Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (išieškotojos) UAB ,,Mano būstas Vilnius“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkė J. R., skolininkės sutuoktinis V. R., antstolis Dalius Traigys.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Suinteresuotas asmuo antstolis Dalius Traigys pateikė teismui vykdomąją bylą Nr. 0241/21/01738.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas

4. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis Dalius Traigys vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/01738 vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-31007-863/2021 dėl 226,97 Eur skolos, 22,39 Eur palūkanų, 23,63 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės J. R. išieškotojos UAB ,,Mano būstas Vilnius“ naudai.

5. Antstolis Dalius Traigys vykdymo proceso metu nustatė, kad skolininkė J. R. ir V. R. yra sudarę santuoką, kuri įregistruota (duomenys neskelbtini). Taip pat antstolis nurodė, kad remiantis Nekilnojamo turto registro duomenimis, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgytas pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta 2002-04-23, ir nuosavybes teise priklauso skolininkei J. R. ir skolininkės sutuoktiniui V. R.; be to, skolininkės sutuoktinio V. R. vardu nuosavybės teise registruotas žemės sklypas, esantis adresu, (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas pirkimo pardavimo sutartimi, sudaryta 1996-09-12, tai yra santuokos su skolininke metu.

6. Antstolis vykdomojo proceso metu 2022 m. balandžio 14 d. turto arešto aktu Nr. 0241/22/00501-04-14 areštavo skolininkei ir jos sutuoktiniui priklausantį nekilnojamą turtą, t. y. ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

7. 2022 m. balandžio 14 d. patvarkymu Nr. S-22-04-14-10515 pasiūlė skolininkei per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkė ir jos sutuoktinis per nustatytą terminą susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu antstolei nepateikė.

8. Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais – ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB ,,Mano būstas Vilnius“, gavusi antstolio 2024 m. liepos 3 d. patvarkymu Nr. S-24-241-20208 pateiktą pasiūlymą, 2024 m. liepos 18 d. su tokiu prašymu (pareiškimu) kreipėsi į teismą.

9. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1–2 dalis). Kadangi bendras sutuoktinių turtas nėra padalytas, antstolis pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išieškotojos prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininkės dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš skolininkei priklausančios turto dalies.

10. Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pažymėtina, jog įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuo s atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 185 straipsnis).

11. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos prašymą ir nustato, kad skolininkei J. R. priklauso ½ dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kartu su sutuoktiniui V. R. esančio turto: buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); tame tarpe, kad ½ dalis sutuoktinio V. R. gaunamų ar ateityje gautinų piniginių lėšų, susijusių su darbo santykiais ar kitų jam prilygintų sumų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290?–292, 667 straipsniais,

nutaria:

patenkinti prašymą.

Nustatyti, kad skolininkei J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priklauso: ½ dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kartu su sutuoktiniui V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) esančio turto: buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); kad ½ dalis sutuoktinio V. R. gaunamų ar ateityje gautinų piniginių lėšų, susijusių su darbo santykiais ar kitų jam prilygintų sumų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.