Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-12-29 · Administracinė byla Nr. eA-2082-556/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-29
Bylos Nr.
eA-2082-556/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01409-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas pakeistas.
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Atsakovas
J. K.
Pareiškėjas
"Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras "
Kategorijos
  • 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eA-2082-556/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01409-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 59 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui J. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo J. K. (toliau – ir atsakovas) 453,60 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai jo patirtas 50 Lt bylinėjimosi išlaidas dėl skundo surašymo ir pateikimo teismui.

Pareiškėjas paaiškino, kad Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai). Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą Prienų rajono savivaldybėje. Prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. atsakovas nėra sumokėjęs pareiškėjui 453,60 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri jam buvo paskaičiuota remiantis Nuostatuose nustatyta tvarka. Atsakovui buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai ir įspėjimai dėl skolos, tačiau atsakovui laiku nesumokėjus susidarė skola. Pagrindo atsakovui atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra. Prienų rajono savivaldybės taryba atsakovo atžvilgiu nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą lengvatos taikymo, todėl reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad sodybą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), įsigijo 1990 m. rugsėjo 7 d. sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį. Sodybą prižiūrėjo, tačiau ten negyveno, todėl jokių komunalinių atliekų nebuvo. Elektra buvo naudojama tik minimaliam pastato apšildymui ir apsaugai. Nurodė, kad pareiškėjas nebuvo pristatęs konteinerių ir atliekų nesurinkinėjo. Pažymėjo, kad jo nuolatinė ir deklaruota gyvenamoji vieta buvo dukrai priklausančiame name adresu: (duomenys neskelbtini). Dukrai namą pardavus nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. su žmona persikraustė gyventi į sodybą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau iki 2013 m. pabaigos sodyboje tik įsikūrinėjo. Konteineriai buitinių atliekų surinkimui buvo atvežti tik apsigyvenus sodyboje. Mokėjimo pranešimą dėl vietinės rinkliavos gavo tik už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. 64,80 Lt sumai, kurią sumokėjo. Nurodė, kad paslaugos teikimo ir apmokėjimo pagrindas turėjo būti dvišalė sutartis, kuri iki šiol nesudaryta, šalių santykiai įstatymų nustatyta tvarka neįforminti. Pareiškėjas neturėjo pagrindo reikalauti mokėti už nesuteiktas paslaugas, privalėjo atsižvelgti į atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 18 d. sprendimu skundą tenkino ir priteisė iš atsakovo pareiškėjui 131 Eur (453,60 Lt) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. Teismas priteisė iš atsakovo pareiškėjui 14 Eur (50 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, 31 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, Nuostatų 4, 5, 11, 13–14, 17–19 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2014 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-334/2014.

