- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-23
- Bylos Nr.
- 1S-1357-238/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- K. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo K. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą taikyti nuteistajam K. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. K. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2006-12-08 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 p., 6 p. ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2006-01-18, bausmės pabaiga – 2019-01-18, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 (trys) metai 8 (aštuoni) mėnesiai 4 (keturios) dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015-05-14).
Nuteistasis K. K. pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija 2015-05-19 priimtu nutarimu Nr. 93-387 nutarė taikyti nuteistajam K. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 8 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmės. Sprendimą komisija priėmė įvertinusi tai, kad atlikus pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 34 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotino nusikalstamumo rizika yra žema. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-06-18 nutartimi nutarė atsisakyti tvirtinti Komisijos 2015-05-19 nutarimą taikyti nuteistajam K. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs priimto nutarimo taikyti nuteistajam K. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvus, konstatavo, kad išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo, todėl teismas sprendė, kad šiuo metu nuteistajam K. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis K. K. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-06-18 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – tenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir paleisti jį lygtinai. Skunde nurodo, kad teismo teiginys, jog jis yra baustas drausminėmis nuobaudomis, yra nepateisinamas, kadangi galiojančių nuobaudų jis šiuo metu neturi. Komisija pripažįsta, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos rekomendacijas. Būdamas pataisos namuose jis visiškai suprato savo kaltę, o sąžinės graužatį jaus visą likusį gyvenimą, kadangi padarė nepataisomą klaidą. Pasižada elgtis teisėtai, nepažeidinėti įstatymų ir moralės normų. Mano, kad jį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Įsipareigoja doru elgesiu ir sąžiningu darbu įrodyti, kad pasitaisė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. K. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinai iš pataisos įstaigos gali būti paleisti tik tie asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
Tuo atveju, kai asmuo atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus LR BVK 157 straipsnyje, t. y. yra atlikęs reikiamą dalį paskirto bausmės laiko, turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės (nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobūdis ir padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės).
Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti LR BVK 157 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristiką, socialinio tyrimo išvadas, nusikalstamo elgesio riziką, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas nepagrįstai vertino anksčiau paminėtas nutartyje nurodytas aplinkybes. Teismas pagrįstai įvertino nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka bausmę, pobūdį ir sunkumą, nuteistojo asmenybę, t. y. tai, kad nuteistasis anksčiau teistas, bausmę atlieka už labai sunkaus (nužudymą) nusikaltimo padarymą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisykles pažeidė 4 (keturis) kartus, tiek pat kartų baustas nuobaudomis, ir nors nuobaudos jau nebegalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Taip pat jis buvo skatintas 12 (dvylika) kartų, tačiau tinkamai elgtis bausmės atlikimo metu yra nuteistojo pareiga, todėl vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Skunde nurodoma, kad į negaliojančias nuobaudas teismas atsižvelgė be pagrindo. Tačiau aukštesnysis teismas konstatuoja, jog nuobaudų įvertinimas apibūdina nuteistojo asmenybę, taigi jos turi reikšmę charakterizuojant nuteistąjį ir sprendžiant, ar atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis taisosi. Paskutinė nuobauda nuteistajam paskirta 2013-11-04, po kurios buvo skatintas tik tris kartus, kuomet devynis kartus skatintas buvo iki paskutinės nuobaudos, taigi nėra neabejotino pagrindo išvadai, jog nuteistojo elgesys akivaizdžiai gerėja. Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (34 balai pagal OASys) yra žema, tačiau kitų aplinkybių kontekste tai savaime nesuponuoja išvados, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nustatyta kriminogeninių veiksnių – ankstesni nusikalstami veiksmai, mąstymas ir elgesys, ryšiai. Taip pat teismas vertino ir neatliktos bausmės dalį, kuri, vertinant paskirtos bausmės trukmės ir neatliktos bausmės santykį Komisijos posėdžio dieną, dar yra gana didelė, ir šiuo metu dar negalima pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis jau patyrė tokio dydžio ir trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, kurie yra būtini ir neišvengiami, siekiant bausmės tikslų. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad nuteistojo K. K. skunde nurodomos aplinkybės (įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, Būdamas pataisos namuose jis visiškai suprato savo kaltę ir kt.), kurių pagrindu jis prašo taikyti lygtinį paleidimą, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 straipsnis). Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šiuo atveju negalima remtis tik lygtinio paleidimo tikslais, bet visiškai nekreipti dėmesio į pačios bausmės paskirtį, nes tai prieštarautų teisingumo principui.
Teismas pažymi, jog ta aplinkybė, kad nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas palankus Komisijos nutarimas, nėra besąlygiškas pagrindas tokį nutarimą tvirtinti. Lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tokia išvada daroma analizuojant tiek BVK įtvirtintą reglamentavimą, tiek LR Konstitucijos 109 straipsnį, kuris nurodo, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Taigi iš šių pamatinių valstybės konstitucinių nuostatų yra akivaizdu, kad visuomenės atstovų nuomonės neįpareigoja teismo tvirtinti ar netvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijų nutarimus analogiškai, kaip nutarė komisija, nes konstitucinis imperatyvas draudžia kitiems subjektams kištis į bausmės skyrimą ir vykdymą bei įpareigoja būtent teismą, įvertinus formaliųjų ir materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų visumą, priimti galutinį sprendimą taikyti ar atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam.
Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai Komisijos nutarimo nepatvirtino. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagal skundo argumentus nėra pagrindo. Konstatuojama, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo K. K. skundo, todėl jis atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo K. K. skundą, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.