Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas L. D.,išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Orijos A. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

E. P. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) adresas Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Orijos A. K. pateiktame pareiškime E. P. (duomenys neskelbtini) kaltinamas tuo, kad vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo vaiką, o būtent:

žinodamas, kad pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-01-28 sprendimą privalo (duomenys neskelbtini) naudai mokėti lėšas dukros (duomenys neskelbtini) gim. 2007-04-17, išlaikymui periodinėmis išmokomis į mėnesį po 500 Lt, nuo 2009-05-13 iki dukros pilnametystės, nuo 2009-05-13 iki 2015-09-04 nemokėjo lėšų dukrai (duomenys neskelbtini) išlaikyti ir neteikė vaikui kitos būtinos materialinės paramos, dėl ko 2015-12-02 susidarė 8520,25 Eurįsiskolinimas.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. P. (duomenys neskelbtini) savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad pareikšto įtarimo esmę suprato, dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Su (duomenys neskelbtini) susituokė maždaug prieš 10 metų, tikslios datos nepamena, santuokoje gimė dukra Glorija. Pradžioje gyveno pas Milanos tėvus, vėliau išsikėlė gyventi atskirai. Kadangi turėjo finansinių sunkumų, jis sugalvojo išvažiuoti į Angliją užsidirbti pinigų. Išvyko dirbti į Angliją ir po kelių dienų jam Milana pareiškė, kad tarp jų viskas baigta. Dar po kelių savaičių svetainėje one.lt pamatė Milanos nuotrauką su kitu vyru. Tada tikrai suprato, kad viskas tarp jų baigta. 2010 metais atvyko į Lietuvą, nes turėjo dalyvauti skyrybų procese su Milana. Teismo sprendimo dėl skyrybų neturi, nors ir pats į teismą nesikreipė dėl teismo sprendimo kopijos. Teismo posėdyje dėl skyrybų dalyvavo ir žinojo, kad jam yra priteista mokėti po 500 Lt kiekvieną mėnesį dukros Glorijos išlaikymui. Pinigų dukros išlaikymui nemokėjo iki 2015 rugsėjo pradžios, kadangi tam neturėjo galimybės. Dirbo, kad galėtų išlaikyti gyvenamąją vietą ir nereikėtų grįžti į Lietuvą. 2013-03-13 kartu su savo nauja drauge susilaukė dukros Emily. Jam reikėjo išlaikyti naują šeimą ir pinigų pertekliaus tikrai nebuvo. Šiuo metu oficialiai dirba „(duomenys neskelbtini) yra įdarbinimo agentūros ofiso vadovas. 2015 rugsėjo pradžioje pradėjo mokėti pinigus dukros išlaikymui. 2015-09-04 per kompaniją „Tranfergo“ tiesiogiai Milanai į sąskaitą pervedė 668,35 Eur, 2015-09-30 – 663,07 Eur, 2015-11-02 – 547,86 Eur ir 2015-11-27 išsiuntė 558,53 Eur antstoliui R. V., kadangi nusprendė, jog negaudamas iš Milanos patvirtinimo, negali būti tikras, kad Milana vėl nenubėgs į Vaikų išlaikymo fondą. 2015-09-17 gavo raštą iš Vaikų išlaikymo fondo, kuriame nurodyta, kad dukrai Glorijai nuspręsta nutraukti mokėjimą iš fondo, kadangi jis pradėjo mokėti pinigus vaiko išlaikymui. Dukros nematęs nuo tos dienos, kai išvyko dirbti į Angliją, tai yra jau apie 7 metus. Milana neleidžia jam bendrauti su dukra. 2015 m. rugsėjį susisiekė su Milana ir pasakė, kad pasiruošęs atlyginti visą materialinę žalą. T. M. užsiminė, kad jos dabartinis vyras norėtų oficialiai įvaikinti jo dukrą. Jis, būdamas Anglijoje, nuėjo pas notarą ir nusiuntė Milanai oficialų laišką, kad jis leidžia jo dukrą įsivaikinti Milanos dabartiniam vyrui. Kiek jam žinoma, Milana nieko nedarė ir jokių dokumentų dėl Glorijos įvaikinimo netvarkė. Vieno iš pokalbių metu Milana jam užsiminė, kad Glorija nieko apie jį nežino, o tėčiu ji vadina Milanos dabartinį vyrą Andžejų. Su Milana šiuo metu visai nebendrauja, anksčiau susirašinėdavo „facebuke“, dabar išvis negali su ja bendrauti, nes ši yra pakankamai sunkus žmogus. Materialinę žąlą atlygins kuo greičiau ir kuo skubiau pagal savo dabartinį uždarbį. Esant galimybei norėtų taikytis su Milana. Daugiau nieko paaiškinti negali(t. 2, b. l. 114–115).