Teismas pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai Prienų rajono savivaldybėje, adresu: (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nuostatų 5 punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pateiktų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų bei įspėjimų dėl skolos matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. nemokėjo jam paskaičiuotos vietinės rinkliavos sumos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 453,60 Lt įsiskolinimas. Aplinkybė, kad atsakovas nėra sudaręs jokių sutarčių, neturi teisinės reikšmės ginčui, nes pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, todėl nėra teisinio pagrindo skundo netenkinimui dėl to, jog atsakovas nėra sudaręs sutarties ar, atsakovo teigimu, jog paslaugomis nesinaudojo. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, jog minėtame gyvenamajame name negyveno, o jo deklaruota gyvenamoji vieta buvo Kaune, taip pat, kad iki persikėlimo į sodybą elektra sodyboje buvo naudojama tik apsaugai ir minimaliam šildymui, teisinio vertinimo nekeičia ir nepaneigia atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą. LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 buvo pasisakyta, kad „<...> vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka“. Atsakovas nustatyta tvarka nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą neatleistas. Taigi, nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovas pagal Nuostatų 5 punktą yra laikytinas ginčo vietinės rinkliavos mokėtoju, negali paneigti jo nurodomi argumentai, kad jis nurodytame nekilnojamojo turto objekte negyvena. AB LESTO 2014 m. spalio 28 d. pažyma Nr. 505220-5696 patvirtina, kad į namą elektra buvo tiekiama, tačiau ta aplinkybė, jog elektros energijos buvo sunaudojama nedaug, kaip ir galimas nesinaudojimas nekilnojamuoju turtu, vietinės rinkliavos įmokos nepaneigia (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.). LVAT 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-689/2014 nurodė, kad mažesnio elektros energijos kiekio sunaudojimas taip pat nėra pagrindas atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Tai, galbūt galėtų būti viena iš aplinkybių, kuri galėtų tarnauti teisės aktų nustatyta tvarka nustatytos lengvatos taikymui. Pripažinimas vietinės rinkliavos mokėtoju nėra siejamas ir su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, todėl minėtam vertinimui neturi jokios įtakos atsakovo argumentai, kad jam nebuvo skirtas konteineris atliekoms šalinti (LVAT 2014 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-615/2014, 2014 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-689/2014). Be to, iš byloje surinktų įrodymų (vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai, 2015 m. sausio 15 d. pažyma Nr. S-149) matyti, kad atsakovas tam tikru laikotarpiu mokėjo vietinės rinkliavos mokesčius 2009 m. kovo 27 d. įmokėta 32,40 Lt, 2009 m. kovo 29 d. – 32,40 Lt, 2009 m. birželio 19 d. - 32,40 Lt, 2009 m. rugsėjo 29 d. - 32,40 Lt, 2010 m. lapkričio 27 d. – 97,20 Lt, 2014 m. vasario 18 d. – 64,80 Lt. Tai suponuoja išvadą, jog atsakovas tuo pripažino vietinės rinkliavos mokesčio pagrįstumą už teikiamas paslaugas. Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo reikalavimas dėl 453,60 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo patenkintas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai patirtas 50 Lt dydžio išlaidas dėl skundo surašymo ir pateikimo teismui. Teismui pateikta 2014 m. rugsėjo 18 d. sąskaita faktūra Nr. JUR1008, internetinės bankininkystės duomenys (2014 m. rugsėjo 19 d. operacijos išrašas) patvirtina 50 Lt advokato išlaidas už skundo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir administracinėse bylose, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovo priteistina pareiškėjui 50 Lt bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str. 1, 6 d.).

III.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, suteikiant galimybę išsamiau išdėstyti, kodėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, turėtų būti panaikintas, o pareiškėjo skundas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą atmestas, kadangi pareiškėjas šios paslaugos nurodytu laikotarpiu jam neteikė. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jam nuosavybės teisėmis priklausančioje sodyboje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), apsigyveno su žmona tik 2013 m. rugpjūčio 1 d., o iki to laiko nuo 1940 metų gyveno Kaune, o sodyba nors ir buvo prižiūrima, bet joje niekas negyveno, jokių buitinių atliekų nebuvo ir niekas jų nesurinkinėjo. Iki 2014 m. pradžios jokių buitinių atliekų jo sodyboje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), nebuvo, pareiškėjas šios paslaugos neteikė, todėl mokėjimai už nesuteiktas paslaugas yra priskaičiuoti nepagrįstai. Pagrindinis vertinimo kriterijus apie gyvenimą turimame objekte yra ne pats objekto turėjimo faktas, bet duomenys apie deklaruotą gyvenamąją vietą ir faktas, jog ten ir gyvenama. Šio fakto niekas netikrino, nors atsakovo duomenys apie deklaruotą gyvenamąją vietą visada buvo internetu pasiekiami.

