- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-06
- Bylos Nr.
- I-4410-629/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02316-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- V. T.
- Atsakovas
- Narkotikų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. T. įmonės skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
V. T. įmonė (toliau – ir pareiškėja, Įmonė) su skundu (b. l. 8–10) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2017 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. S-1836(3) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl baudos išdėstymo.
Nurodė, kad Departamentas 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. ATK2-136/16 skyrė Įmonei 2 896 Eur baudą už Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatų pažeidimą. Dėl nuobaudos panaikinimo buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau skundą buvo atsisakyta priimti ir Departamento nutarimas įsiteisėjo 2017 m. balandžio 5 d., todėl pareiškėjai kyla pareiga sumokėti baudą nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėja pažymėjo, kad dėl savo turtinės padėties kreipėsi į atsakovą, prašydama išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą, tačiau Departamentas skundžiamu sprendimu Įmonės prašymo netenkino. Nesutikdama su tokiu sprendimu pareiškėja nurodo, kad teismai galėtų taikyti teisės analogiją. Paaiškino, kad Įmonė šiuo metu yra likviduojama, veiklos nevykdo, Įmonės savininkės pajamos – 190 Eur, jokio savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ji neturi. Mano, jog Įmonė jokio pažeidimo nepadarė.
Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Pagal Įstatymo 26 straipsnio 14 dalį skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą nei atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos. Pareiškėjos teigimu, tokia teisė iš jos buvo atimta, sukeltos nepataisomos pasekmės verslui ir tenka likviduoti Įmonę. Nors Tabako kontrolės įstatyme nėra teisės normos, reglamentuojančios paskirtų ekonominių sankcijų išdėstymą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse yra išdėstęs, kad ekonominės sankcijos už Įstatymo pažeidimus pagal savo prigimtį turėtų būti prilyginamos nuobaudoms už administracinius teisės pažeidimus, todėl, taikant teisės analogiją, baudos išdėstymo klausimai turėtų būti sprendžiami, vadovaujantis administracinių nusižengimų nuostatomis. Taip pat atkreipė dėmesį, jog antstolis negali išdėstyti vykdymo, jei nesutinka kreditorius – valstybė. Vykdant priverstinį išieškojimą, bus areštuotos sąskaitos, atsiras daugybė kitų pasekmių.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 20–22).
Atkreipė dėmesį, jog dėl baudos išdėstymo į Departamentą kreipėsi ne Įmonė, o fizinis asmuo V. T., todėl Įmonė nėra tinkamas subjektas šioje byloje ir vien šiuo pagrindu skundas turėtų būti atmestas. Be to, pažymėjo, kad Įstatymas nesuteikia nei institucijai, skiriančiai baudą, nei bylą dėl jų teisėtumo nagrinėjančiam teismui teisių spręsti klausimo dėl baudų mokėjimo išdėstymo ar atidėjimo, o atvirkščiai, pažeidėjui nustato aiškią pareigą sumokėti baudą ne vėliau kaip per 1 mėnesį.
Šalies argumentai
Atsakovas taip pat kritiškai vertina pareiškėjos argumentus dėl sunkios finansinės padėties, veiklos nevykdymo, pateikto prašymo dėl likvidavimo. Pabrėžė, jog pareiškėja turėjo teisę skųsti Departamento 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. ATK2-136/16, tačiau šiuo metu minėtas nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl pareiškėja nepagrįstai tais pačiais argumentais ginčija Departamento 2017 m. birželio 20 d. priimtą sprendimą Nr. S-1836(3).
