, kad kaltinamojo D. K. suėmimas neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei BPK nuostatoms, todėl skundžiamą teismo nutartį naikinti ar keisti kaltinamojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
15. Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartis, kuria kaltinamajam D. K. paskirtosios kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta, todėl kaltinamojo D. K. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 121 straipsniu, 122 straipsniu, 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo D. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.