Atsiliepimas

Pareiškėjas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektą Prienų rajono savivaldybėje adresu: (duomenys neskelbtini). Pagal Nuostatų 3 punktą, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybėje, yra komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai, todėl turi mokėti vietinę rinkliavą. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriuo patenkintas pareiškėjo prašymas, yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas laikėsi ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintos pareigos visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes, išsiaiškino visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus bei suformuotą teismų praktiką. Pagal Nuostatų 5 punktą, atsakovas laikomas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą mokėtoju. Nagrinėjamoje byloje nėra iš atsakovo pusės pateiktų įrodymų, kurie leistų nustatyti faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų komunalinių atliekų kiekio. Atsakovas nėra pateikęs objektyvių ir leistinų įrodymų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jo komunalinės atliekos nebuvo tvarkomos savivaldybės organizuotoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, taigi atleidimas atsakovo nuo pareigos prisidėti prie komunalinių atliekų tvarkymo sistemos išlaikymo regione leistų atsakovui nepagrįstai praturtėti kitų sąskaita. Pareiškėjo manymu, nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes atsakovas apeliaciniame skunde nepagrindžia tokios (išimtinės) būtinybės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant (kas ir buvo padaryta), išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Tikrinamoje administracinėje byloje nekilo būtinumas žodiniam nagrinėjimui, todėl byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Šioje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras 2014 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo J. K. 453,60 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 18 d. sprendimu skundą tenkino ir priteisė iš atsakovo pareiškėjui 131 Eur (453,60 Lt) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo pareiškėjui 14 Eur (50 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde teigia, kad UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras paslaugų ginčo laikotarpiu jam neteikė, atliekos nesusidarė, todėl vietine rinkliava jis apmokestintas nepagrįstai.

Pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų. Remiantis aptartu reguliavimu, galima spręsti, kad nagrinėjamu atveju vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovas pagal Nuostatų 5 punktą yra laikytinas ginčo vietinės rinkliavos mokėtoju, negali paneigti jo nurodomi argumentai, kad jam komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos, kad jis šias atliekas tvarkėsi pats. Be to, kadangi, kaip matyti iš šiame baigiamajame teismo akte cituotų ir kitų Nuostatuose įtvirtintų taisyklių, asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, minėtam vertinimui neturi įtakos atsakovo argumentai, kad jam nebuvo skirtas joks konteineris atliekoms šalinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad atsakovo argumentai dėl to, jog ginčo laikotarpiu atliekų nesusidarė, nepaneigia jo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovui ginčo laikotarpiu priklausė nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), todėl jis atitiko rinkliavos mokėtojo statusą. Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovas pagal Nuostatus yra laikytinas ginčo vietinės rinkliavos mokėtojas, negali paneigti jo nurodomi argumentai, kad jam komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos, kad jis atliekų neturėjo. Minėtam vertinimui neturi įtakos ir tai, kad pareiškėjas nėra sudaręs sutarties su atsakovu dėl atliekų surinkimo ir tvarkymo. Todėl šie atsakovo apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Bylos duomenys nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovas ginčo laikotarpiu negalėjo būti pripažintas „atliekų turėtoju“ paminėtų Nuostatų prasme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.) ir negalėjo būti apmokestintas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas atsakovo naudai dėl netinkamai taikytos senaties (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.).

Esama administracinių teismų jurisprudencija aptariamu klausimu lemia, jog vietinės rinkliavos priteisimas atliktinas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės pagrindu (žr., pvz., LVAT 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1201-442/2015 ir kt.) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d., 20 str. 4 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2014 m. rugsėjo 25 d. Taigi, vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2014 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad vietinė rinkliava turėjo būti nepriteista už visus 2008 m. (32,40 Lt), o tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas aptarta apimtimi turi būti pataisytas atsakovo naudai (453,60 Lt – 32,40 Lt = 421,20 Lt). Dėl išdėstytų priežasčių atliktina skundžiamo teismo sprendimo korektūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi ir 7 straipsnio 2 dalimi, perskaičiavus 421,20 Lt sumą į eurus, ji yra lygi 121,99 Eur, kuri ir priteistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo J. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo J. K. 121,99 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą ir devyniasdešimt devynis euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d.

Priteisti pareiškėjui UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo J. K. 14 Eur (keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasRičardas PiličiauskasArūnas Sutkevičius