Departamentas taip pat nurodė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog ekonominė sankcija, skiriama už Įstatymo numatytus pažeidimus, įgyvendina inter alia prevencinę funkciją, todėl natūralu, kad ji gali sukelti neigiamus padarinius ir yra papildoma našta bet kuriai įmonei, tačiau tuo atveju, jei sunkios galimybės įmonei būtų visais atvejais vertinama kaip pagrįstas argumentas, sumažinant ar neskiriant ekonominės sankcijos, tai ji nebeįgyvendintų savo prevencinės funkcijos ir sudarytų prielaidas įmonei pažeisti Įstatymo reikalavimus, įmonei a priori žinant, kad ji galės išvengti realios baudos, motyvuodama bloga finansine padėtimi. Tokiu būdu išimtinė situacija taptų taisykle ir neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamo proporcingumo principo sampratos. Atsakovas taip pat nesutinka, kad ekonominės sankcijos už Įstatymo pažeidimus pagal savo prigimtį turėtų būti prilyginamos nuobaudoms už administracinius teisės pažeidimus. Departamento nuomone, Įstatyme įtvirtinta atsakomybė už šio Įstatymo pažeidimus savo turiniu yra artima Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) normose reglamentuojamai atsakomybei, tačiau Įstatyme įtvirtinta ekonominė sankcija įmonėms negali būti visiškai sutapatinama su ANK įtvirtinta fizinių asmenų administracine atsakomybe. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra labai aiškiai pasisakęs dėl negalimumo išdėstyti baudą, jeigu dėl baudos skyrimo sprendimą priėmė institucija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Ginčas kilo dėl Departamento 2017 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. S-1836(3), kuriuo atsisakyta išdėstyti Įmonei paskirtą baudą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Departamentas 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. ATK2-136/16 Įmonei paskyrė 2 896 Eur baudą už Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1, 4 ir 6 punktų pažeidimą (b. l. 25–29). Minėtas nutarimas įsiteisėjo, nes Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl nutarimo panaikinimo kaip paduotą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą.
Įmonės direktorė V. T. 2017 m. balandžio 20 d. prašymu kreipėsi į Departamentą, prašydama išdėstyti paskirtos baudos sumokėjimą dvejiems metams, nes jos pajamos yra nedidelės, Įmonė likviduojama, veiklos nevykdo (b. l. 30).
Departamentas skundžiamu 2017 m. birželio 20 d. raštu Nr. S-1836(3) V. T. prašymo išdėstyti baudos mokėjimą dalimis netenkino. Sprendimą motyvavo tuo, kad Įstatyme nenumatyta galimybė išdėstyti baudos mokėjimą dalimis.
Visų pirma teismas pažymi, kad šioje byloje nėra vertinamas Departamento 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. ATK2-136/16 teisėtumas, todėl pareiškėjos argumentai, kad bauda jai paskirta nepagrįstai, bauda per didelė, šiuo atveju yra nereikšmingi ir nevertintini.
Pagal Įstatymo 26 straipsnį už Įstatymo nuostatų nesilaikymą juridiniams asmenims skiriamos ekonominės sankcijos – baudos. Įstatymo 26 straipsnio 14 dalis reglamentuoja baudos dydžio apskaičiavimą, Įstatymo 32 straipsnis – baudų išieškojimą. Pagal Įstatymo 32 straipsnio 1, 2 dalis paskirta bauda ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią šio Įstatymo pažeidėjams įteiktas nutarimas paskirti baudą, turi būti sumokėta į valstybės biudžetą, o tuo atveju, kai baudą paskyrė savivaldybės vykdomoji institucija, – į tos savivaldybės biudžetą. Nesumokėtas baudas išieško antstoliai vykdydami pateiktus šio Įstatymo 26 straipsnio 13 dalyje nurodytų institucijų nutarimus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kaip teisingai nurodė atsakovas skundžiamame sprendime, nei minėtose Įstatymo nuostatose, nei kituose Įstatymo straipsniuose Departamentui nėra suteikta teisė išdėstyti juridiniam asmeniui paskirtos baudos mokėjimo. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus būtų neteisėti, todėl Departamentas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą.
Teismas kritiškai vertina Įmonės teiginius, kad atsakovas šiuo atveju turėjo taikyti ANK nuostatas. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad, nors Įstatyme įtvirtinta atsakomybė už jo nuostatų pažeidimus iš tiesų yra artima ANK normose reglamentuojamai atsakomybei, tačiau šios atsakomybės negali būti visiškai sutapatinamos, nes taikomos skirtingiems subjektams. Pagal Įstatymą ekonominės sankcijos skiriamos juridiniams asmenims, o ANK reglamentuoja fizinių asmenų atsakomybę. Taigi, nors ANK 675 straipsnio 3 dalis leidžia išdėstyti fiziniam asmeniui paskirtos baudos mokėjimą, tačiau šios nuostatos negali būti taikomos juridiniams asmenims, t. y. pareiškėjai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo panaikinti Departamento (toliau – ir atsakovas 2017 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. S-1836(3) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl baudos išdėstymo, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos V. T. įmonės skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.