Papildomos apklausos metu parodė, kad visiškai patvirtina savo ankstesnius pirmos apklausos metu duotus parodymus. Paaiškino, kad neturi skyrybų nutarties, todėl nežino ar buvo nuspręsta pakeisti jo pavardę į buvusią iki santuokos, t.y. (duomenys neskelbtini) Pakeisti pavardę prašė jo buvusi žmona (duomenys neskelbtini) Kadangi turi asmens dokumentą, kuriame nurodyta jo pavardė kaip (duomenys neskelbtini), būtent ta pavarde jis ir pasirašinėja. Nori paaiškinti, kad turi grįžti į Angliją, kur dirba ir šiuo metu turėjo tik savaitę laiko atostogų, kurių metu ir atvyko į Lietuvą susitvarkyti alimentų reikalus. Jis turi bilietus 2015-12-04 grįžti atgal į Angliją. Toks skubėjimas yra susijęs su tuo, kad jis įsipareigoja grąžinti alimentų skolą, todėl turi dirbti ir užsidirbti tam pinigų. Šiai dienai Lietuvoje neturėtų galimybės skubiai įsidarbinti ir užsidirbti tiek, kad būtų įmanoma grąžinti skolą. Jis žino, kad alimentų skola šiai dienai yra 8 520,25 Eur ir jis įsipareigoja skolą grąžinti per 12 mėnesių. Jis bendravo su antstoliais ir su Vaikų išlaikymo fondų darbuotojais, jam buvo išaiškinta, kad skola yra bendra alimentų skola, ir kai bus padengta skola, tai pinigai bus paskirstyti, t. y. Vaikų fondui atlyginta žala bus įskaičiuota kaip alimentų dalis. Jis įsipareigoja sumokėti visą alimentų skolą. Prie apklausos protokolo prideda pavedimus bankui, patvirtinančius eilinius alimentų mokėjimus, t.y. 2015-11-27 200 eurų įmoką Vaikų išlaikymo fondui ir 558,53 Eur įmoką antstoliui R. V.. Taip pat prideda 2015-12-04 užsakyto skrydžio patvirtinimą. Lietuvoje gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kur gyvena jo sugyventinė ir jų bendra dukra. Būtent tuo adresu prašo siųsti jam skirtą korespondenciją, kuri jam bus perduota be jokių kliūčių. Skubiems reikalams sutvarkyti su juo galima susisiekti elektroniniu adresu (duomenys neskelbtini) jis yra aktyvus, nuolat tikrinamas (t. 2, b. l. 130–133).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. R. paaiškino, kad 2010-01-28 išsiskyrė su savo buvusiu vyru E. P. (duomenys neskelbtini) civilinės bylos Nr. N2-103-131-2010, bei tą pačią dieną teismas nusprendė įpareigoti jį mokėti kiekvieną mėnesį po 500 litų jų dukrai (duomenys neskelbtini) E. R. nemokėjo ir nemoka jų dukrai jokių pinigų bei nevykdo savo pareigos. 2010-09-16 Edvinas buvo sulaikytas Vilniuje, apklaustas ir įpareigotas atvykti į antstolio R. V. kontorą. 2010-09-17 Edvinas buvo nuvykęs į minėtą antstolio kontorą bei ten nurodė savo gyvenamąją vietą, t. y. (duomenys neskelbtini) Taip pat E. R. įsipareigojo mokėti po 1550 Lt kiekvieną mėnesį į antstolio depozitinę sąskaitą vaiko išlaikymui, bet jis nieko nemoka ir vėl gi nevykdo savo pareigos. 2010-11-01 dienai įsiskolinimas sudaro 9 579 Lt. Visi bendri jų draugai, pažįstami, taip pat yra išvažiavę į Angliją ir jokių žinių apie Edviną ji nežino(duomenys neskelbtini) Vilniuje, gyvena jo motina J. S. su senele (t. 1., b.l. 37)

