Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P., išnagrinėjusi R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. tinkamai nepanaudojo savo kaip motinos valdžios vaiko auklėjimui bei priežiūrai, o būtent: būdama nepilnamečio sūnaus – D. P., gim. (duomenys neskelbtini), motina, 2016 m. gruodžio 26 d., apie 19.26 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo neblaivi (nustatytas 4,03 promilių girtumo laipsnis). Šiais veiksmais R. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnyje.

Apklausiama teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama R. P.

Administracinio nusižengimo protokole prie asmens paaiškinimo R. P. taip pat savo kaltę pripažino, nurodė, kad ateityje toks elgesys nebepasikartos (b. l. 2).

Motyvuojamoji dalis

Be pačios R. P. prisipažinimo, jos kaltę padarius ANK 73 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Iš R. P. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulės J. M. 2016-12-26 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2016-12-26, apie 19.26 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos D. K. dukra neatidaro durų, bute yra nepilnametis vaikas, dega šviesa, įtaria, kad kažkas atsitiko. Policijos pareigūnams nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko D. K., kuri paaiškino, kad jos dukra R. P. girtauja, neleidžia matytis su anūku D. P., gim. (duomenys neskelbtini), neprižiūri vaiko. Paskambinus į buto duris, jas atidarė akivaizdžiai neblaivi moteris, kaip vėliau paaiškėjo R. P.. Pastaroji pakvietė užeiti į vidų, paaiškino su motina nebendraujanti ir neprivalo atsiliepti telefonu, bei ją įsileisti į butą. Bute taip pat buvo R. P. sugyventinis V. T. ir R. P. mažametis sūnus D. P.. R. P. nustatytas 4,03 promilių girtumo laipsnis, V. T. - 0,81 promilių girtumo laipsnis. Paaiškinus, kad vaiką turi prižiūrėti blaivus asmuo, atvažiavo V. T. blaivi giminaitė G. T., kuri liko prižiūrėti vaiką (b. l. 4). Alkotesterio kvito duomenimis, R. P. 2016-12-26, 19.43 val., nustatytas 4,03 promilių girtumas (b. l. 6).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. P. padarė jai inkriminuotą pažeidimą. Pastarosios neblaivumas (nustatytas net 4,03 prom. girtumas) niekaip nesiderina su jos, kaip motinos, valdžios tinkamu panaudojimu mažamečio sūnaus priežiūrai bei auklėjimui. Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su nuostata, kad vaikui turi būti užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi, būtinumą apsaugoti vaiką nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Šiuo atveju R. P. nesudarė vaikui tinkamų sąlygų į saugią aplinką, pati buvo sunkaus girtumo būklėje, kartu buvę asmenys taip pat buvo neblaivūs, dėl ko vaikas priežiūrai paliktas tik atvykus R. P. sugyventinio blaiviai giminaitei. Laikytina, jog R. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 73 straipsnį. Tuo pačiu pažymėtina, jog nors R. P. inkriminuota veika padaryta 2016-12-26, tačiau administracinio nusižengimo protokole jos veiksmai kvalifikuoti pagal naująjį įstatymą, t. y. nuo 2017 m. sausio1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. Atsižvelgiant į tai, jog naujojo įstatymo sankcija yra analogiška ATPK 181 straipsnio 1 dalies sankcijai, o teismui nenustačius pagrindo skirti R. P. ANTK 73 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, paliekama administracinio nusižengimo protokole nurodyta kvalifikacija.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, kuriuo kėsinamasi į viešąją tvarką), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažįsta ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusižengimas padarytas neblaivaus asmens ir šios aplinkybės turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas), taip pat įvertinama R. P. asmenybė (aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti, administracine tvarka bausta, tačiau galiojančių nuobaudų neturi). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti, paskyrus R. P. ANK 73 straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

R. P. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnyje, ir paskirti jai įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.