Papildomos apklausos metu liudytoja M. R. parodė, kad 2010-01-28 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta jos ir E. R., gim. 1987, santuoka, buvo priteistas išlaikymas jos ir Edvino dukrai G. R., gim.2007-04-17, periodinėmis išmokomis, kas mėnesį po 500 Lt, nuo 2009-05-13 iki dukros pilnametystės. Jos ir E. R. santuoka buvo įregistruota 2006-11-18, gimus dukrai gyveno kaip šeima iki 2009 metų pradžios. Į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi ji, savo iniciatyva. Nuo 2009 metų pradžios, tikslios datos pasakyti negali, E. R. su ja ir dukra negyvena, dukros gyvenimu nesidomi, nei lėšų išlaikyti dukrą, nei jokios kitos pagalbos E. R. neteikia. E. R. visiškai nemokėjo jam priteistų teismo sprendimu lėšų dukrai išlaikyti. 2010-03-05 ji, negaudama iš E. R. jokios materialinės ir kitos pagalbos dukros išlaikymui, kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą ir nuo kreipimosi dienos mokamas išlaikymas dukrai po 195 Lt kas mėnesį. Ji kreipėsi į antstolį R. V. dėl išlaikymo nemokėjimo. Ji nežino ir negali pasakyti, koks yra E. R. įsiskolinimas dukrai išlaikyti šiai dienai, nes neskaičiavo. E. R. nesumokėjo nuo alimentų priteisimo nei vieno cento. Dukra gyvena su ja, ji su E. R. jokių ryšių nepalaiko. Jos žiniomis, E. R. gyvena Anglijoje, su savo patėviu V. S.. Jos žiniomis, E. R. adresas (duomenys neskelbtini) sužinojo 2010 metais gavusi pranešimą dėl E. R. paieškos nutraukimo, kai šis buvo sulaikytas pasienyje ir pasirašė pasižadėjimą mokėti alimentus, tačiau jokių alimentų taip ir nesumokėjo. Kiek pamena, 2010 metais ji kreipėsi į 6 policijos komisariatą dėl E. R. alimentų nemokėjimo, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos kreipimosi, tačiau ji nežino ar toje medžiagoje priimtas koks nors sprendimas, ji jokio pranešimo, apie toje medžiagoje priimtą sprendimą, negavusi. Su dukra E. R. visiškai nebendrauja, jos gyvenimu nesidomi, jokios pagalbos auginant dukrą E. R. neteikia. Santuokos nutraukimo metu, teismo sprendimu, jos buvusiam vyrui buvo pakeista pavardė, šis pakeitė pavardę į savo iki santuokos turėtą pavardę, jis yra E. P.. Jos buvusio vyro motina J. S. gyvena (duomenys neskelbtini) Su savo buvusio vyro giminaičiais ji visiškai nebendrauja. Prie apklausos protokolo prideda 2010-01-28 teismo sprendimo, 2010-03-02 vykdomojo rašto ir pranešimo dėl E. P. ((duomenys neskelbtini) paieškos nutraukimo kopijas (t. 1., b. l. 39).

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-01-28 sprendimu (civilinė byla Nr. N2-103-131/2010), be kita ko, nuspręsta iš E. P. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-05-13 iki dukros pilnametystės (t. 1, b.l. 59–61).

2010-03-02 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. N2-103-131/2010 dėl išlaikymo vaikui išieškojimo iš E. R. išieškotojos (duomenys neskelbtini) naudai (t. 1, b. l. 43).

2015-11-27 antstolio R. V. pažymoje apie išlaikymo įsiskolinimą nurodyta, kad antstolio R. V. kontoroje vykdomas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-03-02 išduotas vykdomasis raštas Nr. N2-103-131/2010 dėl išlaikymo vaikui (duomenys neskelbtini), gim. 2007-04-17, išieškojimo iš E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojos M. M. ((duomenys neskelbtini) naudai (vykdomosios bylos numeris 0179/10/00293). Pagal minėtą vykdomąjį dokumentą 2015-11-01 dienai iš E. R. išieškotinas išlaikymo įsiskolinimas sudaro 9078,78 Eur. Nurodytas išlaikymo įsiskolinimas susidarė nuo 2009-05-13. Remiantis vykdomojoje byloje turima informacija per visą išieškojimo laikotarpį skolininkas atliko tris įmokas: 2015-09-04 – 668,35 Eur; 2015-09-30 – 663,07 Eur ir 2015-11-02 – 547,86 Eur. (t. 2, b.l. 106).

Savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (duomenys neskelbtini) pateikė šiuos dokumentus: 2015-09-14 Vaikų išlaikymo fondo administracijos sprendimo dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo nutraukimo kopiją, 2015-09-17, 2015-09-30, 2015-11-02 pranešimo dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo kopiją, 2015-08-03, 2015-09-01, 2015-09-30, 2015-11-02 mokėjimų Vaikų išlaikymo fondo administracijai pranešimų kopijas, 2015-09-04, 2015-09-30, 2015-11-02 mokėjimų M. M. ((duomenys neskelbtini) pranešimų kopijas (t. 2., b.l. 116–126).

E. P. ((duomenys neskelbtini) pateikė įmokų kvitus 2015-11-27 200 Eur įmoką Vaikų išlaikymo fondui ir 558,53 Eur įmoką antstoliui R. V. (t. 2., b. l. 131–132).

BK 164 str. nustatyta, jog tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Šių byloje surinktų faktinių duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino E. P. ((duomenys neskelbtini) pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo E. P. (duomenys neskelbtini) veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 164 str.

Paskelbus E. P. ((duomenys neskelbtini) apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. P. ((duomenys neskelbtini) pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (t. 2, b.l. 179).

Prokurorės E. P. ((duomenys neskelbtini)) siūloma skirti bausmės rūšis, t. y. bauda, nėra numatyta BK 164 str. sankcijoje. Be to (duomenys neskelbtini) yra švelniausia bausmė už visas BK 164 str. sankcijoje numatytas bausmės rūšis. Prokurorės pareiškime toks bausmės rūšies parinkimas nėra motyvuotas.

BK 54 str. 1 d. įtvirtinta bendra taisyklė – teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmės rūšį teismas gali vadovaudamasis BK 62 str. 1–2 d. ir BK 54 str. 3 d. normomis.

BK 54 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

Maksimalaus bausmės dydžio peržengti neleidžiama visais atvejais, tačiau, kaip minėta, specialiai įstatymu numatytais atvejais teismas gali paskirti bausmę švelnesnę už sankcijoje numatytąją. Vadovaudamasis BK 54 str. 3 d. nuostatomis, teismas, atsižvelgęs įskiriamos bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę tais atvejais, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d. N. B. kodeksas ir neapibrėžia teisingumo principo sąvokos, teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas.

BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinė nutartis Nr. 2K-7/2010 ir kt.). Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 str. 3 d. kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 str., o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai. Be to, teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad, taikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, jog kaltinamojo E. P. (duomenys neskelbtini) atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skirdamas kaltinamajam E. P. (duomenys neskelbtini) bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltinamojo asmenybę (neteistas, nebaustas administracine tvarka (t. 2., b.l. 167), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 2, b. l. 171, 172)), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Be to kaltinamasis šiuo metu gyvena ir dirba Anglijoje, padengė pakankamai ženklią alimentų įsiskolinimo dalį, patvirtino, kad likusį įsiskolinimą padengs per metus (2 t., b.l. 106, 130–133). Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad E. P. (duomenys neskelbtini) yra finansiškai pajėgus mokėti teismo nustatytą išlaikymą, o taip pat padengti alimentinį įsiskolinimą. Todėl švelnesnės negu BK 164 str. sankcijoje numatytos bausmės, nesusijusios su kaltinamojo laisvės apribojimu bei nenutraukiančios jo darbinės veiklos, paskyrimas iš esmės atitiks ir vaiko interesus, kurie BK 164 str. numatyta nusikalstama veika yra pažeidžiami. Tai, jog parenkant kaltininkui bausmės rūšį už BK 164 str. padarytą nusikalstamą veiką būtina atsižvelgti į vaiko pažeistus interesus akcentuojama ir teisminėje praktikoje (Kauno apygardos teismo 2013-02-19 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1A-136-493/2013 ir kt.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgdamas į aptartas nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas kaltinamajam E. P. (duomenys neskelbtini) taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir už padarytą nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatyta, o taip pat pareiškime prašomą taikyti bausmės rūšį – baudą.

Teismo vertinimu prokurorės siūloma bausmė – 18 MGL dydžio bauda – šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl mažinti ar didinti jos nėra pagrindo. Apskaičiuojant paskirtą baudą atsižvelgtina į tai, kad Vyriausybės 2014-09-03 nutarimu 2015 metams bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 37, 66 Eur.

BK 64¹ str. įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad E. P. (duomenys neskelbtini) skiriama bausmė sumažintina 1/3.

V. B. proceso kodekso 353 str., 420 str., 421 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. P. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 164 str. ir nubausti 18 MGL (677,88 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. P(duomenys neskelbtini) skirti 12 MGL (451,92 Eur) dydžio baudos bausmę.

Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda 12 MGL (451,92 Eur) turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.